- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- A6.-167-729/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00108-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2023 m. spalio 12 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) pareiškimas, kuriame nurodoma, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriai iki 2023 m. rugsėjo 22 d. vadovavo V. D., savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus. Pareiškimu prašoma V. D. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
Iš VMI pareiškimo ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. 2023 m. liepos 26 d. VMI su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-666-826/2023 iškelta nemokumo (bankroto) byla MB „(duomenys neskelbtini)“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 22 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2023 m. spalio 11 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 20 168,01 Eur. Ji susidarė nuo 2020 m. balandžio 28 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ su VMI buvo sudariusi dvi mokestinės paskolos sutartis: 2021 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24/08) 327-41338 dėl 3 713 Eur sumos, kuri 2022 m. rugsėjo 19 d. nutraukta dėl sutarties sąlygų nevykdymo. 2021 m. spalio 25 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-52658 dėl 11 487,08 Eur, kuri 2022 m. rugsėjo 19 d. nutraukta dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Taip pat VMI, siekdama ieškoti mokestinę nepriemoką, atliko išieškojimo veiksmus, tačiau nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Remiantis tuo kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vadovas, bendrovei negalint atsiskaityti su kreditoriumi, ir bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, ir šio pareiškimo nepateikdamas, neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. ir institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą Institucijos atstovas pateikė sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; V. D. jokių prašymų, tarp jų ir atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
Žemesnės instancijos teismas
VĮ „Registrų centras“ duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektų neturi, taip pat VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis bendrija nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2022 metus, VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Šių duomenų pagrindu galima teigti, kad įmonės skolos viršijo jos turimą turtą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės leido konstatuoti įmonės nemokumą bei įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. D., jau nuo vėliausiai 2022 m. gruodžio 1 d. žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, nesiėmęs priemonių bendrovės mokumui atkurti, nei per JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminą nuo bendrovės nemokumo atsiradimo dienos nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas V. D. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę, kad jis inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui paskyrus lygią apskaičiuotam vidurkiui baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje (ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1 400 iki 3 000 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,
nutarė:
V. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 2 200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, bylos Nr. A6.-167-729/2023 bei pažeidėjo asmens kodą.
Išaiškinti V. D., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.