- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-468-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10641-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- S. T., R. N., A. T., P. B.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi bei S. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti R. N., A. T. ir P. B., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nepaduoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
S. T. nuteistas už tai, kad jis nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. 19.15 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, už tiksliai nenustatytas pinigų sumas nusipirkdamas, neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytus kiekius įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau ne mažiau kaip 0,111 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,8%), ne mažiau kaip 4,096 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos – 4-metilamfetamino, kurios tikslaus kiekio nustatyti nėra galimybės. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis minėtu laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytus kiekius psichotropinės medžiagos – amfetamino bute (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perduodavo R. N., t. y. „pavaišindavo jį“, o pastarasis šią gautą medžiagą suvartodavo, tokiu būdu jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavinėjo bei platino. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis likusias narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. 0,111 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,8%), 0,092 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinę medžiagą – 4-metilamfetaminą, kurios tikslaus kiekio nustatyti nėra galimybės, neteisėtai laikė turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2020 m. gegužės 22 d. 21.01 val. atliekamos kratos minėtame bute metu miegamojo kambario patalpoje ant stalo policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, o 4,004 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai laikė turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti nešiodamasis su savimi turėtame kompiuterio krepšyje, iki tol, kol 2020 m. gegužės 21 d. 21.20 val. atliekamos kratos A. T. priklausančiame automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), metu minėtame kompiuterio krepšyje policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas psichotropines medžiagas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad tikslius parodymus davė nuo pat pirmos apklausos. Jis buvo priklausomas nuo svaiginančių medžiagų (amfetamino), kai jo draugas R. N., žinodamas, kad jis (S. T.) turi svaiginančių medžiagų, paprašė pavaišinti. Apeliantas pažymi, kad teisme jis negalėjo suformuluoti savo visiško prisipažinimo, nes jautė kalbos barjerą, kadangi yra rusas, o vertėjo teisme neturėjo ir ne viską suprato. Susipažinęs su priimtu nuosprendžiu suprato, kad pavaišinimas narkotinėmis medžiagomis laikytinas platinimu kaip ir bet koks kitas perdavimas. Apeliantas akcentuoja, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir paskyrė jam per griežtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo S. T. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, nes neatsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jog jis visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Apelianto teigimu, tinkamai suformuluoti savo prisipažinimą teisme jam sutrukė kalbos barjeras.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja savo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, į kuriuos, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Apelianto nurodytos aplinkybės priskirtinos prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kurias, kaip teisingai teigia apeliantas, turi būti atsižvelgta skiriant bausmę. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra tik kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019).
S. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus ir kiekvieną kartą savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. kad psichotropines medžiagas įsigydavo tik savo reikmėms, o ne platinti. Teigė, kad savo pažįstamam R. N. niekada nėra davęs (pavaišinęs) svaiginančių medžiagų (6 t., b. l. 77–79, 85–87, 93–94). Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo aiškinamasi dėl S. T. prisipažinimo, tačiau pastarasis nuolat teigdavo, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes neturėjo tikslo platinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tik sužinojęs kito kaltinamojo R. N. parodymus pripažino, kad galėjo vieną kartą pavaišinti pastarąjį psichotropine medžiaga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo S. T. deklaruojamas prisipažinimas nėra savanoriškas, o nulemtas byloje surinktų įrodymų. Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad S. T. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuoširdžiai gailėjosi. Iš teisiamojo posėdžio, kuriame buvo klausomasi baigiamųjų kalbų ir kaltinamųjų paskutinių žodžių, protokolo matyti, kad kaltinamasis S. T. gailėjosi tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, o aplinkybę, jog jis šiomis medžiagomis pavaišino R. N., vertino kaip nedidelį nusižengimą, nurodydamas, kad „narkomanas narkomaną vaišino“ (9 t., b. l. 185).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad aiškiai išreikšti savo poziciją dėl kaltės pripažinimo jam sutrukdė kalbos barjeras. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. T. davė parodymus nedalyvaujant vertėjui. Iš apklausų protokolų matyti, kad jis parodymus pageidavo duoti lietuvių kalba. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis taip pat nepageidavo vertėjo. S. T. duodant parodymus lietuvių kalba, pirmosios instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kad jis nemoka lietuvių kalbos. Pažymėtina, kad nuteistasis apeliacinį skundą surašė lietuvių kalba. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pagrindą apeliantui kitaip vertinti savo poziciją dėl kaltės pripažinimo iš tikrųjų sudarė ne kalbos barjeras, o skundžiamame nuosprendyje pateikti išaiškinimai, jog psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimu pripažįstamas ir šių medžiagų perleidimas kitiems asmenims neatlygintinai, t. y. „pavaišinant“.
BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimas, kurios dydis numatytas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Taigi, pats įstatymų leidėjas, sankcijoje numatydamas alternatyvų neturinčią itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, šią nusikalstamą veiką vertino kaip itin pavojingą, keliančią pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nulemiančią įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, tarp jų ir į tai, kad nėra nustatyta S. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė lygų sankcijos vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į S. T. asmenybę, nurodydamas, kad jis praeityje teistas tris kartus už analogiško pobūdžio nuskalstamų veikų padarymą, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis. Pripažintina, kad S. T. paskirta bausmė iš tiesų yra griežta, tačiau tokią bausmę yra numatęs įstatymas, o aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį ir nesudaro pagrindo, pažeidžiant BK 61 straipsnio 2 dalie nuostatas, skirti jam mažesnį už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės dydį.
Nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje iškėlė klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo klausimu jau yra pasisakyta skundžiamame nuosprendyje, nurodant, jog pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą dėl S. T. įvykdyto nusikaltimo sunkumo nėra. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistiesiems, kurie yra nuteisti už neatsargius, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, o S. T. padarė sunkų nusikaltimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas S. T. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą tinkamai nustatė bausmės dydį. Paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.
Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo S. T. valstybės naudai prašoma išieškoti 228,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju nuteistajam yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Be to, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo S. T. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kadangi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. T. (S. T.) apeliacinį skundą.
Neišieškoti iš nuteistojo S. T. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.