Kauno apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno m., Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, išsituokusiam, turinčiam profesinį išsilavinimą, niekur nedirbančiam, laikinai gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas (faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių rajonas) , Kaišiadorių r., anksčiau neteistam ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-05-02. Apie 15.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį- motiną D. S., tai yra smogė jai ne mažiau du kartus rankomis į galvą ir į veidą ir tokiu būdu padarė jai poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame ir apatiniame vokuose, kraujosruvą po kairės akies jungine, žaizdą viršugalvyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. S. sveikatą.

Teismo posėdžio metu R. B. apklaustas nebuvo, nes dėl savo lėtinio psichikos sutrikimo negalėjo būti apklaustas, nes jis nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti

Apklausta teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. S. parodė, kad R. B. yra jos sūnus su kuriuo kartu gyvena jo name. Sūnus turi psichinę negalią, jam nustatyta šizofrenija, jis kiekvieną mėnesį lankosi pas gydytojus Kaišiadorių psichikos sveikatos centre. Jis pravalo gerti vaistus. 2017-05-01 pastebėjusiu, kad R. kažkas yra negerai, jis žiūrėjo į vieną tašką, keistai juokėsi, nuo sienos nuėmė paveikslus, mėtė įvairius daiktus. Kitą rytą jis pradėjo traukyti televizoriaus laidus, buvo neramus, nerimastingai vaikščiojo po namus. Mačiusi kaip jis gėrė alų. Ji pati tada išėjusi į daržą. Ten dirbusi ir pavargusi grįžo į namus numigti. Apie 15 val. pabudusi ir buvusi virtuvėje. Tada atėjęs sūnus R. klausė kur yra jo telefonas. Sakiusi nežinanti. Tada jis iš niekur nieko trenkęs kažkokiu daiktu jai į veidą- kairę akį ir į viršugalvį, viso du kartus. Pradėjęs bėgti kraujas. O rytas lyg niekur nieko išėjęs prie ežero. Nuėjusi pas kaimynę paprašyti rankšluosčio ir paprašiusi iškviesti policiją. Atvykę pareigūnai R. rado prie ežero, bet jis buvo agresyvus ir pareigūnai negalėjo susitvarkyti, išsikvietė pastiprinimą. Atvykę kiti pareigūnai R. sulaikė, o vėliau greitosios pagalbos automobiliu išvežė į ligoninę. Kur suteikė pirmą pagalbą ir jį išleido ambulatoriškai gydytis namuose. Kas jam pasidarę, niekada jis anksčiau prieš ją nėra smurtavęs. Jokių pretenzijų sūnui neturinti.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. parodė, kad D. S. ir R. B. yra jos kaimynai. Su D. ji pabendraujanti. R.jai atrodo draugiškais, mandagus ir darbštus. 2017-05-02 po pietų, tiksliai laiko neatsimenanti, pas ją į namus atėjusi D. Jos veidas buvo kruvinas, buvo prakirsta galva, sužalotas skruostas. D jai pasakiusi, kad sūnus R ją sužalojęs, ieškojęs savo daiktų, telefono. Pasakojusi, kad sūnus sudavęs į galvą kelis smūgius. D. D. rankšluostį. Ji taip pat paprašiusi paskambinti policijai. Surinkusi telefono numerį ir davusi su pareigūnais kalbėti D. Pati D buvo išsigandusi ir susijaudinusi.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas E. N. parodė, kad 2017-05-02 su vyr. tyrėju R. J. patruliavo (duomenys neskelbtini). Apie 15.24 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie smurtą namuose (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių nuvykę į vietą prie namo pasitikusi pati pranešėja D. S.. Ant jos veido po kaire akimi matėsi kraujosruva, laikė prispaudusi rankšluostį. Ji paaiškino, kad ją namuose sumušė sūnus R. B.. Ji pasakiusi, kad sūnus namuose be jokios priežasties jai du kartus trenkė į galvą, o ji apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu. R. B. radę namuose. Bet jis elgėsi agresyviai neadekvačiai, siūlė eiti „pasikalbėti“. Jo pasiteiravus kas įvyko R. B. pradėjęs kalbėti visiškai nesuprantamus dalykus, nelogiškai, sakęs policijos nekvietęs. Kadangi reikėjo išsiaiškinti galimos nusikalstamos veikos aplinkybes jam buvo pasiūlyta eiti iki policijos automobilio. Jis atsisakęs, buco dar agresyvesnis, pradėjo garsiai šaukti, nuėjęs į kiemo galą. Tada pasikvietę pastiprinimą. Atvykus dar dviem policijos pareigūnams, medikai jau buvo sutvarstę nukentėjusiąją. Ji tada pririšo palaidą šunį. Visi pareigūnai nuėję prie R. B., kuris jau buvo nuėjęs link ežero. B toliau neklausė policijos pareigūnų nurodymų sustoti, eiti į automobilį, buvo agresyvus. Dėl to buvo panaudota jėga. Jis surakintas antrankiais ir sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.

Iš baudžiamojoje byloje esančio pareigūno V. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis nurodė analogiškai apie R. B. sulaikymo aplinkybes kaip ir liudytojas E. N.. (b.l.29)

Iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1203/2017(02) matyti, kad D. S. konstatuoti: poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame ir apatiniame vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, žaizda (tikėtina muštinė) viršugalvyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l.21)

Iš baudžiamojoje byloje esančio asmens blaivumo testo Nr. 2214 matyti, kad 2017-05-02 16.15 val. patikrinus R. B. nustatytas 1,15 promilių girtumas. (b.l.31)

Teismo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė S. Š. paaiškino, kad R. B. yra nustatytas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Tiriant R. B. psichinę būklę pirmi įrašai apie ligą yra 2010-12 m. Ši liga yra lėtinė, gali atsirasti dėl paveldimumo, patirto streso ir kitų priežasčių. R. B. tiek nurodytų veiksmų padarymo metu, tiek dabar negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Jam būtina reguliariai naudoti vaistus, būti stebimam gydytojų pagal gyvenamąją vietą, nes pagal ligos eiga jis dabar nėra agresyvus, pats vartoja vaistus.

Iš ikiteisminio tyrimo metu atlikto 2017-05-03 įtariamojo R. B. apklausos protokolo (b.l. 44) matyti, kad jis tą dieną nusipirko skardinę alaus ir mažą buteliuką degtinės ir vienas išgėrė. Mama grįžusi iš kaimynės irgi buvo išgėrusi. Su ja susipykęs dėl daiktų, pratrūkęs, nesusivaldęs ir du kartus smogęs jai į galvą. Matęs bėgantį kraują. Mama išėjusi į lauką, jis valęs kraują. Vėliau atvažiavusi policiją ir jį sulaikę.

Iš baudžiamojoje byloje esančio teismo psichiatrijos- teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-200/2017 (b. l. 98-101) matyti, kad R. B. nusikaltimo padarymo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas- paranoidinė šizofrenija. Nusikaltimo padarymo metu jis nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. R. B. ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: paranoidinė šizofrenija. Jis ir šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės bei nesugeba juos valdyti. Jis taip pat negali dalyvauti teisme ir būti apklausiamas, jis taip pat negali atlikti bausmės. R. B. dėl psichinės būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones- ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus nukentėjusiosios D. S., liudytojų V. Š., E. N. paaiškinimus bei kitus byloje ištirtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-05-02. Apie 15.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - motiną D. S., tai yra smogė jai ne mažiau du kartus rankomis į galvą ir į veidą ir tokiu būdu padarė jai poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame ir apatiniame vokuose, kraujosruvą po kairės akies jungine, žaizdą viršugalvyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. S. sveikatą.

Taigi R. B. padaryti veiksmai šiame epizode atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Taip pat, teismas įvertinęs nagrinėjimo teisme metu baudžiamojoje byloje esantį teismo psichiatrijos ekspertizės aktą ir teisiamojo posėdžio metu duotus teismo psichiatrės ekspertės S. Š. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nurodytą nusikalstamą R. B. padarė būdamas nepakaltinamas (LR BK 17 str., LR BPK 403 str. 1 d. 1 p.), nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo: paranoidinės šizofrenijos jis negalėjo suvokti daromų veikų pavojingumo, neteisėtumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, R. B. ir šiuo metu dėl minėto lėtinio psichikos sutrikimo negali suvokti savo veiksmų ir jų valdyti.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, tai, kad ir šiuo metu R. B. toliau konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismas daro išvadą, kad R. B. būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. (LR BK 98 str. 1 d. 1 ir 2 d. , LR BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.), nes R. B. stacionarinis gydymas šiuo metu nereikalingas, jam reikalinga priežiūra ir būtina vartoti vaistus, kad valdyti ir reguliuoti impulsus, agresyvias emocijas, bet tai turi būti daroma stebint gydytojui dėl to jam ir skirtina priverčiamoji medicinos priemonė- priverstinis ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė, emocinė būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (LR BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (LR BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 3 p., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p., 405 str., teismas

nutaria:

R. B. (a.k(duomenys neskelbtini) esant nepakaltinamumo būsenoje, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti psichikos sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.