Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui M. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2016-08-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 90N-68258616-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tyrėja V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 90P-68258554-16, kuriame nurodė, jog 2016-08-07, 1.16 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas neblaivus (kai nustatytas lengvas 0,69 prom. girtumo laipsnis), vartojo necenzūrinius žodžius, kabinėjosi prie žmonių, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiu būdu M. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje (b.l. 4-5).

2016-08-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tyrėjos V. M. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 90N-68258616-16 M. B. pagal ATPK 174 str. paskirta 28 Eur bauda (b.l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

M. B. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 174 str. nurodyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, neigė padaręs teisės pažeidimą, nurodė, kad bylos tyrimas atliktas paviršutiniškai, remiantis vien suinteresuotų asmenų parodymais. Paaiškino, kad Neringos policijos komisariatui parašė pareiškimą dėl jam padarytų kūno sužalojimų. Įvykio metu atostogavo (duomenys neskelbtini), ketino dalyvauti renginyje (duomenys neskelbtini), kuris vyko bare (duomenys neskelbtini). K. Š. jo, M. B., į barą neįleido. Jie apsižodžiavo ir tarp jų kilo konfliktas. Trečią renginio dieną, tai yra 2016-08-07, jo, M. B., sutuoktinė su draugais buvo minėtame bare. Jam einant į kavinę (duomenys neskelbtini) K. Š. jį pastūmė ir pasakė, kad į barą jis neįeis. Tarp jų įvyko konfliktas. Jis, M. B., telefonu paskambino sutuoktinei ir paprašė jos išeiti iš kavinės, paaiškino, kad jo į kavinę neįleidžia. Teigia, kad necenzūrinių žodžių nevartojo ir į kavinės vidų prievarta nesiveržė. Mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad jis K. Š. pasakė, kad renginys skirtas narkotines medžiagas vartojantiems asmenims. Buvo užpultas trijų kavinės apsaugos darbuotojų ir nublokštas ant žemės. K. Š. liepė apsaugos darbuotojams išmesti jį, M. B., lauk. Apsaugos darbuotas papurškė jam į akis dujomis. Jis, M. B., norėdamas juo jų apsiginti, pradėjo muistytis, mėtytis smėliu, nes neturėjo kitos išeities. Jam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai ir sumušimai. Kadangi atostogavo, buvo išgėręs alaus. Tokių žodžių, kokie nurodyti K. Š. pareiškime, jis nevartojo, galėjo pasakyti necenzūrinius žodžius tik kai buvo mušamas ir murkdomas į smėlį dviejų- trijų apsaugos darbuotojų. Prie žmonių jis nesikabinėjo, necenzūrinių žodžių nevartojo.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Teismo nuomone, jokių kitokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti K. Š. pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių buvimą, o kartu ir M. B. inkriminuoto pažeidimo buvimą jo veikoje, byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnai, fiksavę B. B. galimai padarytą pažeidimą, būtų suteikę informacijos, patvirtinančios, kad būtent M. B. įvykdė jam inkriminuojamą pažeidimą. Priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje į įvykio vietą vykę ir fiksavę pažeidimą policijos pareigūnai nebuvo apklausti, jų paaiškinimai ar tarnybiniai pranešimai apie fiksuotą pažeidimą nepateikti. Beje, kiti įvykio liudytojai taip pat nenustatyti, o apklausti 2016-08-07 pareiškimą parašiusio K. Š. teisme nebuvo galimybės, liudytojas gyvena Vilniuje ir teismui pranešė, jog su mažamečiu vaiku vyksta į Vilniaus Santariškių vaikų ligoninę, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. K. Š., rašydamas pareiškimą policijos įstaigai, nurodė, kad jam nepažįstamas asmuo, bare (duomenys neskelbtini) vartojo necenzūrinius žodžius, mėtėsi smėliu, dėl ko baro apsaugos darbuotojai mėgino pažeidėją nuraminti ir jį sulaikyti. Nepavykus to padaryti, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie asmenį sulaikė. Apklausiamas teisme M. B. parodė, kad žodinis konfliktas kilo su K. Š., nenorėjusiu jo įleisti į kavinę, kur tuo metu vyko renginys, po ko buvo kavinės apsaugos darbuotojų sumuštas, dėl ko parašė pareiškimą policijos įstaigai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas raštu kreipėsi į Klaipėdos AVPK Neringos policijos komisariatą, prašydamas pateikti K. Š. nurodytų kavinės (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojų duomenis, į teismo užklausimą 2016-09-12 laikinai einanti Klaipėdos AVPK Neringos policijos komisariato viršininko funkcijas L. P. pranešė, kad informacijos apie šiuos darbuotojus neturi ir jos teismui pateikti negali. Skundžiamą nutarimą surašiusi Klaipėdos AVPK Neringos policijos komisariato tyrėja V. M. du kartus šaukiama į teismo posėdžius neatvyko, nurodė, kad į teismo posėdį neatvyks, kadangi atostogauja. Pažymėtina, kad ir institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu siūlė M. B. skundo netenkinti, tačiau jokių motyvų dėl nesutikimo su skundu, argumentų, nepateikė. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti pažeidimo faktą liudijančių ar nukentėjusiųjų asmenų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos, telefonai. Pažymėtina, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai neabejotinai matė ir stebėjo susidariusią konfliktinę situaciją, tačiau įvykio liudytojų neapklausė, jokių jų asmens duomenų neužfiksavo. Kaip minėta, byloje nėra nei policijos pareigūnų, nei apsaugos darbuotojų tarnybinių pranešimų, nei įvykį mačiusių liudytojų paaiškinimų, nors M. B. nubaustas už tai, kad vartojo necenzūrinius žodžius, kabinėjosi prie žmonių, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Išnagrinėjus teismui pateiktą medžiagą, išklausius M. B. paaiškinimų teismo posėdyje, galima konstatuoti, kad 2016-08-07 nutarimas, kuriuo M. B. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra grindžiamas prielaidomis, o tai nėra pakankami duomenys M. B. inkriminuoto teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr.N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Byloje nustatytų aplinkybių bei išdėstytų motyvų pagrindu, teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu (visos neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai), konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai yra nepakankami vienareikšmiškai išvadai, jog M. B. kaltas jam inkriminuoto ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymu, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2016-08-07 nutarimas Nr. 90N-68258616-16, kuriuo M. B. paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda, naikintinas ATPK 302 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. B. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 302² str., 302⁴ str., teismas,

nutaria:

M. B. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2016-08-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 90N-68258616-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.