- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1756-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00579-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – dėl šalių nepilnametės dukters laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui D. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-28 sprendimu c. b. Nr. 2-1356-358/2009 patvirtintą sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis) sąlygą Nr. 1, kuria sutuoktinių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu ir nustatyti dukters gyv. vietą su motina; 2) pakeisti Sutarties sąlygą Nr. 2, kuria sutuoktinių dukters išlaikymui iki pilnametystės buvo nustatyta ieškovės pareiga mokėti po 200 Lt per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis, ir nustatyti, kad dukters išlaikymui, iki pilnametystės, nustatoma atsakovo pareiga mokėti po 100 Lt per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
2001-05-30 teismui ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių dukros laikiną gyvenamąją vietą su motina, taip pat įpareigoti atsakovą, netrukdyti ieškovei išvykti su jų nepilnamete dukra, 2011-06-04 – 2011-07-18 dienomis į Jungtinę Karalystę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas skundžiama 2011 m. birželio 1 d. nutartimi prašymą patenkino. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters interesus, į tai, kad mergaitės priežiūra rūpinasi atsakovo motina, kuri neleidžia ieškovei bendrauti su dukra, laikė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti 2011-06-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Motyvuose nurodo:
1) šiuo metu šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, mergaitė gyventi su tėvu nori ir pageidauja, dukrai yra nustatyta širdies liga, dėl ko jai būtina nuolatinė medicininė priežiūra, tuo tarpu teismas priimdamas nutartį nenurodė, kokiu būdu bus užtikrinami dukters specialieji poreikiai dėl jos turimų sveikatos problemų, nėra aišku, ar jai išvykus į užsienį ten bus teikiama medicininė pagalba;
2) dukra niekada nenorėjo važiuoti į Londoną, o ten nuvažiavusi ieškovės būdavo paliekama viena;
3) ieškovė prašydama teismą įpareigoti atsakovą 2011-06-01 iki 2011-07-18 netrukdyti jai išvykti su dukra į Angliją nepateikė jokių duomenų, jog šiuo laikotarpiu ji atostogaus, kad galėtų būti su dukra, priešingu atveju nėra aišku, kas ieškovės darbo metu rūpinsis dukra;
4) ieškovė naudojasi vaiku, siekdamas Anglijoje gauti pašalpą, neatsižvelgdama į vaiko interesus vasarą praleisti su jai artimais žmonėmis savo aplinkoje;
5) neaišku ką ieškovė ketina daryti rugsėjo mėn. su dukters mokslais, kadangi pagal skundžiamą nutartį, mergaitei likus gyventi su motina, ji negalėtų lankyti mokyklos Lietuvoje, todėl tikėtina, jog nelankytų mokyklos visai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) iš teismui pateikto Londono Harrow Socialinės tarnybos 2011-06-27 Pradinio šeimos ir vaiko įvertinimo bei rekomendacijų matyti, jog dukra nori gyventi su ieškove Londone;
2) šalių dukters bendravimas su atsakovu pastaruoju metu apsiribodavo tik tėvo skambučiais iš Norvegijos, kurioje jis dirba nuo 2011-02-24 ir per 4 mėnesius į Lietuvą buvo grįžęs tik 12 d.;
3) ieškovė dukters sveikata rūpinosi Lietuvoje ir toliau rūpinsis gyvendama Londone, be to šiuo metu nuolatinio gydymo dukrai nereikia, tik periodiškai apsilankyti;
4) dukros ieškovė nepalieka vienos, kadangi ji dirba tik nuo 17 val., o nuo 17.30 val. į namus grįžta ieškovės draugas, tuo tarpu Lietuvoje, dukrai gyvenant su atsakovu, jo motina iš darbo grįždavo apie 17.30 val., o dukra iš mokyklos apie 14 val., tuo tarpu atsakovas dukros neprižiūrėdavo visai, net atskirai gyveno nuo motinos ir dukters būdams Lietuvoje;
5) ieškovė dukrai būnant Londone neatostogauja, ji dirba, kad pasirūpintų savimi ir dukra, tačiau iki vakaro būna namuose su dukra, savaitgaliais iškylauja prie jūros, muziejuose, baseinuose, atrakcionų parke, dukra išmoko plaukti, mokosi bendrauti su vietiniais žmonėmis, susidraugauja su vaikais;
6) dėl pašalpos ieškovė nesikreipė ir nesikreips, be to ieškovė yra įregistravusi partnerystę su kitu asmeniu, dėl ko jai nepriklauso vienišos motinos pašalpa;
7) dukra rudenį lankys mokyklą Londone;
8) atsakovas dukters mokslais nesirūpino Lietuvoje, nesilankydavo mokykloje, tai darė jo motina.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2011m. kovo 9 d. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš atsakovo priteisimo. Taip pat ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti dukters laikiną gyvenamąją vietą su motina, įpareigoti atsakovą, netrukdyti ieškovei išvykti su nepilnamete dukra 2011-06-04 – 2011-07-18 laikotarpiu į Jungtinę karalystę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, t. y. laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bei įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei su dukra 2011-06-04 – 2011-07-18 laikotarpiu išvykti į Jungtinę Karalystę.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Tokiu būdu CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.). CK 3.65 straipsnyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su mama, skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad atsižvelgus į nepilnametės šalių dukros interesus, į tai, jog atsakovas dirba užsienyje, o mergaitės priežiūra rūpinasi atsakovo motina, tikslinga nustatyti gyvenamąją vietą su ieškove. Nesutikti su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-28 sprendimu nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką, dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu (atsakovu), tačiau atsakovas su dukra nuolat negyvena, daugiausia su dukra bendrauja telefonu, kadangi atsakovas nuolat būna išvykęs dirbti į užsienį – Norvegiją, Lietuvoje šalių dukra rūpinasi ir prižiūri atsakovo motina (apeliantas šių aplinkybių nepaneigė).Kaip matyti iš teismui pareikšto ieškinio bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė siekia, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Ieškovė nurodo, jog jai sudėtinga bendrauti su dukra, kadangi ieškovė gyvena Didžiojoje Britanijoje, o dukra Lietuvoje, mamos ir dukters bendravimas daugiausia vyksta telekomunikacijų įrenginių pagalba, be to, kaip nurodo ieškovė, mergaitę prižiūrinti senelė dažnai neleidžia susisiekti su dukra. Apeliantas nepaneigė rašytiniais įrodymais ieškovės nurodytų argumentų, jog Londone ji turi visas sąlygas auginti ir prižiūrėti dukrą bei rūpintis jos sveikata, t. y. ieškovė turi būstą, darbą, be to rūpintis dukra jai padėtų dabartinis draugas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesirūpintų šalių dukra, ar ja netinkamai rūpintųsi. Nustatyta, jog 2011 m. vasarą atostogų metu šalių nepilnametė dukra buvo nuvykusi pas ieškovę į Londoną. Iš ieškovės pateikto Londono Harrow Socialinės tarnybos 2011-06-27 Pradinio šeimos ir vaiko įvertinimo bei rekomendacijų matyti, jog šalių dukra nori gyventi su ieškove Londone. Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kolegijos nuomone iki bylos išsprendimo iš esmės ieškovė turi visas sąlygas tinkamai rūpintis šalių nepilnamete dukra ir jai sudarytos tinkamos sąlygos, suteikta saugi ir stabili aplinka, kurioje ji gali mokytis ir pilnavertiškai socializuotis. Be to, šiuo metu, kai nepilnametė jau mėnesį lanko Field End pradinę mokyklą Londone, jos gyvenamosios vietos pakeitimas, būtų netikslingas, galintis padaryti žalą nepilnametės interesams, tame tarpe ir mokymosi rezultatams.
Teismas šioje proceso stadijoje neturi duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog iki bylos išnagrinėjimo šalių dukters gyvenimas su motina galėtų pakenkti vaiko ir jo tėvo interesams. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro vaikui socialinę, psichologinę žalą ar kelia emocinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvai yra nutraukę santuoką ar gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Tokiu būdu byloje nesant duomenų, jog ieškovė nesudaro galimybės matytis vaikui su tėvu ar kokiais nors kitais veiksmais riboja vaiko bendravimą su tėvu, atsakovui neužkertama galimybė net ir pritaikius minėtas laikinąsias apsaugos priemones rūpintis dukra, dalyvauti jos auklėjime ir pan.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove negalima pripažinti ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal šalių pareikštus byloje reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai priteikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl skundžiama nutartimi teismo nustatyto įpareigojimo atsakovui – netrukdyti ieškovei su dukra 2011-06-04 – 2011-07-18 laikotarpiu išvykti į Jungtinę Karalystę, kadangi šis laikotarpis jau praėjęs.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 1 p.,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.