Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-916-81/2012

2012 m. gruodžio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Algimanto Smolsko ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistajam A. J., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. (nepilnametis) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į patalpą) ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu A. J. paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 4 (ketveriems), bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu T. L. ir V. M. taip pat pripažinti kaltais, padarę LR BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Iš A. J., T. L. ir V. M. solidariai, iš A. J. motinos civilinės atsakovės G. J. subsidiariai priteisti 348,91 Lt (trys šimtai keturiasdešimt aštuoni litai 91 ct) turtinės žalos ir 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai M. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis, 2012 m. kovo 24 d., apie 20.30 val., kartu su T. L. ir V. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, V. M. įlindus pro langą, kurio stiklą prieš tai jis išėmė kartu su A. J., į namo vidų ir iš vidaus atidarius duris, įsibrovė į M. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir čia panaudojant fizinį smurtą prieš M. P., grasinant ją užmušti, bei reikalaujant pinigų, užvaldė svetimą turtą šia seka: T. L. du kartus delnu sudavė M. P. į veidą, V. M. tris kartus įspyrė jai į įvairias kūno vietas bei tampė M. P. už plaukų, po ko, A. M. kartu su T. L. apipylė nukentėjusiąją vandeniu, padarydami nukentėjusiajai kairės akies sumušimą, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje virš riešo ir dešinio klubo srityje, taip nežymiai sutrikdydami nukentėjusiajai sveikatą bei visi trys pagrobė M. P. priklausantį 339,80 Lt vertės turtą: 280 litų, 15 Lt vertės 0,5 l talpos stiklainį su medumi, 20 Lt vertės 500 g. kavos, bendros 6 Lt vertės 2 poras kojinių, bendros 0,80 Lt vertės 8 vnt. degtukų dėžučių ir 18 Lt vertės prožektorių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir paskyrė A. J. bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Bausmė individualizuota tinkamai.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. J., nustatant jos dydį, vadovavosi LR BK 180 str. 2 d. numatytos sankcijos ribomis ir LR BK 54 str. 2 d. reikalavimais. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad padarytas sunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, padaryta turtinė žala nukentėjusiajai. Nuteistasis A. J. yra nepilnametis, tačiau nuo 2011 m. jau buvo teistas tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, vieną kartą taip pat už plėšimą, įsibrovimą į namą. Nusikaltimus jis padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas LR BK 27 str. 1 d. laikoma nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu. LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Iki sulaikymo jis nesimokė ir nedirbo, laisvėje gyveno šeimoje, įtrauktoje į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, charakterizuojamas neigiamai. Visa tai leidžia teigti, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra neatsitiktiniai, nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų. LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuteistojo at­sa­ko­mybę lengvi­nan­ti aplinkybė pripažinta jo nepilnametystė (LR BK 59 str. 2 d.). At­­sa­ko­my­bę sunkinančios aplinkybės dėl visų nusikaltimų yra tai, kad nusi­kals­tamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir veikdamas su bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Apylinkės teismas nustatė, kad būtent nuteistasis suorganizavo nusikaltimo padarymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, į jo jauną jo amžių, asocialią aplinką, kurioje jis augo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str.), pirmosios instancijos teismas A. J. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Įvertinus nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, tyčinių nusikaltimų recidyvą, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nustatytas jo atsakomybę sunkinančias ir vieną jo atsakomybę lengvinančią bei visas kitas aplinkybes, laikytina, kad paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, nėra per griežta ir yra tinkama bausmės tikslams realizuoti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam teisingai ir nepažeidžiant LR BK 63 str. nuostatų skundžiamu nuosprendžiu buvo subendrinta ir paskirta galutinė bausmė. Kadangi A. J. nusikaltimai buvo padaryti prieš priimant paskutinį - Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendį, todėl, remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirta bausmė buvo pagrįstai subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu A. J. paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 (ketveriems), bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Įvertinus anksčiau aptartas ir apylinkės teismo tinkamai įvertintas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek skundžiamu nuosprendžiu skirtoji bausmė, tiek ir galutinė subendrinta bausmė atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą ir yra būtina pasiekti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, kad jis yra nepilnametis, kad jo suėmimo laikotarpiu mirė sesuo, kita sesuo serga, mama taip pat serga vėžiu, todėl jis nori joms padėti namų ruošoje, ūkyje, žada ieškoti darbo, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepakankamos tam, kad būtų vertinamos kaip sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas pakankamai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, todėl dar kartą į jas atsižvelgti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. J. prisipažinimo padarius nusikaltimą jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažino, nes dėl jo elgesio proceso metu, kuriuo buvo siekiama tik švelnesnės bausmės sau, nebuvo galima daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina ir tai, kad, nors apeliantas deklaruoja norįs rūpintis savo šeima, tačiau anksčiau šios aplinkybės jo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistajam paskirta 4 (ketverių) metų subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslams. Nuosprendžio išvados dėl paskirtos bausmės dydžio ir subendrinimo pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.