Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-20 · Administracinė byla Nr. I2-776-764/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-20
Bylos Nr.
I2-776-764/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08856-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
G. Č.
Atsakovas
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. I2-776-764/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08856-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 20 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,dalyvaujant pareiškėjui G. Č.,

atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. G.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG537/07-2023) ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) 2023 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. SS(19.1)-4343 4 priedo 7 eilutę dėl bedarbio statuso pareiškėjui panaikinimo ir įpareigoti Užimtumo tarnybą atstatyti pareiškėjo registraciją laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2024 m. sausio 25 d. imtinai;

2) priteisti pareiškėjui G. Č. iš atsakovės Užimtumo tarnybos 1 153,46 Eur turtinės žalos ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškina, kad pareiškėjas LAGK skunde nurodė, jog 2023 m. gegužės 9 d. su Užimtumo tarnyba pasirašė dvišalę sutartį su užimtu asmeniu (toliau – Dvišalė sutartis), kuria įsipareigojo:

1) su profesinio mokymo teikėju sudaryti profesinio mokymo sutartį, dalyvauti profesiniame mokyme ir mokytis pagal PHP programuotojo modulinę profesinio mokymo programą (T43061307) (2.1.1 papunktis);

2) ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. įgyti jaunesniojo programuotojo kvalifikaciją arba (ir) šią kompetenciją (IV kvalifikacijos lygis pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą) (2.1.2.1 papunktis);

3) dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (2.1.2.1.1 papunktis);

4) nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių (2.1.3 papunktis) ir kt.

2022 m. spalio 17 d. pareiškėjui išduotas mokymosi pasiekimų pažymėjimas Nr. DB22-119, patvirtinantis, kad jis baigė mokymus ir įgijo kompetencijas pagal PHP programuotojo modulinę profesinio mokymo programą (T43061307). Mokymų trukmė: 2022 m. gegužės 16 d. – 2022 m. spalio 24 d. Taigi Dvišalės sutarties 2.1.1 ir 2.1.2.1 papunkčiuose nustatytus įsipareigojimus pareiškėjas įvykdė. Pagal Profesinio mokymo kupono Nr. PMK(19.1)-1932 (II skyrius) 9.2.2 papunktį, įgytą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento arba mokymosi pasiekimo dokumento, išduoto profesinio mokymo kupono gavėjui, kopiją Užimtumo tarnybai pateikia profesinio mokymo teikėjas. Užimtumo tarnyba neprašė pateikti mokymosi pasiekimo dokumento. Kitą būtiną informaciją reguliariai teikė Užimtumo tarnybai, visą registracijos Užimtumo tarnyboje laiką pareiškėjas naudojosi darbo rinkos paslaugomis bei rėmimo priemonėmis ir aktyviai ieškojo darbo. LAGK informavo, kad Užimtumo tarnyba el. paštu 2023 m. liepos 27 d. pareiškėjui atsiuntė informacinį pranešimą dėl paskirto 2023 m. rugpjūčio 9 d. 13.45 val. susitikimo atšaukimo ir Užimtumo tarnybos paskyros paslaugų suvestinėje patalpino įrašą, kad 2023 m. liepos 25 d. (įskaitytinai) pareiškėjas išregistruotas iš Užimtumo tarnybos, nenurodant įrašuose jokių nuorodų į kokius nors dokumentus ar sprendimus. Užimtumo tarnyba 2023 m. liepos 31 d. el. paštu pareiškėjui atsiuntė pretenziją „Dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, grąžinimo ir sutarties nutraukimo“, kurioje nurodė, kad 2023 m. liepos 24 d. Užimtumo tarnybos iniciatyva, vadovaujantis Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 25 punktu, Dvišalė sutartis nutraukta, nes, dalyvaudamas pakartotiniame kompetencijų vertinime, per tris mėnesius pareiškėjas neįgijo kvalifikacijos. Skunde pažymėjo, kad, vadovaujantis Užimtumo įstatymo NR. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais 2022 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XIV-1106 25 straipsnio 13 dalimi, dvišalėms ir trišalėms sutartims dėl profesinio mokymo, dvišalėms sutartims dėl neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo sutartims, savarankiško užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sutartims, sudarytoms iki 2022 m. birželio 30 d., taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios šių sutarčių sudarymo metu. Be to, Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi (2020 m. gegužės 7 d. – 2022 m. gegužės 19 d. redakcija) nustatyta, kad bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Dvišalė sutartis buvo sudaryta 2022 m. gegužės 9 d., todėl sutarčiai taikoma jos sudarymo metu galiojusi Užimtumo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies redakcija, nustatanti paramos mokymuisi priemones: 1) profesinį mokymą; 2) įdarbinimą pagal pameistrystės darbo sutartį; 3) stažuotę; 4) neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. Tuo tarpu aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas, kaip paramos mokymuisi priemonė, teisės aktais buvo suformuota bei apibrėžta vėliau, po Dvišalės sutarties pasirašymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kvalifikacijų ir kompetencijų pripažinimas pagal formaliojo profesinio mokymo programą nėra Dvišalei sutarčiai taikytina paramos mokymuisi priemonė.

Skunde pabrėžė, kad jokiomis sutartimis pareiškėjas nebuvo įsipareigojęs būtinai išlaikyti teorinės dalies bei praktinės dalies kvalifikacijos egzaminus, nes tokio rezultato negalėjo užtikrinti ar garantuoti. Pagal Dvišalės sutarties 2.1.6 papunktį, kvalifikacijos įgijimas buvo siekis, o ne prievolė, ir to siekio pareiškėjas neatsisakė, pakartotiniame kompetencijų vertinime dalyvavo savo iniciatyva ir vertinimą apmokėjo asmeninėmis lėšomis. Pakartotinio kompetencijų vertinimo Užimtumo tarnyba nerėmė ir finansavimo dėl vertinimo pareiškėjui neskyrė. Taip pat nurodė, kad, remiantis Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija Užimtumo tarnyboje gali būti tęsiama asmens prašymu, jeigu asmens prašymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos, ir jiems gali būti priskiriamas 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytas (asmens, praradusio bedarbio statusą) statusas. Užimtumo tarnybai nustatyta tvarka 2023 m. liepos 28 d. pateikė prašymą tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, todėl, panaikinus bedarbio statusą, pareiškėjui galėjo ir turėjo būti priskirtas statusas asmens, praradusio bedarbio statusą, kartu tęsiant registraciją Užimtumo tarnyboje. Tačiau tai dėl nežinomų priežasčių nebuvo padaryta. Skunde argumentavo, kad Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte (tiek Dvišalės sutarties metu galiojusi, tiek nauja straipsnio redakcija) aiškiai ir konkrečiai nustatyta, jog bedarbio statusas panaikinamas tik tuo atveju, jei bedarbis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą paramos mokymuisi ar remiamojo įdarbinimo priemonėse arba po profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako įsidarbinti ar dirbti savarankiškai pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) įgytą kompetenciją, arba nutraukia darbo sutartį ar savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos. Asmens, praradusio bedarbio statusą, registracija Užimtumo tarnyboje gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei asmuo ilgiau kaip 3 mėnesius nesinaudojo darbo rinkos paslaugomis (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis).

Taip pat pažymėjo, kad individualus administracinis aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl jame turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas. Šie reikalavimai siejami su teisėtumo principu, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog priimami sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Ginčijamo akto priėmimo motyvų nurodymas vėlesniuose dokumentuose, pvz., ginčo nagrinėjimo metu, neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos ginčui dėl nemotyvuoto Užimtumo tarnybos sprendimo. Šioje konkrečioje situacijoje skundžiamas konkretus sprendimas, o ne vėlesni sprendimo papildymai ar pakeitimai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Užimtumo tarnyba savo sprendimo nemotyvavo ir neargumentavo, nesirėmė jokiais objektyviais duomenimis. Užimtumo tarnybos sprendime taip pat nebuvo nurodytas joks teisinis pagrindas, kuris suteiktų įgaliojimus Užimtumo tarnybai naikinti užimtumo dalyviui bedarbio statusą. Taip pat nenurodoma jokių faktinių aplinkybių ar įrodymų, nenurodomi jokie teisės aktai, apibrėžiantys atitinkamus kriterijus, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad esą pareiškėjas nutraukė dalyvavimą paramos mokymuisi priemonėse.

Motyvuojamoji dalis

Papildomai nurodė, kad VAĮ 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog administracinis sprendimas turi būti pasirašytas (arba autorizuotas) jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Tačiau Užimtumo tarnyba nėra pateikusi jokių įrodymų, kad sprendimas priėmimo dieną buvo pasirašytas teisės aktuose įvardijamų asmenų. Be to, Užimtumo tarnyba pateikė LAGK nepasirašytą profesinio mokymo kuponą, kuriame (kupono II skyriaus 7 punkte) nurodomos įgytų kompetencijų vertinimo datos. Tuo tarpu pareiškėjo kvalifikuotu el. parašu 2022 m. gegužės 11 d. pasirašytame profesinio mokymo kupono II skyriuje jokių kompetencijų vertinimo datų nebuvo įrašyt. Vadinasi, Užimtumo tarnyba byloje pateikė (panaudojo) suklastotą dokumentą, kurio negalima laikyti įrodinėjimo priemone.

LAGK vertinumu, Užimtumo tarnybos sprendimo ginčijamoje dalyje nurodytas sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, sprendimas iš esmės atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sprendimą panaikinti. Taip pat esą nėra pagrindo patenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti Užimtumo tarnybą atstatyti pareiškėjui bedarbio bei Užimtumo tarnyboje registruoto asmens statusą, užtikrinant darbo rinkos paslaugų teikimą ir užimtumo rėmimo priemones. LAGK nurodė, kad Užimtumo tarnyba 2023 m. liepos 28 d. sprendimu panaikino bedarbio statusą asmenims, nurodytiems šio sprendimo 4 priede. Taip pat nustatė, kad asmenims, kuriems bedarbio statusas panaikintas dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–14 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija Užimtumo tarnyboje nutraukiama nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos (5.3 papunktis). Sprendimo 4 priedo 7 punkte nurodyta pareiškėjo bedarbio statuso panaikinimo data – 2023 m. liepos 25 d., faktinės aplinkybės ir teisinis panaikinimo pagrindas – be svarbių priežasčių nutraukus dalyvavimą paramos mokymuisi priemonėse (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į 2023 m. liepos 28 d. sprendime padarytą klaidą nurodant bedarbio statuso panaikinimo datą, 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pakeitė bedarbio statuso panaikinimo datą ir 2023 m. liepos 28 d. sprendimo 4 priedo 7 punktą išdėstė taip: bedarbio statuso panaikinimo data – 2023 m. rugpjūčio 1 d., faktinės aplinkybės ir teisinis panaikinimo pagrindas – be svarbių priežasčių nutraukus dalyvavimą paramos mokymuisi priemonėse (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktas). LAGK taip pat nurodė, kad, Užimtumo tarnybai 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ištaisius 2023 m. liepos 28 d. sprendime padarytą klaidą (bedarbio statuso panaikinimo datą), pareiškėjui esą nebuvo nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta 2023 m. liepos 28 d. sprendimu. LAGK 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą laiko sudedamąja 2023 m. liepos 28 d. sprendimo dalimi. LAGK citavo Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, jog formalusis profesinis mokymas – tai profesinis mokymas, vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama kvalifikacija ar jos dalis. LAGK nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Dvišale sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyti kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją pagal atitinkamą profesinio mokymo programą, ir aiškino, kad Dvišale sutartimi pareiškėjas įsipareigojo dalyvauti profesiniame mokyme pagal formaliojo profesinio mokymo programą, todėl esą turėjo įgyti atitinkamą kvalifikaciją, nes pabaigus formaliojo profesinio mokymo programą suteikiama kvalifikacija. LAGK konstatavo, kad iki Dvišalėje sutartyje nustatyto termino pareiškėjas neįgijo kvalifikacijos, kuri suteikiama pabaigus atitinkamą formaliojo profesinio mokymo programą, t. y. pareiškėjas neįvykdė sutarties 2.1.2 ir 2.1.2.1 papunkčiuose nustatytų įsipareigojimų. LAGK teigimu, Užimtumo tarnyba pagrįstai, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu, panaikino pareiškėjo bedarbio statusą nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat Užimtumo tarnybos sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo registracija Užimtumo tarnyboje nutraukiama nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos (sprendimo 5.3 papunktis). LAGK aiškino, kad iš Užimtumo tarnybai pateikto 2023 m. liepos 28 d. prašymo matyti, jog pareiškėjas prašė atstatyti jam registruoto Užimtumo tarnyboje asmens statusą, tačiau esą nenurodė, jog pageidauja turėti būtent Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytą statusą (asmuo, praradęs bedarbio statusą). Atsižvelgdama į tai, LAGK atmetė pareiškėjo argumentą, kad Užimtumo tarnyba nepagrįstai nepriskyrė jam Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyto statuso. LAGK pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodomos Užimtumo įstatymo 39¹ straipsnio nuostatos taikomos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sąlygomis ir tvarka. Tuo tarpu pareiškėjas dalyvavo formaliojo profesinio mokymo programoje, todėl Užimtumo įstatymo 39¹ straipsnis šiuo atveju netaikomas ir pareiškėjo argumentas, kad Užimtumo tarnyba galėjo ir privalėjo organizuoti pareiškėjo kompetencijų pripažinimą bei pasiūlyti pareiškėjui darbo vietą užbaigus profesinį mokymą, buvo atmestas kaip nepagrįstas. LAGK taip pat konstatavo, kad Užimtumo tarnyba 2023 m. rugpjūčio 2 d. el. laišku pareiškėją informavo, jog yra priimtas sprendimas dėl jo statuso, registracijos Užimtumo tarnyboje suteikimo ar pakeitimo, pateikdama nuorodą į Užimtumo tarnybos elektroninių paslaugų svetainę. Toks informavimas apie priimtą sprendimą esą iš esmės atitinka Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 9 dalies reikalavimus. Iš pareiškėjo pateikto Užimtumo tarnybos elektroninių paslaugų svetainės išrašo esą matyti, kad šioje svetainėje pateikiama informacija apie asmens statusą (asmuo išregistruotas iš Užimtumo tarnybos), nurodyta išregistravimo data, sprendimo duomenys (data, numeris, būsena), teisinis pagrindas ir faktinės aplinkybės (be svarbių priežasčių nutraukus dalyvavimą paramos mokymuisi priemonėse, Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui 2023 m. liepos 28 d. Užimtumo tarnybos sprendimas buvo išsiųstas pagal VAĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau šis pažeidimas pareiškėjui esą nesukėlė neigiamų teisinių pasekmių ir nesutrukdė pasinaudoti savo teise pateikti skundą. LAGK vertinimu, toks pažeidimas iš esmės neturi įtakos skundžiamo 2023 m. liepos 28 d. sprendimo teisėtumui ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. LAGK nurodė, kad jai buvo pateiktas ginčijamo 2023 m. liepos 28 d. sprendimo elektroninio dokumento nuorašas, atitinkantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-67 „Dėl Elektroninių dokumentų nuorašų ir išrašų spausdinimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Elektroninių dokumentų nuorašų ir išrašų spausdinimo rekomendacijų 5.2 papunktyje nustatytus reikalavimus. Minėtame nuoraše nurodyti sprendimo data, numeris, sprendimą pasirašantis asmuo, todėl šiuo atveju LAGK nekyla abejonių dėl 2023 m. liepos 28 d. sprendimo tikrumo ir patikimumo.

Teigia, jog Dvišalės sutarties įžanginėje dalyje nurodoma, kad sutartis sudaryta vadovaujantis Užimtumo įstatymo ir Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje pateikiama formaliojo profesinio mokymo formuluotė, Dvišalės sutarties sąlygos nenustatomos ir nepakeičiamos. Dvišalės sutarties pasirašymo metu galiojusia Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis, todėl Užimtumo tarnybos pateiktas 2022 m. gegužės 9 d. susitikimo rezultatų aptarimo įrašas, kuriuo remiamasi LAGK sprendime, yra Užimtumo tarnybos vidinio naudojimo informacija ir nėra Dvišalės sutarties sudėtinė dalis ar priedas. Įrašas nenustato šalims papildomų sutartinių prievolių ar sąlygų. Užimtumo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje (Dvišalės sutarties pasirašymo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbo gebėjimų ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas ar pradėti dirbti savarankiškai. Remiantis nurodytu reglamentavimu, bedarbiai ir užimti asmenys pagal formaliojo profesinio mokymo programas gali įgyti ne tik kvalifikaciją, bet ir kompetencijas. Užimtumo įstatyme nenustatyti reikalavimai prašymo tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje turiniui ir formai, todėl LAGK nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas savo prašyme kažką ne taip suformulavo. Kadangi pareiškėjas buvo išregistruotas iš Užimtumo tarnybos, jis Užimtumo tarnybai teikė prašymą atstatyti registraciją, ją toliau tęsiant. Pareiškėjo siekis tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje buvo aiškiai nurodytas ir skunde, tačiau Užimtumo tarnyba šiuos prašymus ignoravo. LAGK nagrinėjant skundą, prieš LAGK sprendimo priėmimą, pareiškėjas nustatė naują aplinkybę, kad faktiškai Užimtumo tarnyba įgalioto asmens pasirašyto dokumento dėl Dvišalės sutarties 2.1.2 papunktyje nustatyto termino pakeitimo pareiškėjui neatsiuntė ir kitaip neperdavė. LAGK pareiškėjas buvo pateikęs tik savo pasirašyto dokumento egzempliorių, todėl apsikeitimas su Užimtumo tarnyba atskirais dokumentais niekada neįvyko, o vienas dokumentas, pasirašytas visų šalių, taip pat nebuvo surašytas. Vėliau pareiškėjas įsitikino, kad iš Užimtumo tarnybos nėra gavęs pranešimo dėl terminų pratęsimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtą dokumentą Užimtumo tarnyba pareiškėjui išsiuntė. Tai reiškia, kad jokio rašytinio sandorio dėl Dvišalės sutarties sąlygų (terminų) pakeitimo ar pratęsimo Užimtumo tarnyba su pareiškėju niekada nesudarė. LAGK, nagrinėdama skundą, rėmėsi dokumentu, pasirašytu vienos šalies el. parašu ir neturinčiu juridinės galios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad faktiškai galiojo tik pradinis Dvišalės sutarties 2.1.2 papunktyje nustatytas terminas „ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.“. Pažymėtina, kad nustatytu laiku kompetencijų vertinime pareiškėjas negalėjo dalyvauti dėl ligos, Užimtumo tarnybai apie ligą buvo pranešta ir šio fakto Užimtumo tarnyba neginčijo, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytas Dvišalės sutarties 2.3.2.1 papunktis, dėl svarbių priežasčių atleidžiantis užimtumo dalyvį nuo įsipareigojimų bei atsakomybės.

Pažymi, kad LAGK, konstatuodama, jog pareiškėjas esą neįvykdė Dvišalės sutarties 2.1.2 ir 2.1.2.1 papunkčiuose nustatytų įsipareigojimų, peržengė savo kompetencijos ribas, nes šalių ginčai dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. ginčai dėl civilinių teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta viešojo administravimo subjektų pareiga pateikti sprendimo kopiją ir Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje nurodyta pareiga informuoti apie priimtą sprendimą yra skirtingi dalykai, nustatantys institucijoms skirtingas pareigas, todėl nėra lygiaverčiai dalykai. Net jei Užimtumo tarnyba būtų informavusi apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas, kaip reikalaujama, toks formalus informavimas apie priimtą sprendimą, nepateikiant sprendimo kopijos, jokiu būdu nereiškia, kad nustatyta pareiga (pateikti sprendimo kopiją) buvo įvykdyta. Užimtumo tarnybos 2023 m. liepos 27 d. paslaugų suvestinėje buvo nurodoma, kad „Nuo 2023-07-25 Asmuo išregistruotas iš Užimtumo tarnybos (Darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėn.)“, tačiau tokio sprendimo duomenų bei teisinio pagrindo Užimtumo tarnyba tuo metu nenurodė, todėl toks Užimtumo tarnybos veiksmas negalėjo ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjui nebuvo žinomi nurodyto akto priėmimo nei teisinis, nei faktinis pagrindai, taip pat nebuvo žinomi ir motyvai, leidžiantys efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pažymėtina, kad tik po 2023 m. liepos 28 d. pateikto pareiškėjo prašymo atstatyti registraciją Užimtumo tarnyboje paslaugų suvestinė buvo papildyta papildomais įrašais, nurodant sprendimo duomenis („2023-07-28; SS(19.1)-4343; Bedarbio statuso netekimas (Patvirtintas)“) ir teisinį pagrindą („Be svarbių priežasčių nutraukus dalyvavimą paramos mokymuisi priemonėse (Užimtumo įstatymo 24 str. 4 d. 8 p.)“).Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-67 patvirtintų Elektroninių dokumentų nuorašų ir išrašų spausdinimo rekomendacijų 5.1 papunktyje nustatyti reikalavimai, kad atspausdinamas visas elektroninio dokumento turinys (pagrindinis elektroninis dokumentas ir, jei yra, priedai ir (ar) pridedami elektroniniai dokumentai), pagrindiniai metaduomenys, informacija apie autentiškumo ir vientisumo patvirtinimo duomenis ir, jei reikia, kiti metaduomenys, todėl LAGK kartu su atsiliepimu pateiktas ginčijamo 2023 m. liepos 28 d. sprendimo elektroninio dokumento nuorašas neatitiko nustatytų reikalavimų. Pateiktas Užimtumo tarnybos sprendimas yra nepasirašytas. Dokumente nurodyta sprendimo data, numeris, sprendimą turinčio pasirašyti asmens vardas ir pavardė dar nereiškia, kad sprendimą jo priėmimo metu pasirašė jame nurodytas ir įgaliotas asmuo. LAGK nepagrįstai nepasisakė dėl 2023 m. liepos 31 d. pareiškėjui siųstos Užimtumo tarnybos pretenzijos „Dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, grąžinimo ir sutarties nutraukimo“ turinio, nes ši pretenzija esą nėra susijusi su skundo dalyku. Pažymėtina, kad iki skundo pateikimo LAGK minėta Užimtumo tarnybos pretenzija buvo vienintelis dokumentas, kuriame nurodomas Dvišalės sutarties nutraukimo pagrindas, kuriuo remdamasis pareiškėjas sprendė dėl pagrindo išregistruoti jį iš Užimtumo tarnybos.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad Užimtumo tarnyba, priimdama sprendimus dėl bedarbio statuso (jo panaikinimo), privalėjo vadovautis Užimtumo įstatymo nuostatomis, apibrėžiančiomis svarbias priežastis ir negalėjo jų aiškinti per plačiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą nurodęs, jog viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, per platus valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1-04/2005, 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-800/2007, 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-1392/2013, 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1405/2013; 2016 m. liepos 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016, 2021 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4-556-2021).

Pareiškėjas teigia, jog, Užimtumo tarnybai nutraukus pareiškėjo registraciją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 75715 pareiškėjui buvo nutrauktas piniginės socialinės paramos mokėjimas – 172,70 Eur per mėnesį. Užimtumo tarnybos veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala, kadangi per 6 mėn. laikotarpį jam nebuvo išmokėta 1 036,20 Eur socialinės paramos, kuri būtų išmokėta, jei registracija Užimtumo tarnyboje būtų tęsiama. Be to, Užimtumo tarnybai nutraukus registraciją, pareiškėjas nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjui priskaičiavo sumokėti 117,26 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kurių pareiškėjui būtų nereikėję mokėti, jei registracija Užimtumo tarnyboje būtų tęsiama, nes pareiškėjas privalomuoju sveikatos draudimu būtų draudžiamas valstybės lėšomis. Dėl neteisėtų Užimtumo tarnybos veiksmų pareiškėjas patyrė didelę neigiamą emocinę įtampą, neapibrėžtumo jausmą, neturėjo lėšų pragyventi, ilgą laiką (6 mėn.) negalėjo naudotis valstybės pagalba (pvz., socialinėmis garantijomis ir parama, darbo rinkos priemonėmis), ženkliai nukentėjo pareiškėjo gyvenimo kokybė, buvo pažemintas jo orumas ir viešas įvaizdis, pareiškėjas be objektyvaus pagrindo buvo traktuojamas kaip neatitinkantis darbo ieškančiojo statuso, todėl Užimtumo tarnybos veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią pareiškėjas vertina 5 000 Eur suma.

Atsakovė Užimtumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad LAGK prieš priimdama sprendimą išnagrinėjo visas aplinkybes, kurios kėlė abejonių. Tiek Užimtumo tarnyba, priimdama sprendimą panaikinti bedarbio statusą, tiek LAGK, priimdama sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, rėmėsi teisės aktais ir sistemiškai juos taikydamos priėmė tinkamus sprendimus. 2022 m. gegužės 9 d. tarp atsakovės ir pareiškėjo buvo sudaryta dvišalė sutartis Nr. ES11(19.1)-1500, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo:

1) su profesinio mokymo teikėju sudaryti profesinio mokymo sutartį, dalyvauti profesiniame mokyme ir mokytis pagal PHP programuotojo modulinę profesinio mokymo programą (Dvišalės sutarties 2.1.1 papunktis);

2) ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. (su visomis vėlesnėmis redakcijomis iki 2023 m. liepos 31 d.) įgyti jaunesniojo programuotojo kvalifikaciją bei įgyti teisę dirbti pagal jaunesniojo programuotojo kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją (Dvišalės sutarties 2.1.2 papunktis);

3) nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių, nurodytų Užimtumo įstatyme (Dvišalės sutarties 2.1.3 papunktis).

LAGK savo sprendime padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas iki sutartyje numatyto termino neįgijo kvalifikacijos, kuri suteikiama pabaigus atitinkamą formaliojo profesinio mokymo programą, t. y. pareiškėjas neįvykdė Dvišalės sutarties 2.1.2 ir 2.1.2.1 papunkčiuose nustatytų įsipareigojimų (LAGK sprendimo 7 lapo 3 pastraipos pabaiga), o tai, LAGK vertinimu, yra dalyvavimo paramos mokymuisi priemonėje nutraukimas be svarbių priežasčių (LAGK sprendimo 7 lapo paskutinė pastraipa). Kadangi pareiškėjas nutraukė paramos mokymuisi priemonę be svarbių priežasčių, Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2023 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. SS(19.1)-4343 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ G. Č. nuo 2023 m. liepos 25 d. buvo panaikintas bedarbio statusas be svarbių priežasčių nutraukus dalyvavimą paramos mokymuisi priemonėse (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad G. Č. pagal 2022 m. gegužės 9 d. Dvišalę sutartį (su vėlesniais pakeitimais) profesinio mokymo priemonėje dalyvavo iki 2023 m. liepos 31 d., tačiau iki šios galutinės datos kvalifikacijos neįgijo, svarbių priežasčių nenurodė, o tai reiškia dalyvavimo paramos mokymosi priemonėje nutraukimą be svarbių priežasčių, Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. SS(19.1)-4600 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2023 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. SS(19.1)-4343 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“ 4 priedo 7 eilutės pakeitimo“ buvo pakeista bedarbio statuso panaikinimo data ir bedarbio statusas G. Č. panaikintas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Apie sprendimo panaikinti statusą priėmimą pareiškėjas buvo informuotas telefonu.

Nurodo, jog LAGK, įvertinusi sprendimo dėl statuso panaikinimo formuluotę bei informavimo būdą, sprendime pripažino, kad buvo laikomasi teisės aktuose numatytų reikalavimų ir Užimtumo tarnyba tinkamai priėmė sprendimą panaikinti bedarbio statusą, taip pat apie jį informavo pareiškėją. LAGK, priimdama galutinį sprendimą, nuodugniai išanalizavo visus turimus duomenis, kuriuos pateikė Užimtumo tarnyba, bei pareiškėjo pateiktus duomenis, kurie, Užimtumo tarnybos manymu, buvo įvertinti teisingai. Vadinasi, tiek Užimtumo tarnyba, tiek LAGK priėmė teisingus sprendimus.

Atsiliepime į patikslintą skundą atsakovė nurodo, jog išmokų nutraukimas yra pareiškėjo veiksmų (tiksliau – neveikimo) pasekmė (neįgyta kvalifikacija, pažeisti sutartiniai įsipareigojimai, todėl panaikintas bedarbio statusas), tad Užimtumo tarnyba nėra atsakinga už šių išmokų mokėjimo nutraukimą. Pats pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kokie teisės aktai reglamentuoja išmokų mokėjimą, sustabdymą ar nutraukimą, tačiau šie teisės aktai nėra susiję su Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis ar jos atliktais veiksmais. Todėl pareiškėjo siekis, kad Užimtumo tarnyba kompensuotų jo prarastas išmokas, kurios, jo manymu, būtų buvusios išmokėtos, jei jis nebūtų pažeidęs sutartinių įsipareigojimų ir nebūtų netekęs bedarbio statuso, yra nepagrįstas ir sunkiai suprantamas praktiniu požiūriu. Pareiškėjo samprotavimai, kad dėl Užimtumo tarnybos veiksmų jis turėjo didelę neigiamą emocinę įtampą, neturėjo lėšų pragyventi, neturėtų būti vertinami. Pareiškėjas nuo 2013 metų registruotas Užimtumo tarnyboje, tad, būdamas ilgalaikiu bedarbiu, buvo puikiai susipažinęs su bedarbio teisėmis, pareigomis, atsakomybėmis ir pasekmėmis, turėjo pareigą ir savarankiškai ieškotis darbo, tačiau šios pareigos nevykdė. Pasirašęs Dvišalę sutartį, įsipareigojo įgyti kvalifikaciją, tačiau ir šios pareigos nevykdė, t. y. paties pareiškėjo veiksmai nebuvo sąžiningi, norėta išvengti atsakomybės ir bandyta eiti lengviausiu būdu – gauti išmokas iš valstybės biudžeto, neturint tikslo įsidarbinti, dirbti, sėkmingai baigti ir įgyti naują kvalifikaciją. 2025 m. gegužės 8 d. duomenimis, pareiškėjas yra registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu nuo 2024 m. vasario 1 d. Paskutinį kartą pareiškėją siejo darbo santykiai iki 2012 m. lapkričio 5 d.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos ir LAGK sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymi, kad tiek Užimtumo tarnyba, priimdama sprendimą panaikinti bedarbio statusą, tiek LAGK, priimdama sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, rėmėsi teisės aktais ir sistemiškai juos taikydamos priėmė tinkamus sprendimus. 2022 m. gegužės 9 d. tarp atsakovės ir pareiškėjo buvo sudaryta dvišalė sutartis Nr. ES11(19.1)-1500, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo:

1) su profesinio mokymo teikėju sudaryti profesinio mokymo sutartį, dalyvauti profesiniame mokyme ir mokytis pagal PHP programuotojo modulinę profesinio mokymo programą (Dvišalės sutarties 2.1.1 papunktis);

2) ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. (su visomis vėlesnėmis redakcijomis iki 2023 m. liepos 31 d.) įgyti jaunesniojo programuotojo kvalifikaciją ir įgyti teisę dirbti pagal jaunesniojo programuotojo kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją (Dvišalės sutarties 2.1.2 papunktis);

3) nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių, nurodytų Užimtumo įstatyme (Dvišalės sutarties 2.1.3 papunktis).

LAGK savo sprendime padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas iki sutartyje numatyto termino neįgijo kvalifikacijos, kuri suteikiama pabaigus atitinkamą formaliojo profesinio mokymo programą, t. y. pareiškėjas neįvykdė Dvišalės sutarties 2.1.2 ir 2.1.2.1 papunkčiuose nustatytų įsipareigojimų, o tai, LAGK vertinimu, kuriam teismas pritaria, yra dalyvavimo paramos mokymuisi priemonėje nutraukimas be svarbių priežasčių. Kadangi pareiškėjas nutraukė paramos mokymuisi priemonę be svarbių priežasčių, Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2023 m. liepos 28 d. sprendimu ir Nr. SS(19.1)-4343 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ G. Č. nuo 2023 m. liepos 25 d. buvo panaikintas bedarbio statusas be svarbių priežasčių nutraukus dalyvavimą paramos mokymuisi priemonėse (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pagal Dvišalę sutartį (su vėlesniais pakeitimais) profesinio mokymo priemonėje dalyvavo iki 2023 m. liepos 31 d., tačiau iki šios galutinės datos kvalifikacijos neįgijo, svarbių priežasčių nenurodė, o tai reiškia dalyvavimo paramos mokymosi priemonėje nutraukimą be svarbių priežasčių, Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. SS(19.1)-4600 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2023 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. SS(19.1)-4343 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“ 4 priedo 7 eilutės pakeitimo“ buvo pakeista bedarbio statuso panaikinimo data ir bedarbio statusas pareiškėjui panaikintas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Apie sprendimo panaikinti statusą priėmimą pareiškėjas buvo informuotas telefonu. LAGK, priimdama galutinį sprendimą, nuodugniai išanalizavo visus turimus duomenis, kuriuos pateikė Užimtumo tarnyba, ir pareiškėjo pateiktus duomenis, kurie, Užimtumo tarnybos manymu, buvo įvertinti teisingai. Vadinasi, tiek Užimtumo tarnyba, tiek LAGK priėmė teisingus sprendimus.

Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Sprendimo turinys leido pareiškėjui identifikuoti ir suprasti sprendime nurodytų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį, nustatyti įtakos sprendimui priimti turėjusias aplinkybes, argumentuotai nesutikti su sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, ginčo šalių procesiniuose dokumentuose pateiktas aplinkybes ir argumentus, teismas daro išvadą, kad LAGK ir Užimtumo tarnyba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to, ginčo šalių pateikti kiti argumentai nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, atitinkamai teismas detaliau dėl jų nepasisako, nors ir vertino juos visų pareiškėjo pateiktų aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kadangi šiuo sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė