Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-443-407/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-16
Bylos Nr.
2-443-407/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01412-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
R. D., A. D., S. S., M.E. S., A. S., D. S., K. K., N. N., E. N., V. B., A. B., I. B., L. S.
Ieškovas
G. P.
Trečiasis asmuo
D. P., Kauno miesto 6-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-443-407/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01412-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-110-153/2015 pagal ieškovo G. P. patikslintą ieškinį atsakovams A. D., R. D., S. S., M.E. S., A. S., D. S., K. K., N. N., E. N., V. B., A. B., I. B., L. S. dėl pažeistų teisių gynimo, neteisėtai pasisavinto turto grąžinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys – D. P., Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R., Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L., Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė J. V., Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. P. pateiktu ieškiniu, be kita ko, prašė solidariai iš atsakovų A. D. ir R. D. priteisti 1 306 224,88 Lt. Ieškinio reikalavimui užtikrinti Kauno apygardos teismas 2010-09-15 nutartimi nurodė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose. Kauno apygardos teismo 2010-10-08 ir 2010-10-13 nutartimis laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, atsakovams A. D. ir R. D. leista iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti už komunalines paslaugas, mokėti privalomus mokesčius.

Atsakovai A. D. ir R. D. kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti Kauno apygardos teismo 2010-09-15 nutartį, panaikinant atsakovų lėšų areštą arba leisti atsakovui A. D. iš areštuotoje sąskaitoje esančių lėšų kiekvieną mėnesį grynais gauti banke 300 Eur, o atsakovei R. D. iš areštuotos sąskaitos, esančios AB SEB banke, kiekvieną mėnesį grynais banke gauti 600 Eur. Atsakovė R. D. nurodė, kad negali naudoti piniginių lėšų maisto produktų, minimalių poreikių rūbų bei avalynės, buities prekių, vaistų, viešojo transporto bilietų įsigijimui. Be to, viena prižiūri savo neįgalius tėvus: motiną B. D., gimusią 1930-03-03, bei tėvą A. D., gimusį 1924-12-24, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Turima sąskaita, esanti AB SEB banke, naudojama išimtinai tik darbo užmokesčio, kuris yra apie 600 Eur po mokesčių, gavimui, kitų pajamų neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsakovų prašymus tenkino iš dalies. Teismas panaikino 2010-10-08 ir 2010-10-13 nutartis ir pakeitė 2010-09-15 nutartį, kuria atsakovų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iš atsakovo A. D. areštuotos sąskaitos, esančios AB SEB banke, teismas leido jam naudoti 300 Eur per mėnesį asmeninėms reikmėms, o atsakovei G. D. – iš jos areštuotos sąskaitos, esančios AB SEB banke, leido naudoti 325 Eur per mėnesį asmeninėms reikmėms.

Nurodė, kad situacija, kai areštuojamos asmens turimos ir gaunamos lėšos, nepaliekant pragyvenimui reikalingų lėšų, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų ir nepagrįstai varžo atsakovų teises. Pasak teismo, akivaizdu, kad atsakovams turi būti paliekama galimybė disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, kuris paprastai naudojamas maistui ir drabužiams įsigyti, gyvenamajam plotui išlaikyti ir kt. Atsakovų prašymai leisti jiems naudotis gaunamų pajamų dalimi, siekiant patenkinti būtinus poreikius, iš esmės yra pagrįsti. Tačiau pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą atsakovai privalo pagrįsti prašomus nustatyti kas mėnesį būtiniesiems poreikiams leidžiamų naudoti areštuotų lėšų dydžius. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nurodė, kad šiuo metu dirba, gauna darbo užmokesčius, tačiau darbo užmokesčių dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė duomenų dėl minimalių išlaidų jų būtiniausiems poreikiams tenkinti, dydžio.

Atsakovams nepateikus duomenų dėl minimalių išlaidų jų būtiniausiems poreikiams tenkinti, teismas atsakovui A. D. leido iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti 300 Eur , o atsakovei R. D. – 325 Eur. Teismo vertinimu, šios sumos laikytinos pakankamomis ir atitinkančiomis teisingumo ir protingumo principus, nes pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, nurodančią turtą, iš kurio negali būti išieškoma, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, kuri šiuo metu sudaro 325 Eur. Toks apribojimų nustatymas, teismo vertinimu, užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir nepaneigia teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei proporcingumo principų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė R. D. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir leisti atsakovei jai iš areštuotų atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių AB SEB banke ir AB DNB banke, asmeninėms reikmėms naudoti 600 Eur per mėnesį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatliko preliminaraus ieškinio vertinimo.

2. Teismas netinkamai vertino įrodymus, kuriais atsakovė grindė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji viena, neturėdama brolių ir seserų, išlaiko, prižiūri ir rūpinasi savo nusenusiais tėvais. Be to, be kasdieninių išlaidų, bus reikalingos laidojimo išlaidos, o tam reikės žymiai didesnių išlaidų nei atsakovės prašoma 600 Eur per mėnesį. Atsakovė neturėjo galimybės pateikti VSDFV duomenų apie tėvų finansinę būklę, kadangi tėvai neišeina iš namų. Garbaus amžiaus ir didelių poreikių asmenų priežiūra savaime suponuoja išvadą, kad tokiai priežiūrai yra reikalingos didelės išlaidos. Logiška, kad atsakovės tėvams reikalinga nuolatinė priežiūra, gabenimas į gydymo įstaigas, vaistai, specialios higienos priemonės, maistas.

3. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kad teismo procesas trunka ir laikinosios apsaugos priemonės taikomos 5 metus. Tokia padėtis aiškiai pažeidžia atsakovės interesus, o ieškovo interesai iškeliami aukščiau ieškovės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas G. P. prašo atmesti atskirąjį skundą.

Nurodo, kad jo ieškinys yra pagrįstas, procesas ilgai užtruko tik dėl atsakovo A. D. kaltės. Pažymi, kad atsakovė nepateikė duomenų apie savo pajamas, apie savo ir tėvų turimas sąskaitas bankuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino apeliantės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – leido iš atsakovės areštuotos sąskaitos, esančios AB SEB banke, kas mėnesį disponuoti 325 Eur suma, o ne 600 Eur, kaip prašė apeliantė.

CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita arba sumažinti nustatytų apribojimų mastą. Įrodyti tokio prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – apeliantei (CPK 178 str.).

Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepagrindė prašymo leisti jai kas mėnesį disponuoti 600 Eur suma. Bylos duomenys patvirtina, kad prašymui pagrįsti apeliantė pateikė medicininius dokumentus apie tėvų sveikatos būklę ir dokumentus, patvirtinančius, kad ji yra vienintelis tėvų vaikas (10 t., b. l. 19-27; 98). Tokie įrodymai yra nepakankami spręsti, kad apeliantei minimaliems poreikiams patenkinti reikalinga jos prašyme nurodyta 600 Eur suma, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad neturi galimybių pateikti duomenų iš VSDFV apie tėvų gaunamas pajamas, tačiau pažymėtina, kad apeliantė nepateikia įrodymų ir apie savo gaunamas pajamas, nors, akivaizdu, kad tokią galimybę turi. Teigdama, kad dideles išlaidas patiria slaugydama tėvus, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, pvz., mokėjimo kvitų už vaistus, kitas būtinas priemones slaugai ir kt. Apeliantės pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina jos tėvų sveikatos būklę, bet ne apeliantės išlaidas, būtinas tėvų priežiūrai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė nepateikė duomenų dėl išlaidų, reikalingų jos būtiniausiems poreikiams tenkinti. Todėl nėra pagrindo keisti skundžiamos nutarties dalies, kuria apeliantei leista disponuoti 325 Eur suma kas mėnesį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Vadovaudamasis šia nuostata, pirmosios instancijos teismas leido atsakovei kas mėnesį disponuoti 325 Eur suma. Tai, kad atsakovei nepagrindus prašymo leisti jai disponuoti 600 Eur dydžio kas mėnesį suma, jos prašymas buvo tenkintas iš dalies, nereiškia, kad buvo pažeistas ekonomiškumo ir proporcingumo principas. Pagrindo tenkinti nemotyvuoto apeliantės prašymo nesudaro ir ilgai trunkantis bylos, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjimas. Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės apeliantei pakartotinai reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar masto sumažinimo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Ieškinio preliminarų įvertinimą teismas atliko pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones 2010-09-15 teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Nei prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde apeliantė nenurodė naujų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Ar ieškinys iš tiesų yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis