Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-432/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-11
Bylos Nr.
1A-432/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Artūras Bauža
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-432/2010Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.22.1; 1.2.23.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,nuteistajam A. B. ,gynėjui advokatui Artūrui Baužai,ekspertei Stasei Kaduševičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 10 metų;

- Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. vasario 24 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį A. B. nuteistas už tai, kad iki 2009 m. vasario 24 d. įvykusios kratos savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė rudos spalvos briketą, kurio sudėtyje yra labai didelis kiekis – 244,11 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį A. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, įgijo 3 vienetus 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių bei šaunamojo ginklo duslintuvą ir šiuos tris šovinius bei šaunamojo ginklo duslintuvą neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. vasario 24 d., kai šie objektai kratos metu buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendį pakeisti: nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į 259 straipsnį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikydamas narkotines medžiagas jis suvokė, kad laiko didelį arba labai didelį kieki šių medžiagų. Nuteistasis teigia nežinojęs, koks kiekis narkotinių medžiagų yra V. P. atneštame ir jo namuose paliktame maišelyje. Šią aplinkybę, pasak apelianto, patvirtina tai, kad iš skundžiamojo nuosprendžio pašalinta narkotinių medžiagų įgijimas. Be to, apeliantas teigia namuose laikytos medžiagos nesvėręs, jos kiekio nevertinęs ir nenorėjęs jos platinti. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamasis nuosprendis yra pagrįstas tik prielaidomis, nes pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Be to, apelianto nuomone, pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.7 punktą bei Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodymai vertinti remiantis tikėtinumo sąlyga bei jame nebuvo paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Apeliantas pažymi, kad jo namuose laikytos narkotinės medžiagos koncentracija buvo nedidelė. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad parūkęs jis nepajuto jokio poveikio, be to, ekspertizės akte Nr. 11-3657(09), 11-368 (10) konstatuota, kad kanapių dervoje psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,3 procento.

Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme. Apeliantas nurodo pirmosios instancijos teismui pateikęs dokumentus apie šeimyninę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paminėjo, kad A. B. šeimoje yra sergančių asmenų, tačiau skirdamas bausmę, nuteistojo nuomone, į tai atsižvelgė nepakankamai. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. B. tėvui, kuriam yra 67 metai, šiais metais 2 kartus buvo atlikta širdies operacija; motinai, kuriai yra 63 metai, jau seniai nustatytas neįgalumas; brolis kelis metus su šeima gyvena Airijoje. Todėl A. B. , dirbdamas pas privačius asmenis, vienas išlaiko ir finansiškai padeda savo tėvams. Apelianto nuomone, tinkamai įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad jis nėra teistas, yra jauno amžiaus, o griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeistų jo šeimos ir kitus socialinius interesus, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nurodyti duomenys bei skundžiamajame nuosprendyje nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) leidžia teismo prašyti jo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis, nors ir neprašydamas pakeisti veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo, išteisinti pagal šį kaltinimą ar sušvelninti pagal šį kaltinimą paskirtą bausmę, nurodo, kad nesuprato kokiam ginklui skirti pas jį rasti šoviniai, taip pat teigia, nesuvokęs, kad rastas vienas iš objektų yra šaunamojo ginklo duslintuvas.

Atsakant į tokius argumentus pažymėtina, kad atsakomybė už šaudmenų neteisėtą laikymą kyla nepriklausomai nuo to, kurios rūšies šaunamajam ginklui tie šaudmenys skirti, Todėl specialistui nustačius, kad pas A. B. rasti objektai yra šaudmenys, jis privalo atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, nepriklausomai nuo to, ar jis žinojo, kokiam ginklui tinka tie šaudmenys ir kad jų laikymas be leidimo Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje yra numatytas kaip nusikaltimas.

Specialisto išvadoje Nr. 140-(1660)-ISI-4832 nurodyta, kad pateikto tirti juodos spalvos objektą sudaro korpusas su tvirtinimo plokštele, dangtelis, trys kreipiantieji strypeliai su sriegiais, trys metalinės pertvaros, viena guminė tarpinė, viena įvorė ir dangtelis. Objekto bendras ilgis sudaro196 mm, korpuso išorinis skersmuo yra 37,1 mm, ilgis 125,8 mm, korpuso vieno galo centre yra suformuotas išsikišimas su kiauryme ginklo vamzdžiui įstatyti. Objekto konstrukciniai ypatumai leidžia teigti, kad tai yra savadarbiu būdu pagamintas ginklo duslintuvas (b. l. 56-58, t. 1). Tokios šio objekto savybės duoda pakankamą pagrindą teigti, kad normalaus išsivystymo žmogus, taigi ir nuteistasis, iš televizijos, kino, literatūros ir kitų gyvenimiškų pažinimo šaltinių turėjo suvokti ir suvokė, kad tas objektas yra šaunamojo ginklo duslintuvas, už kurio neteisėtą laikymą taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl narkotinių medžiagų laikymo bei už tai jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme.

A. B. , prašydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnį, nurodo, kad nesuvokė, koks kiekis narkotinių medžiagų yra V. P. atneštame ir jo namuose paliktame maišelyje, nes šios medžiagos nesvėrė, nevertino ir nenorėjo jos platinti. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 260 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl už šios veikos padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia koks yra jų kiekis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 456/ 2007).

Iš byloje esančio kratos protokolo bei prie jo esančių fotolentelių matyti, kad A. B. namuose rastas ir paimtas paketas su narkotine medžiaga – kanapių derva buvo 12,5 centimetrų ilgio ir 6,2 centimetrų pločio (b. l. 8-11, t. 1), jo masė – 244,11 gramo. Pirmosios instancijos teisme A. B. parodė, kad maišelį su jame buvusiais daiktais apžiūrėjo; visus maišelyje buvusius daiktus lietė rankomis; šviesiai pilkos spalvos briketą bandė rūkyti, tačiau poveikio nepajuto. Nuteistasis taip pat parodė, kad turi žinių apie narkotikus, kanapes rūko apie 5-6 metus (b. l. 163-164, t. 1). Apeliacinės instancijos teisme A. B. parodė, kad turėtas paketas jam pasirodė panašus į kanapių dervą, todėl bandė jo rūkyti, tačiau jokio poveikio nepajuto. Taigi ši informacija patvirtina, kad net ir nesvėręs ir nenustatęs tikslaus kanapių dervos kiekio, A. B. bent bendrais bruožais suvokė, kad turimų narkotinių medžiagų kiekis yra labai didelis, nes jo paties teigimu, suprato, kad pakete yra kanapių derva – hašišas, turėjo žinių apie narkotikus, kanapes pats rūkė jau 5-6 metus, todėl turėjo žinoti, kokiomis dozėmis ši narkotinė medžiaga yra vartojama. Be to, A. B. turėtas kanapių dervos paketas, svėręs 244,11 gramo, net du kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtinto narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą kiekį - 125 gramus, kuriam esant narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekis laikomas labai dideliu.

Teismo išvados apie tai, kad A. B. žinojo, kokį kiekį narkotinių medžiagų jis turi, nepaneigia ir ta aplinkybė, kad jis nesiruošė šių medžiagų platinti ar kad iš kaltinimo buvo pašalintas jam inkriminuojamas narkotinių medžiagų įgijimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos alternatyvios veikos – narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad bylos nagrinėjimo metu narkotinių medžiagų įgijimo faktas nenustatytas jokiais objektyviais duomenimis bei nenustačius tikslo platinti šias narkotines medžiagas, A. B. veika, pasireiškusi narkotinių medžiagų – kanapių dervos laikymu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, nes kiekviena alternatyvi veika, numatyta šiame straipsnyje yra savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-P-218/2009).

Aplinkybės, kad A. B. savo namuose laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų nepaneigia ir kitas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog kanapių dervoje psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio - koncentracija buvo nedidelė, tik 1,3 procento. Siekiant išsiaiškinti nuteistojo namuose laikytos medžiagos savybes ir priskyrimo prie narkotinių medžiagų pagrindus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta 2010 m. vasario 17 d. ekspertizės aktą Nr. 11-3657 (09), 11-368 (10) surašiusi viena iš eksperčių Stasė Kaduševičienė. Teismo posėdžio metu ši ekspertė patvirtino minėtą ekspertizės išvadą ir be kitų aplinkybių parodė, kad veiklioji medžiaga kanapių dervoje yra tetrahidrokanabinolis. Tai vienintelė psichoaktyvi kanapių dervoje esanti medžiaga. Paprastai kanapių dervoje koncentracija nenustatoma, atliekama tik kokybinė analizė tam, kad būtų įsitikinta, kad medžiagoje yra tetrahidrakanabinolio. Šios medžiagos buvimas yra vienas iš požymių konstatuojant, kad turima medžiaga yra kanapės. Kanapės ir jų produktai yra priskiriami narkotinėms medžiagoms, į sąrašą yra įtrauktas hašišas ir jis pats yra laikomas narkotine medžiaga ir tetrahidrakanabinolis jame atskirai nėra išskiriamas ir koncentracija nėra išskaičiuojama. Be to, ekspertė parodė, kad paprastai kanapių dervoje tetrahidrokanabinolio koncentracija yra maždaug nuo 2 iki 10 procentų, tačiau nebūtinai tiek – gali būti ir mažiau, ir daugiau. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Sąjungos narkotikų stebėsenos agentūros duomenimis, mažmeninėje prekyboje parduodamoje kanapių dervoje tetrahidrokanabinolio kiekis vidutiniškai svyruoja nuo mažiau kaip 1 procento (Bulgarijoje) iki 16,9 % (Nyderlanduose). Šios aplinkybės rodo, kad kanapių dervoje esanti prichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio koncentracija neturi įtakos nustatant pačios kanapių dervos kiekį, nes kanapių derva pati savaime yra narkotinė medžiaga, įrašyta į draudžiamų vartoti narkotinių medžiagų sąrašą. Todėl A. B. veika, laikant rudos spalvos briketą, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 244,11 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, ir nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnį.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą A. B. paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta -10 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam minimalią bausmę už šį nusikaltimą, atsižvelgė, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tačiau neigiamų pasekmių nesukėlė; nuteistasis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų; prisipažino pats jas vartojęs, ankščiau A. B. neteistas. Nustatyta, kad pastarojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, turėjo labiau atsižvelgti į jo šeimos narių sveikatos būklę bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam švelnesnę bausmę.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad jo tėvui buvo atliktos operacijos (b. l. 1-2, t. 2), jo motina yra tik iš dalies darbinga (b. l. 3, t. 2), tačiau duomenų, kad A. B. vienas išlaiko savo tėvus byloje nėra. Priešingai, pirmosios instancijos teisme apelianto motina L. B. parodė, kad jis išlaiko savo sūnų A. B. , kuris iki sulaikymo nuolatinio darbo neturėjo, dirbo atsitiktinius darbus (b. l. 165, t. 1). Taigi vien tai, kad A. B. tėvai yra ligoti ir senyvo amžiaus nėra tos minėtame straipsnyje reikalaujamos išimtinės aplinkybės, kurioms esant, teismas galėtų paskirti švelnesnę bausmę. Šios išvados nepaneigia ir kita apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. B. brolis su šeima gyvena Airijoje.

Apeliaciniame skunde, kaip minėta, neprašoma pakeisti pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtą 60 parų arešto bausmę. Ši bausmė teisėjų kolegijos nuomone, yra teisinga ir pagrįsta. Už narkotinių medžiagų laikymą ir už neteisėtą šaunamojo ginklo duslintuvo bei šovinių įgijimą bei laikymą paskirtos bausmės tinkamai subendrintos apėmimo būdu, kuris nuteistajam yra palankiausias.

Dėl nurodytų motyvų tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkasTeisėjaiAloyzas Kruopys Violeta Ražinskaitė Linas Šiukšta