- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- I-6382-811/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01003-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).
Pagrįsdamas skundo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad atskirais laikotarpiais nuo 2010-01-29 iki 2011-04-29 jo laisvė buvo apribota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tokį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad: LAVL buvo laikomas perpildytose patalpose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, o kamerose esančio inventoriaus užimamas plotas dar labiau sumažindavo vienam asmeniui tenkantį plotą; sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos ir buvo nuolat stebimas per kameros stebėjimo langelį, todėl neužtikrino pareiškėjo privatumo, be to, buvo įrengtas netinkamai (nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, esamas inventorius buvo pasenęs ir nešvarus); kameros nebuvo vėdinamos per langus ir jose nebuvo įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos; kamerose žiemos metu būdavo per žema oro temperatūra ir per didelė santykinė oro drėgmė; nebuvo atliekamas pagrindinis patalpų valymas ir neišduodamos priemonės patalpų valymui ir dezinfekcijai atlikti, patalpos buvo apleistos, neremontuojamos, jose veisėsi buitiniai parazitai; pareiškėjas turėjo dėvėti nešvarius drabužius ir naudotis nešvaria patalyne (čiužiniais ir antklodėmis būdavo naudojamasi be užvalkalų, rankšluosčiai neišduodami, lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę, o minkštasis lovos inventorius būdavo tik dezinfekuojamas, tačiau ne valomas, galimybę naudotis skalbykla turėjo tik pinigų asmeninėje sąskaitoje turintys asmenys, tuo diskriminuojant tokių pajamų neturinčius asmenis); palatose tarpai tarp šalia esančių lovų buvo per maži ir neužtiktino galimybės laisvai judėti, taip pat tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą; kamerų inventorius buvo sulūžęs ir netinkamas naudojimui, taip pat nebuvo atskiros spintos ar kabyklos viršutiniams drabužiams kabinti; LAVL uždaro tipo patalpose būdavo rūkoma ir nebuvo patalpų, kuriose nerūkoma; kamerose nebuvo tiekiamas karštas vanduo; pareiškėjas buvo laikomas kamerose kartu su kitais asmenimis, sergančiais infekcinėmis ir kitomis užkrečiamomis ligomis; pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų LAVL veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą. Prašo netaikyti ieškinio senaties termino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 ir 1.134 str. 1 d. numatytais pagrindais, nes šiuo atveju buvo pažeistos pareiškėjo asmeninės neturtinės teisės, be to, apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo iš kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų ir žiniasklaidos pranešimų tik 2016-01-10, todėl ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo šio termino, be to, pareiškėjas bijojo, kad skundo pateikimo atveju pablogėtų jo laikymo sąlygos LAVL.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–12).
Paaiškino, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹.4 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, Taisyklės, Bausmių vykdymo kodeksas ir kt. teisės aktai. LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šių paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkama nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes šioje įstaigoje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, be to LAVL privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali. Minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams pareiškėjui buvo kompensuotas sudarant galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011–03–03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., rengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodytoje nuostatoje taip pat nenurodyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant higienos normų reikalavimo. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus - dažniau. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012) reikalavimus. Vadovaujantis Taisyklių 73.5 ir 73.6 p., nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. laikytis asmens higienos, tvarkyli ir prižiūrėti savo gyvenamąją ir pasivaikščiojimo vietas. Esant nuteistųjų prašymui valymo inventorius visada išduodamas. Dėl skalbinių skalbimo LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. LAVL esantis minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ir HN 47-1:2010 nereglamentuoja čiužinių ir kito minkšto inventoriaus susidėvėjimo lygio. Čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami ir/ar pakeičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į LAVL finansines galimybes. Kiekvienoje kameroje yra langai, kurie pritaikyti vėdinimui ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Pagal LAVL Pacientų asmeninių rūbų skalbimo tvarkos aprašą, patvirtintą LAVL direktoriaus 2012-11-23 įsakymu Nr. V - 206, pacientai, kurių sveikatos būklė leidžia apsitarnauti patiems, asmeninius rūbus gali išsiskalbti palatoje ar skyriaus prausykloje. LAVL vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose LAVL direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191, nustatyta, kad hospitalizuotam pacientui išduodami LAVL drabužiai ir avalynė, išduoti rūbai keičiami ne rečiau kaip vienų kartą per savaitę. Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 str. 1 d. Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pagal HN 76:2010 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžia rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tokio pobūdžio informacija iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iškabinti įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Įvertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas TKĮ draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje ar įstaigose, ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti iškabinta LAVL, atsakovės atstovė mano, kad LAVL administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu. Asmenys, sergantys žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga, izoliuojami nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų tik raštiškai pareiškę norą būti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimą izoliuoti. LAVL tinkamai vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, todėl visi tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuoti, privalomai dėvi apsaugines kaukes ir kt. LAVL sudaromos ir įgyvendinamos visos įmanomos apsaugos priemonės, apsaugančios nesergančius pacientus ir darbuotojus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 str. 1 d. už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą suteikia LAVL teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, tarp jų – ir uždarymą į baudos izoliatorių. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (šiuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodymais, nepagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo praėjus beveik šešiems metams nuo tariamai atsiradusios žalos. Kadangi pareiškėjas teise į ieškinį pasinaudojo tik 2016-03-17, šiuo atveju yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą proceso šalims pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama joms nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL atskirais laikotarpiais nuo 2010-01-29 iki 2011-04-29.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą (b. l. 7-12). Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kilusią atskirais laikotarpiais nuo 2010-01-29 iki 2011-04-29, o skundą teismui pateikė tik 2016-03-10 (b. l. 1-3, 4), t. y. praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 str. 1 d.). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.
Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).
Vertinant šioje byloje pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinę, jog įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl tarp jų praeityje susiklosčiusių teisinių santykių nebus inicijuojamas teisminis ginčas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008; 2008-07-25 nutartis adm. b. Nr. A146-335-08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.). Taip pat akcentuota, kad asmuo privalo tinkamai rūpintis savo teisių gynyba, sąžiningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir skundo teismui padavimo teise, tuo tarpu esant neapdairiam, nerūpestingam ir pasyviam paties suinteresuoto asmens elgesiui, jo galimai pažeistos teisės negali būti ginamos ir jis turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Pabrėžiama, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teisei ginti, galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi būti išsaugota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-27/2011 ir kt.).
Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties termino CK 1.127 ir 1.134 str. 1 d. nustatytais pagrindais ir teigia, kad šiuo atveju buvo pažeistos jo asmeninės neturtinės teisės, o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams senatis netaikoma, be to, apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo iš kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų ir žiniasklaidos pranešimų tik 2016-01-10, todėl ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo šio termino, be to, pareiškėjas nurodo bijojęs, kad skundo pateikimo atveju pablogėtų jo laikymo sąlygos LAVL.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos uždelsto kreipimosi į teismą aplinkybės yra subjektyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl jos nelaikytinos svarbia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjui laiku kreiptis į teismą ir negali būti objektyviu pagrindu atnaujinti praleistą 3 metų senaties terminą dėl laikymo LAVL netinkamomis sąlygomis atskirais laikotarpiais nuo 2010-01-29 iki 2011-04-29. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas sirgo ar kas nors atėmė jam galimybę anksčiau kreiptis į teismą, tame tarpe skundą teismui išsiųsti paštu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 išaiškinta, jog bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t.y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Atsižvelgiant į šioje byloje keliamo teisės pažeidimo pobūdį darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamąjį plotą vienam asmeniui, kad buvo laikomas atitinkamomis sąlygomis, todėl skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo jis turėjo teisę pateikti iki 2014-04-29, tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2016-03-10, t. y. praleidęs trejų metų senaties terminą reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2010-01-29 iki 2011-04-29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, pritaikius ieškinio senaties terminą, skundas dėl žalos, patirtos seniau negu 3 metus iki skundo padavimo, atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-492/2015, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1695-14).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo K. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.