- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- 2-227-747/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00011-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Šukienė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- R. A. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės
- Advokatai
- Marius Gricius, Vidmantas Stonkus
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemės skyriaus atstovams R. B. ir S. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui R. A. B. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pagal atsakovo R. A. B. priešieškinį ieškovei B. K. dėl žemės sklypo ribų nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad ji naudojasi 75976 kv.m. ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), o atsakovas R.A. B. naudojasi 35999 kv.m. ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal sklypo ribas, nurodytas UAB „Profilena“ parengtame žemės sklypo plane, pateiktame prie patikslinto ieškinio. Nurodo, kad pagal atsakovo planą ji netenka prieigos prie vandens telkinių, nes ji verčiasi ūkiškai, gyvuliams reikalingas vanduo, todėl ši problema taip pat jai yra svarbi. Pagal pateiktą UAB „Profilena“ projektą jai atitektų 75976 kv.m. ploto žemės sklypas, o atsakovui 35999 kv.m. ploto žemės sklypas. Šis projektas sudarytas atsižvelgiant į tai, kad dešinėje pusėje taip pat yra kitas žemės sklypas, kas per abu sklypus sudarytų vieną visumą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, nurodė, kad jos netenkina atsakovo pateiktas projektas, jai reikalingas vanduo gyvuliams, padalinti kūdrą per pusę, daugiau nesutarimų nėra. Su kaimynais ginčo nėra, yra užtvertos tvoros. Gyvulių nelaiko treji metai. Prašo nustatyti ribas pagal jos pateiktą planą. Su priešieškiniu nesutinka.
Ieškovės atstovas palaiko ieškovės reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas brėžinys pažeidžia jau esamus suformuotus, įregistruotus, atvaizduotus žemėlapiuose žemės sklypus. Pagal ieškovės pateiktą brėžinį jo sklypas praranda privažiavimą keliu, be to toks sklypų išdėstymas ir suformavimas neatitinka LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos“ reikalavimų. Jo sklype nėra jokio specialiai gyvuliams sukurto vandens telkinio gyvuliams girdyti.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, 35999 kv.m. ploto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Profilena“ parengtą žemės sklypo planą pridedamą prie priešieškinio. Nurodė, kad sutinka su ieškovės argumentu dėl patekimo į gretimą sklypo dalį, iš esmės dėl to jis neprieštarauja, sutinka, kad sklypas būtų suformuotas taip, kad ieškovė galėtų patekti į gretimą sklypo dalį per vandens kanalo pervažą. Tokiu būdu ieškovės interesas nurodytas ieškinyje nepažeidžiamas, o netgi pripažįstamas ir tenkinamas. Mano, kad yra pagrindas tenkinti jo priešieškinį ir nustatyti sklypo ribas pagal jo pateiktą planą.
Teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė, ieškovės ieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad 1993 m. sklypai buvo apmatuoti, kaip buvo nurodžiusi jų mama, tada ieškovei tos ribos tiko. Jį tenkino tuo metu sudaryti sklypų planai. Sklypai buvo suformuoti pagal preliminarius matavimus. Nesutarimai prasidėjo 2006 m. kai jis buvusiam ieškovės vyrui davė naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Ieškovė neturi gyvulių. Jie yra Kungio, o ne ieškovės sūnaus. Anksčiau ieškovė neprašė vandens telkinio, o dabar jai reikia. Nesutinka, kad riba eitų per vandens telkinį. Jei nebūtų buvę ieškinio, jis nebūtų performavęs sklypo, nes jį tenkino nustatytos ribos.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, nes juo išsprendžiamas ieškovės patekimas į sklypą.
Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius atsiliepimu dėl ieškinio tenkinimo galimybių palieka spręsti teismui.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė R. B. dėl ieškinio ir priešieškinio neprieštarauja. Ginčo sklypai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir įkloti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialas atsiliepimu dėl pareikšto reikalavimo neprieštarauja, tačiau prašo atkreipti dėmesį ar UAB „Profilena“ parengti nekilnojamųjų daiktų planai atitinka Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 str. 4 d. reikalavimus. Teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės ribų nustatymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1995-02-01 Plungės rajono valdybos sprendimais Nr.2875 ir Nr. 2876 atkurtos nuosavybės teisės į žemę Rimantui A. B. ir B. K. (duomenys neskelbtini). 1995-02-28 Plungės rajono valdybos potvarkiu Nr. 118 Rimantui A. B. suteikta naudotis 3,75 ha ir B. K. 7,53 ha ploto žemės sklypai ( l. 8, 20 ).
Ieškovė B. K. nuosavybės teisėmis turi įregistruotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas R.A. B. nuosavybės teisėmis turi įregistruotą žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro įrašai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir atvaizduoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ( l. 20-22; 45-45, 57).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu yra brolis ir sesuo, kuriems atkurta nuosavybės teisėmis į bendrą jų senelio J. B. žemę ir su atsakovu turėjo būti susitarta dėl tarpusavio žemės ribų. B. K. teigia, kad atsakovas vienasmeniškai nustatė savo sklypo formą, o 1993-05-06 buvo sudarytas žemės sklypo paženklinimo aktas, nurodytos ribos tik su gretimų žemės sklypų savininkais. Tačiau joks planas dėl tarpusavio ribų nustatymo sklype jai nebuvo pateiktas prie to akto.
Civilinio kodekso 4.45 straipsnis nustato, jog jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 punkto nuostatomis Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikotarpio laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Ieškovės patikslintame ieškinyje reikalavimas pakeisti sklypo formą grindžiamas tuo, kad ji negali patekti į gretimą sklypo dalį, kurį skiria miškinga ir pelkinga vietovė, todėl nėra galimybių patekti į šį sklypą. Be to, ji verčiasi ūkiškai, gyvuliams reikalingas priėjimas prie vandens telkinio, kuris yra atsakovo sklype. Ši problema jai yra itin svarbi.
Atsakovas R.A. B. priešieškiniu sutinka, kad ieškovės žemės sklypas būtų suformuotas taip, kad ieškovė galėtų patekti į gretimą savo žemės sklypo dalį per vandens kanalo pervažą. Tačiau nesutinka, kad sklypo riba eitų per vandens telkinį, esantį jo sklype. Mano, kad jo pateiktas žemės sklypo planas nepažeidžia B. K. interesų, nes tai atsižvelgta jo pateiktame plane. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ateityje neišvengtų nesutarimų.
Ieškovės reikalavimas, kad jai reikalingas priėjimas prie vandens telkinio, esančio R.A. B. žemės sklype, nes verčiasi ūkiškai, vanduo reikalingas gyvuliams girdyti yra nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Ieškovė pripažino, kad ji 3 metus jau nelaiko gyvulių, nepaneigė atsakovo teiginio, kad gyvuliai yra jos buvusio sutuoktinio, o ne sūnaus. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad gyvulių nelaiko, jų ir nebuvo teismo neužfiksuota (l. 64), Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje yra nurodyta, kad ieškovei tenka 0,07 ha vandens telkinys (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas paaiškino, kad nesutarimai dėl žemės ribų kilo kai jis leido ieškovės buvusiam sutuoktiniui naudotis jam (atsakovui) priklausančiu žemės sklypu. 2005 m. buvo atlikti geodeziniai jo sklypo matavimai, ieškovė pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo akte, tačiau vėliau atsisakė, dėl to jis nebetvarkė žemės sklypo reikalų ( l. 19).
Ieškovė teigia, kad jai nebuvo pateiktas planas prie žemės sklypo paženklinimo. Tačiau iš teismui pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.68/3491 duomenų matyti, kad buvo matininko V. B. sudarytas sklypo abrisas, kuriame su jai tenkančio sklypo ribomis ieškovė yra supažindinta ir yra pasirašiusi paženklinimo akte. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė kartu su sūnumi dalyvavo nustatant žemės sklypo ribas. Ieškovė nepaneigė šių argumentų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė su nustatytomis tuo metu žemės sklypo ribomis sutiko, pretenzijų nereiškė, ją tenkino ir vandens telkinio padėtis, esanti atsakovo sklype.
Tai, kad ieškovei buvo pateiktas planas prie žemės sklypo paženklinimo ( l. 10-11) nurodo ir tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius ( l. 73).
Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad nustatyti naujas žemės sklypo ribas būtina ir dėl to, kad jai tenka prastesnė žemė, tačiau tokių duomenų nepateikė, ieškinyje nurodyti kiti žemės sklypų ribų pakeitimo pagrindai.
Ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimų pagrįstumą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, atmestinas.
Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti žemės sklypų ribas tik keičiant vidinio padalijimo ribas tarp ieškovei priklausančio sklypo ir atsakovui priklausančio sklypo. Dėl žemės sklypų dydžio, dalių nustatymo ginčo tarp šalių nėra.
Atsakovo pateiktas žemės sklypo planas yra artimas šalių faktiškai pagal ilgametį valdymo faktą valdomo sklypo riboms, nusistovėjusią žemėnaudą nepažeidžia ieškovės interesų bei išsprendžia galimus ginčus ateičiai tarp žemės sklypų savininkų, t.y tarp ieškovės ir atsakovo. Žemės sklypo ribų nustatymas leis atsakovui įgyvendinti savininko teises, tinkamai atlikti matavimus ir įregistruoti sklypą nekilnojamojo turto registre. Atsakovui UAB „Profilena“ parengtas nekilnojamųjų daiktų planas atitinka Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 str. 4 d. reikalavimus. Atsakovo priešieškinys tenkintinas.
Patenkinus priešieškinį iš ieškovės atsakovui priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui ir išlaidoms advokato pagalbai apmokėti ( CPK 93 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniu pripažįstamas ieškovės galimybė patekti į savo sklypo dalį, bylinėjimosi išlaidos mažintinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovui R. A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, 35999 kv.m. ploto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Profilena“ parengtą žemės sklypo planą, pridedamą prie priešieškinio.
Priteisti iš ieškovės B. K. atsakovui R. A. B. 553,5 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.