Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. R., G. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis sodų bendrijoje „“, Kėdainių r. sav. Pareiškėjos motina V. Č. vykdavo su dukromis į tėvui priklausantį sodą, jį prižiūrėjo ir tvarkė. Šiuo metu sodu rūpinasi pareiškėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. R. ir V. Š. (Č.) yra M. R., gim. 1992 m. kovo 2 d., G. R., gim. 2002 m. balandžio 27 d., G. R., gim. 2004 m. balandžio 9 d., tėvai. V. R. vardu, pagal 2004 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį įregistruota nuosavybės teisė į 0,0600 ha ploto, žemės sklypą, unikalus Nr., esantį, Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav. V. R. mirė 2005 m. balandžio 29 d. Po V. R. mirties paveldėjimo byla Kėdainių rajono 1-ajame notarų biure neužvesta, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). CK 5.11 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja G. R., gim. 2004 m. balandžio 4 d., palikimo atsiradimo metu 2005 m. balandžio 29 d., buvo nepilnametė. Nepilnametis asmuo savarankiškai negali atlikti aktyvių veiksmų išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėti valdyti palikėjo turtą kaip savo, tačiau yra įmanoma situacija, kai vaiko atstovas pagal įstatymą, kuris pats nėra paveldėtojas, vaiko vardu faktiškai ima valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35. Teismų praktika. 2011, 35).

Pareiškime nurodytos aplinkybės, pareiškėjos paaiškinimai bei pareiškėjos motinos, apklaustos liudytoja V. Č. (Š.) parodymai, kad ji po dukrų tėvo V. R. mirties vykdavo su dukromis į sodą, tvarkydavo, prižiūrėdavo žemės sklypą ir norėjo, kad šis žemės sklypas atitektų dukrai G. R., teismo vertinimu, nesant kitų įstatyminių V. R. įpėdinių prieštaravimų, patvirtina, kad pareiškėjos G. R. įstatyminė atstovė motina V. Č. (Š.), palikimo atsiradimo metu nepilnametės dukros G. R. vardu atliko aktyvius veiksmus faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą ir per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos, išreiškė vaiko valią įgyti teises į tėvo palikimą bei tokiu būdu faktiškai jį priėmė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2005 m. balandžio 29 d., priėmė jo palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.