Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. TS-59-961/2018Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

2018 m. birželio 22 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 59-104 (toliau – ir nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu J. M. buvo pripažintas kaltu pagal 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu J. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, taip pat subendrinta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. M. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams ir devyniems mėnesiams.

J. M. bausmės pradžia 2017 m. balandžio 5 d., bausmės pabaiga 2022 m. sausio 5 d., ½ bausmės dalį atliks 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Pagal OASys metodiką nustatyta, kad J. M. nusikalstamumo rizika priklauso žemai rizikos grupei – 20 balų.

J. M. atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutartis yra nemotyvuota, išdėstyta abstrakčiais faktais, Komisija nepateikė jokių faktų analizės, jokių argumentų, kodėl jam neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Jis pripažįsta savo klaidas, smerkia tokį savo poelgį. Jis suprato, kad reikia gyventi dorai ir sąžiningai, pasiryžęs daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 59-104 atmestinas.

Teismas konstatuoja, jog J. M. atitinka BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis J. M. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja įvairiose teisinio ir socialinio švietimo programose, geranoriškai bei kokybiškai atlieka nemokamus gerbūvio darbus, palaiko ryšius telefonu, laiškais, pasimatymo metu su tėvais, seserimis, sūnumi, šiuo metu mokosi anglų ir vokiečių kalbos, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi šaltkalvio, suvirintojo specialybes. Be to, nuteistasis J. M. atpažįsta socialinius ryšius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, vengia situacijų, kurios skatina jį nusikalsti, turi realius ateities planus, supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, palaiko visuomenės vertybes ir normas. Taigi aptarti faktai teigiamai apibūdina nuteistąjį J. M.. Vis tik teismas konstatuoja, kad tai nėra pakankamas pagrindas taikyti J. M. lygtinį paleidimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų taip pat matyti, kad J. M. šiuo metu bausmę atlieka už du apysunkius nusikaltimus ir vieną labai sunkų nusikaltimą. Nusikaltimai padaryti žmogaus laisvei ir dorovei. J. M. nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, darant nusikaltimus buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, nukentėjusiesiems sukelta didelė neturtinė žala (dvasiniai išgyvenimai, baimė, beviltiškumo jausmas, pažeminimas). Atkreiptinas dėmesys, kad po Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio J. M. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją, nuo 2014 m. kovo 20 d. buvo paskelbta nuteistojo paieška. J. M. į Lietuvos Respubliką atlikti bausmės buvo atvežtas tik 2017 m. balandžio 5 d. Minėtą aplinkybę patvirtino ir pats nuteistasis savo skunde. Pažymėtina ir tai, kad J. M. anksčiau buvo teistas vieną kartą už sunkų nusikaltimą – psichotropinių medžiagų laikymą su tikslu jas platinti bei dėl dalies jų išplatinimo. Minėtas J. M. padarytas nusikaltimas yra itin pavojingos, šiomis veikomis keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. M. ne vieną kartą yra teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Tiesa, teismas pažymi, kad nuteistajam J. M. vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų nuteistasis nepažeidė, daugiau nusikaltimų Lietuvos Respublikoje po lygtinio paleidimo taikymo nepadarė. Tačiau, teismo įsitikinimu, aptarti duomenys, teistumų skaičius, J. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas rodo jo pavojingumą, visuomenėje galiojančių normų ignoravimą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistojo J. M. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Per vos daugiau nei metus nuo bausmės atlikimo pradžios J. M. net 11 kartų baustas už pataisos režimo nesilaikymą, visos paskirtos nuobaudos šiuo metu galioja, nuteistasis nė karto neskatintas. J. M. 10 kartų (devynis kartus Alytaus pataisos namuose, vieną kartą Vilniaus pataisos namuose) nubaustas už tai, kad atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, vieną kartą paskirta nuobauda už tai, kad J. M. nebuvo prisisegęs reikalaujamoje vietoje savo vardinės kortelės; skundžiamo nutarimo priėmimo metu visos nuobaudos galiojo. Teismo vertinimu, minėti pažeidimai yra pakankamai šiurkštūs. J. M. savo skunde nurodė, kad neidavo gyventi į jam nurodytus būrius, kadangi jis bendradarbiavo su Vokietijos Federacinės Respublikos institucijomis bei Lietuvos Respublikos institucijomis, įskundė asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, dėl to jam nuo nuteistųjų grėsė pavojus jo gyvybei ir jis nevykdė administracijos reikalavimų eiti į jam būrius. Dėl to galiausiai jis buvo perkeltas iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus. Vis tik teismas konstatuoja, kad šie nuteistojo argumentai nėra pakankama priežastis manyti, kad jis nevykdė BVK nustatytų pareigų dėl jam kylančios grėsmės. Pirmiausia pažymėtina, jog pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių, o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, BVK atskirai aptartos ir nustatytos nuteistųjų pareigos. Taigi nuteistasis privalo paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus. Pažymėtina, kad, jei nuteistasis abejoja dėl administracijos teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Tuo labiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistajam J. M. skiriant nuobaudas už reikalavimų nevykdymą, t.y., atsisakymą gyventi paskirtame būryje, jis pats negalėjo nurodyti priežasčių bei pateikti konkrečių faktų, kas galėtų patvirtinti aplinkybę, kad jam iš tiesų kiltų grėsmė. Be to, 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. birželio 12 d. Alytaus pataisos namuose buvo atliktas tyrimas dėl nuteistojo J. M. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos teisėtus reikalavimus, kurių metu buvo padarytos išvados, jog nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių J. M. negalėtų būti jam paskirtuose būriuose. Nuteistasis akcentuoja Vokietijos Federacinėje Respublikoje duotus parodymus ir dėl jų kylančią grėsmę savo sveikatai, tačiau, kaip matyti iš prie skundo pridėtų duomenų, jis pats atsisakė būti įtrauktas į liudytojų apsaugos programą (Šiaurės Reino – Vestfalijos žemės kriminalinės tarnybos atsakymas į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos paklausimą 2011-10-04 Nr. 38-2-S-5161), o dėl Lietuvoje padarytų nusikalstamų veikų atliekamos bausmės, kaip minėta, apskritai nenustatyta jokių konkrečių faktų apie kylančias grėsmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priėmus sprendimą perkelti nuteistąjį į kitus pataisos namus, perkeltas iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus J. M. padarė analogišką pažeidimą (atsisakė eiti į jam paskirtą grupę, nenurodydamas konkrečių priežasčių). Taigi teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad J. M. be pateisinamų priežasčių nevykdė administracijos reikalavimų.

Be to, bylos duomenimis, nuteistajam J. M. kartais kyla sunkumų identifikuoti savo problemas, įvertinti socialines situacijas, numatyti neigiamas pasekmes, rasti kitokių sprendimo išeičių. Taip pat nuteistasis linkęs sumenkinti savo nusikaltimus, juos pateisinti, atsakomybę perkelti kitiems asmenims, susiklosčiusioms situacijoms. Tai galima matyti ir iš nuteistojo skundo, kuriame J. M. nurodo, kad iš esmės jo nusikaltimus lėmė nesugebėjimas atsispirti draugams, t.y., iš esmės nuteistasis kaltę dėl savo padarytų nusikaltimų perkelia draugams.

Nuteistasis nurodo, jog išėjęs į laisvę dirbtų E. M. firmoje. Vis tik teismas konstatuoja, kad tai nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Kaip matyti iš Sodros duomenų išrašo, J. M. nuo 2007 m. iki 2013 m. periodiškai dirbdavo minėtoje įmonėje, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, siekiant gauti pajamų nusikalstamu būdu.

Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. J. M. priklauso žemai nusikalstamumo rizikai – 20 balų, tačiau atsižvelgus į atliktos bausmės dalį (bausmę atlieka šiek tiek daugiau nei metus, per kuriuos, kaip minėta, gavo net 11 nuobaudų ir nebuvo skatintas) nėra pakankamo pagrindo teigti, kad J. M. daro pažangą mažinant savo nusikalstamumą, ypač atsižvelgus į jo elgesį pataisos namuose, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals ir jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas.

Apibendrinant teigtina, jog skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į visus faktus, kurie yra reikšmingi priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam. Komisija vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai J. M. apibūdinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė į reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįstai didelės ar menkos reikšmės.

Atsižvelgdamas į J. M. asmenybę, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir iki bausmės atlikimo, kitus jį charakterizuojančius duomenis, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas. Teismo įsitikinimu, šiuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistajam yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neleidžia teigti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Taip pat teismas mano, jog Komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas gali padėti J. M. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, ugdyti kritišką požiūrį į savo veiksmus, ugdys jo sugebėjimą vertinti kylančias problemas ir pasirinkti tinkamą jų sprendimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo J. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 59-104 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.