Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad pareigūnai 2015 m. spalio 10 d. jį pristatė į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Kauno apskrities VPK) iš picerijos „Milano“ ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad, pareigūnų teigimu, jis elgėsi agresyviai, neadekvačiai, skeryčiojo rankomis, triukšmavo, bandė pasišalinti iš policijos komisariato, į perspėjimus nusiraminti ir nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, toliau triukšmavo, nevykdė pareigūnų reikalavimų.

Pareiškėjas buvo uždarytas mažoje patalpoje daugiau nei tris valandas, nors nebuvo padaręs jokio pažeidimo. Tokiais veiksmais pareigūnai apribojo judėjimo laisvę ir pažeidė jo teises ir laisves bei teisėtus interesus. Paaiškino, kad pareigūnų elgesys buvo neetiškas, įžeidžiamas ir nepagarbus. Pareigūnai nesiklausė jo paaiškinimų, neatsakinėjo į jo klausimus, nesigilino į įvykio aplinkybes, vartojo kreipinį „tu“, necenzūrinius žodžius, kalbėjo pakeltu tonu, baugino, kad surakins antrankiais ir uždarys į kamerą. Tokie pareigūnų veiksmai jam sukėlė dvasines kančias, didelį stresą, baimę ir pažeminimą, pažeidė garbę ir orumą. Taigi dėl šių pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neturėdami teisėto pagrindo panaudojo specialiąsias priemones – antrankius ir taip sutrikdė jo sveikatą, t. y. buvo padarytos žaizdos ant riešų, pažeistos sausgyslės. Dėl tokių sužalojimų pareiškėjas buvo priverstas vartoti medikamentus. Mano, kad pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatų.

Pareiškėjas remiasi Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu, kuriame administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, teisena jo atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Neturtinę žalą kildina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas patyrė dėl Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.271 straipsnis, jo 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Civilinei atsakomybei kilti, inter alia (lot. be kita ko), ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-8502-982/2015 (toliau – ATP byla) medžiagos matyti, kad pareiškėjui 2015 m. spalio 10 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis 2015 m. spalio 10 d. apie 1.30 val. Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK patalpose, adresu: Kęstučio g. 42, Kaunas, elgėsi agresyviai, neadekvačiai, skeryčiojo rankomis, triukšmavo, bandė pasišalinti iš policijos komisariato, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo nusiraminti ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, tai yra policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu) (ATP byla, b. l. 2).

2015 m. spalio 10 d. buvo surašytas administracinio sulaikymo protokolas, kuriame pažymėta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 10 d. 2.05 val. sulaikytas ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerą (ATP byla, b. l. 10). Tą pačią dieną pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad reikalavimą atlyginti žalą jis grindžia šiais argumentais: buvo neteisėtai sulaikytas bei surakintas antrankiais, nes nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo, o pareigūnai neetišku, įžeidžiamu, nepagarbiu elgesiu sukėlė jam dvasines kančias, pažeidė jo garbę ir orumą.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11-8502-982/2015 ir priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė.

Kauno apylinkės teismas nustatė, kad policijoje buvo gautas V. K. pranešimas dėl picerijoje „Milano“ kilusio konflikto tarp jo ir picerijos apsaugos darbuotojo. Atvykę patruliai Ž. K. ir R. V. iš esmės konflikto priežasčių vietoje neišsiaiškino ir konfliktavusius restorano klientus atvežė į policijos komisariatą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas picerijoje elgėsi netinkamai, kad į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK pristatytas dėl padaryto pažeidimo ir kad tai suprato. Atkreipė dėmesį, kad pareigūnai nurodė skirtingas pareiškėjo pristatymo aplinkybes, t. y. pareigūnas S. N., tuo metu dirbęs Kauno apskrities PVK Kauno m. Centro PK, paaiškino, kad apsaugos darbuotojo pareiškimą dėl įvykio patruliai pristatė kartu su pareiškėju, o patruliai nurodė, kad pareiškimas įvykio vietoje jiems nebuvo perduotas. Apsaugos darbuotojas pareiškimą į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK atvežė pats.

Teismas apklausė patrulius, pristačiusius pareiškėją į komisariatą, ir jame tuo metu dirbusius pareigūnus. Nustatė, kad pareigūnai S. N. ir N. F. T. pripažino suabejoję pareiškėjo pristatymo pagrįstumu, jiems nebuvo aišku, kas ką padarė, todėl negalėjo riboti pareiškėjo laisvės ir turėjo nedelsdami jį paleisti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai galėjo manyti, kad pareigūnų S. N. ir N. F. T. jam duodami reikalavimai neteisėti, nes nepagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl ir neprivalomi vykdyti. Nustatė, kad nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pristatytas dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir turėjo pristatyto dėl teisės pažeidimo asmens teisinį statusą ir jam tai buvo paaiškinta.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo V. K. elgesys, vykstant į komisariatą, buvo nepriekaištingas, todėl pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad jis liktų komisariate, iš kurio norėjo išeiti. Taip pat akcentavo, kad pareiškėjas turėjo pagrindo manyti, jog nėra policijos pristatytas ar sulaikytas asmuo, nes pats pranešė apie konfliktą su apsaugos darbuotoju.

Kauno apylinkės teismas nutarime pažymėjo, kad asmeniui neturėtų kilti pagrįstų abejonių, kad policijos pareigūnų veiksmai teisėti ir kad jie veikia vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais. Konstatavo, kad pareigūnai, duodantys nurodymus ar reikalavimus nepavaldiems asmenims, turėtų aiškiai įvardyti priežastį ir nurodyti teisinį savo reikalavimų pagrindą. Tokia pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, yra įsiteisėjęs.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, teismas vadovaujasi Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties, t. y. teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų nevykdęs pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų, pažeidęs pareigūno garbę ir orumą, įžeidinėjęs žodžiu ar kūno gestais ar kitaip elgęsis įžeidžiamai.

Pagal Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278, 30.2.2 punktą, išimtiniais atvejais sulaikytas asmuo, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodymu gali būti uždarytas į sulaikymo patalpas iki 5 val. iki jo perkėlimo į areštinę.

Atsižvelgus į 2015 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarime nustatytus faktus, turinčius šioje byloje prejudicinę reikšmę, darytina išvada, kad policijos pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, nes jų pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų teismas nenustatė ir bylą jo atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Žmogaus laisvės neliečiamumą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jos 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio antroje dalyje įtvirtina teisė į asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šios konstitucinės nuostatos turinį, konstatavo, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, juo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimą).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta dėl to, jog joje nebuvo patikimų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. pažeidimo sudėties.

Taigi, nustačius, kad 2015 m. spalio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo užfiksuotos aplinkybės, neatitinkančios faktiškai egzistavusių, o pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas akivaizdžiai nesant objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad akivaizdu, jog bet kuriam asmeniui neteisėtas patraukimas administracinėn atsakomybėn ir su tuo susijęs nepagrįstas sulaikymas sukeltų neigiamus išgyvenimus. Visuomenės požiūriu asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn taip pat yra nepriimtinas teigiamos reputacijos bei asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2056/2012).

Teismas daro išvadą, kad nepagrįstas pareiškėjo apkaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimą ir jį nepagrįstai sulaikius nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį jo emocinei būsenai, todėl laikytina, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 10 d. kreipėsi į gydytoją, kuris medicinos dokumentų išraše nurodė, kad pareiškėjo rankos nuspaustos antrankių, dešinė ranka nubrozdinta (b. l. 46). Taigi, tarp pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys ir, vadinasi, šiuo atveju nustatytos visos trys civilinės atsakomybės sąlygos.

Nustatydamas pareiškėjui priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad aprašytas įvykis sukėlė fizinį skausmą, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau jis buvo sulaikytas neilgą laiką. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta šiek tiek daugiau nei per du mėnesius. Taigi, teisingumas pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdytas gana greitai.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlygint, tačiau jos nepagrindė įrodymais, kurie leistų daryti išvadą, jog jam turi būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina 600 Eur suma. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2056/2012 ir kt.), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pateiktai konstitucinei žalos atlyginimo sampratai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui V. K. priteisti 600 (šešis šimtus) eurų iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.