- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- e2A-123-198/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- UAB „Destra“
- Atsakovas
- M. Ž.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-123-198/2016
2016 m. sausio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Destra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8001-902/2015 pagal ieškovės UAB ,,Destra“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-08-20 sprendimo Nr. DGKS-3347, priimto darbo ginčų byloje Nr. APS-2-13382, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB ,,Destra“ prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-08-20 sprendimą Nr. DGKS-3347, priimtą darbo ginčų byloje Nr. APS-2-13382, priteisti ieškovei iš atsakovo 382,29 Eur išlaidų, patirtų atsakovo mokymuisi, kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas ieškovui kreipiantis į Darbo ginčų komisiją - 181,50 Eur, taip pat teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2014-04-09 ieškovė su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 17, pagal kurią atsakovas ieškovės įmonėje dirbo vadybininku. 2014-07-02 paslaugų teikimo sutarties Nr. 272-14-PPv-m, sudarytos su UAB ,,P. P.“ pagrindu ieškovė užsakė savo darbuotojams konsultacinius mokymus - ,,Pardavimo proceso optimizavimas“. Bendra mokymų kaina - 6600 Lt (1911,49 Eur)(be PVM). Atsakovas kartu su kitais ieškovės darbuotojais 2014-08-03 - 2014-08-31 dalyvavo 16 akademinių valandų trukusiuose mokymuose bei gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. 2015-02-13 atsakovas pateikė ieškovei prašymą jį atleisti iš vadybininko pareigų nuo 2015-02-20. 2015-02-20 šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta DK 127 str. 1 d. pagrindu. Mano, kad ieškovė turi teisę prašyti atsakovą atlyginti mokymosi išlaidas 382,29 Eur sumą (1911,49 Eur ; 5), nes atsakovas nutraukė darbo sutartį be svarbios priežasties jo paties pareiškimu nuo mokymų praėjus mažiau kaip vieneriems metams. Mano, kad ieškovė praleido tik procedūrinį 3 mėn. terminą, bet ne pažeistos teisės gynimo teisme terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš M. Ž. UAB ,,Destra“ 200,40 Eur mokymosi išlaidų ir 269,96 Eur teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė M. Ž. iš UAB ,,Destra“ 71,37 Eur teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog išėjo iš darbo dėl svarbių (šeimyninių) priežasčių - atsakovas nepateikė įrodymų, kad apie artimo giminaičio mirtį informavo darbdavį atleidimo iš darbo metu (ar anksčiau, rašant pareiškimą jį atleisti iš darbo), kad dėl staigios giminaičio mirties atsakovas labai išgyveno, dėl ko gydėsi, nėra duomenų apie atsakovo dėl to turėtą nedarbingumą. Teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai iš atsakovo prašo priteisti mokymosi išlaidas, tačiau jos turi būti mažinamos, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), kadangi atsakovas po mokymosi pabaigos daugiau kaip penkis mėnesius dirbo ieškovės naudai, t.y. dirbdamas vadybininku teikė ieškovei pelną, o bendra atsakovo darbo trukmė ieškovės įmonėje sudarė daugiau kaip dešimt mėnesių. Be to, byloje nėra įrodymų, jog darbdavys atleidimo iš darbo metu iš atsakovo būtų pareikalavęs atlyginti mokymo išlaidas, o atsakovas būtų atsisakęs jas atlyginti. Taip pat, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas darbo ieškovės įmonėje metu nebuvo pareigingas ir veikė išimtinai prieš darbdavio interesus ir dėl to jam būtų taikytos drausminės nuobaudos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ieškovės prašomas priteisti mokymosi išlaidas mažino nuo 382,29 EUR iki 200,40 EUR – proporcingai atsakovo po mokymosi pabaigos iki jo atleidimo iš darbo išdirbtam laikui. Kadangi ieškovės prašymas dėl išlaidų atsakovo mokymui atlyginimo darbo ginčų komisijoje nebuvo iš esmės nagrinėtas (prašymą atsisakyta priimti dėl praleisto kreipimosi termino), teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 181,50 EUR išlaidų, patirtų kreipiantis į darbo ginčų komisiją. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga ir faktiškai didelių ieškovės atstovo laiko sąnaudų pasiruošti jos nagrinėjimui nereikėjo, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos byloje reiškiamam reikalavimui, todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą teismas mažino nuo 665,50 EUR iki 500 EUR.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, sumažindamas priteistiną mokymosi išlaidų sumą iki 200,40 EUR, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas bei pažeidė bylos šalių interesų pusiausvyrą. Aplinkybė, kad atsakovas po mokymų pabaigos dirbdamas ieškovės įmonėje vadybininku, atnešė ieškovei pelno, byloje nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Pažymi, kad pats faktas, jog darbuotojas atlieka darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas bei periodiškai yra keičiamas (didinamas) jo darbo užmokestis, neįrodo, kad darbuotojo darbinė veikla yra pelninga darbdaviui. Teismo akcentuotos aplinkybės, kad atsakovas dirbo labai gerai, išimtinai ieškovės naudai, taip pat, atsakovo atžvilgiu nebuvo taikyta drausminių nuobaudų, negali būti pagrindu mažinti darbdaviui atlygintinų išlaidų sumą, nes keldamas darbuotojo kvalifikaciją darbdavys savaime tikisi gerų tokio darbuotojo darbo rezultatų, o pareiga darbuotojui dirbti dorai ir sąžiningai (darbdavio interesais), laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme (DK 228 straipsnis). Kadangi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog pagrindine kompensacija darbdaviui yra apmokyto darbuotojo darbo tęstinumas, akivaizdu, jog nutraukdamas darbo santykius po penkių mėnesių nuo mokymų pabaigos bei iš viso dirbdamas įmonėje tik dešimt mėnesių (trumpiau nei DK 95 straipsnio 5 dalyje numatytas terminas), atsakovas savo darbu ieškovės atliktų investicijų nekompensavo, todėl jis privalo šias investicijas atlyginti pinigais. Vien tai, kad atsakovas po įvykusių mokymų ne tik greit nutraukė darbo sutartį, bet ir, pasinaudodamas ieškovo investuotų lėšų dėka įgytomis žiniomis (padidėjusia kvalifikacija), ėmėsi konkurencinių veiksmų buvusio darbdavio atžvilgiu yra pakankamas pagrindas nemažinti ieškovei atlygintinų išlaidų, patirtų atsakovo mokymui, dydžio. Apeliantas mano, kad teismas taip pat nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas ir neįtraukė į byloje atlygintinų išlaidų sąrašą 181, 50 Eur kreipiantis į darbo ginčų komisiją. Su prašymo darbo ginčų komisijai parengimu susijusios išlaidos buvo neišvengiamos ir jų neįtraukdamas į byloje priteistinų išlaidų sąrašą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės UAB „Destra“ apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad nepelningai dirbanti įmonė blogai dirbančiam įmonės darbuotojui darbo užmokesčio nedidintų. Nurodo, kad teismo sprendime vadovaujantis teisingumo, protingumo principais (CK 1.5 str.) mokymosi išlaidų sumažinimas iki 200,40 Eur yra tinkamas ir motyvuotas. Atsakovas buvo geras darbuotojas, drausminių nuobaudų neturėjo, o darbo sutartį su atsakovu nutraukė dėl svarbių priežasčių – dėl šeimoje įvykusios nelaimės. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas ir neįtraukė byloje į atlygintinų išlaidų sąrašą 181,50 Eur kreipiantis į darbo ginčų komisiją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje keliamas klausimas ar pagrįstai pirmos instancijos teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo mokymosi išlaidas.
Apeliantės UAB „Destra“ apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo mokymosi išlaidas neteisingai taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl ginčijamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, yra pagrįsti, sudarantys pagrindą pakeisti skundžiamą sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014-04-09 ieškovė su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 17, pagal kurią atsakovas ieškovo įmonėje dirbo vadybininku (b.l. 32-35). 2014-07-02 paslaugų teikimo sutarties Nr. 272-14-PPv-m, sudarytos su UAB ,,P. P.“ pagrindu, ieškovė užsakė savo darbuotojams konsultacinius mokymus - ,,Pardavimo proceso optimizavimas“. Bendra mokymų kaina - 6600 Lt (1911,49 Eur)(be PVM). Atsakovas kartu su kitais ieškovės darbuotojais nuo 2014-08-03 iki 2014-08-31 dalyvavo 16 akademinių valandų trukusiuose mokymuose bei gavo tai patvirtinantį pažymėjimą (b.l. 36-41, 43, 44). 2015-02-13 atsakovas pateikė ieškovui prašymą jį atleisti iš vadybininko pareigų nuo 2015-02-20 (b.l. 42). 2015-02-20 šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta DK 127 str. 1 d. pagrindu. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-08-20 sprendimu Nr. DGKS-3347 darbo ginčų byloje Nr. APS-2-13382 ieškovo prašymą dėl išlaidų, patirtų darbuotojo mokymui, atlyginimo buvo atsisakyta nagrinėti, ieškovui praleidus DK 289 str. 1 d. nustatytą 3 mėn. kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą (b.l. 12-14).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. įtvirtinta žmogaus teisė į darbą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į darbą turinį sudaro teisė į darbo laisvę, t.y. žmogaus galimybė laisvai pasirinkti darbą, laisva valia sutikti jį dirbti, teisė laisvai disponuoti savo sugebėjimais dirbti, galimybė laisvai pasirinkti veiklos rūšį ir profesiją; teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; teisė gauti teisingą apmokėjimą. Ši nuostata perkelta ir į LR DK 2 str., kurio 2 p. nustatyta, kad DK 1 str. nurodytiems santykiams reglamentuoti taikomas ir laisvės pasirinkti darbą principas. Šis principas nėra absoliutus. Laisvės pasirinkti darbą principas reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinktis darbą pagal savo gebėjimus ir norą bei tokiu laisvai pasirinktu būdu užsidirbti gyvenimui. Šis principas negali būti traktuojamas kaip užtikrinimas ar garantija konkrečiam asmeniui, kad jis gaus konkretų pageidaujamą darbą. Neperžengiant DK nustatytų ribų galima numatyti tam tikrus reikalavimus, keliamus asmens profesinei kvalifikacijai, priėmimo į darbą tvarkai ir panašiai.
LR DK 93 str. nustatyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, remiantis LR DK 93, 94 straipsniais, darbo sutarties turinys yra jos šalių, t.y. darbuotojo ir darbdavio, sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2006). Darbo sutarties sąlygos yra nustatytos LR DK 95 straipsnyje ir jos suskirstytos į tris grupes: 1) būtinosios darbo sąlygos (susitarimas dėl darbovietės ir darbo funkcijų); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, vienodai privalomos darbo sutarties šalims. Darbo sutarties šalis vienašališkai neturi teisės keisti darbo sutartyje teisėtai sulygtų darbo sąlygų.
LR DK 95 str. 5 d. (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija) nustatyta galimybė šalims sulygti, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Įstatymo leidėjas nuosekliai reglamentavo teisines situacijas, atsirandančias tarp darbdavio ir darbuotojo, sprendžiant klausimus dėl atlyginimo tų išlaidų, kurias darbdavys patiria mokydamas darbuotoją, keldamas jo kvalifikaciją. Pagrindinė tokio reglamentavimo nuostata yra ta, kad darbdavys, mokydamas darbuotoją, keldamas jo kvalifikaciją ir taip didindamas jo paklausą darbo rinkoje, turi pagrindą tikėtis, kad sąžiningas darbuotojas tęs darbo santykius ir taip kompensuos darbdavio patirtas išlaidas, o jei darbo sutartis bus nutraukta dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties, atlygins tokias išlaidas.
Atsakovas 2014 m. balandžio 9 d. sudarė su ieškove darbo sutartį Nr. 17, kartu prisiėmė įsipareigojimą, kad jeigu darbo sutartis bus nutraukta darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai jis turės atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui. Ši darbo sutarties sąlyga pakeista ar įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta nebuvo. Byloje neginčijamai įrodyta, jog atsakovas dalyvavo darbdavio 2014-08-03 - 2014-08-31 suorganizuotuose mokymuose, kuriuos ieškovė apmokėjo iš savo lėšų. Tačiau atsakovas neįrodė, kad jis išėjo iš darbo dėl svarbių šeimyninių priežasčių. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pagrįstai iš atsakovo prašo priteisti mokymosi išlaidas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo mažinti priteistinų mokymo išlaidų dydį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad DK 95 straipsnio 5 dalies esmė yra ta, kad darbdavys, mokydamas darbuotoją, keldamas jo kvalifikaciją ir taip didindamas jo paklausą darbo rinkoje, turi pagrindą tikėtis, kad sąžiningas darbuotojas tęs darbo santykius ir taip kompensuos darbdavio patirtas išlaidas, o jei darbo sutartis bus nutraukta dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties, iš dalies atlygins tokias išlaidas(atlygintinų išlaidų dydis apribotas vienerių metų terminu). Pažymėtina, kad darbo sutartyje šalys neprivalo detalizuoti kokias konkrečiai ir kokio dydžio mokymo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidas darbuotojas turi atlyginti darbo sutarties nutraukimo jo pareiškimu be svarbios priežasties atveju. Įstatymų leidėjas tokios pareigos darbo sutartį sudarančioms šalims neįtvirtino, tik apribojo darbdavio turėtą ir darbo sutartyje sulygtą išlaidų išieškojimą konkrečiu vienerių metų terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2009). Akivaizdu, kad darbdavys, investuodamas lėšas į darbuotojo mokymą, savaime tikisi aukštesnės mokymuose dalyvavusio asmens darbo kokybės, kadangi pagrindinis mokymų tikslas būtent ir yra darbuotojo kvalifikacijos kėlimas, leisiantis darbuotojui dirbti efektyviau bei tokiu būdu kuo geriau patenkinti darbdavio interesus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pats faktas, jog darbuotojas pasinaudoja mokymuose įgytomis žiniomis bei gerai atlieka darbo funkcijas, savaime nepanaikina DK 95 straipsnio 5 dalyje numatytos bei darbo sutartyje individualiai aptartos darbuotojo pareigos atlyginti darbdaviui mokymo išlaidas tuo atveju, jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties. Taigi, įstatymų leidėjas minėtos pareigos pasibaigimą iš esmės sieja su vienerių metų terminu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas dirbo labai gerai, išimtinai ieškovės naudai, taip pat, atsakovo atžvilgiu nebuvo taikyta drausminių nuobaudų negali būti pagrindu mažinti darbdaviui atlygintinų išlaidų sumą ne tik dėl to, kad keldamas darbuotojo kvalifikaciją darbdavys savaime tikisi gerų tokio darbuotojo darbo rezultatų, bet ir todėl, kad pareiga darbuotojui dirbti dorai ir sąžiningai (darbdavio interesais), laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme (DK 228 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad po mokymų pabaigos atsakovas ieškovės įmonėje dirbo daugiau kaip penkis mėnesius, o bendra atsakovo darbo trukmė sudarė daugiau kaip dešimt mėnesių. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs prezumpciją, kad darbdavio atliktos investicijos į darbuotojo mokymą yra kompensuojamos per vienerius metus nuo mokymų pabaigos. Pažymėtina, jog šios prezumpcijos nagrinėjamoje byloje atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė, tai yra į bylą nebuvo pateikta įrodymų dėl sprendime akcentuojamo įmonės pelno padidėjimo ar kitokios darbdavio gautos naudos (CPK 178 str.) Aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog pagrindine kompensacija darbdaviui yra apmokyto darbuotojo darbo tęstinumas. Nutraukdamas darbo santykius po penkių mėnesių nuo mokymų pabaigos bei iš viso dirbdamas įmonėje tik dešimt mėnesių (trumpiau nei DK 95 straipsnio 5 dalyje numatytas terminas), atsakovas savo darbu ieškovės atliktų investicijų nekompensavo, todėl jis privalo šias investicijas atlyginti pinigais. Atsakovas už ieškovės lėšas buvo apmokytas optimizuoti pardavimo procesą, pakėlė savo kvalifikaciją ir paklausą darbo rinkoje, po išklausytų mokymų, gaudavo didesnį darbo užmokestį, todėl ieškovė pagrįstai turėjo teisėtus lūkesčius, kad atsakovas tęs darbo santykius ir savo darbu kompensuos darbdavio patirtas išlaidas. Tačiau atsakovas po mokymosi pabaigos kiek daugiau nei 5 mėnesius dirbo pas ieškovą, bet, įgijęs aukštesnę kvalifikaciją ieškovės sąskaita, nutraukė darbo sutartį be jokių priežasčių. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju mokymosi išlaidų sumažinimas prieštarautų ne tik šalių lygiateisiškumo, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos darbo ginčų komisijoje, turi būti atlyginamos. Tačiau šiuo atveju, ieškovės UAB ,,Destra“ prašymas dėl išlaidų M. Ž. mokymui atlyginimo (b.l. 23-25) darbo ginčų komisijos buvo atsisakytas priimti (nebuvo iš esmės nagrinėtas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 181, 50 Eur sumos neįtraukė į byloje atlygintinų išlaidų sąrašą. Be to, ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama jai priteisti iš atsakovo M. Ž. tik 382,29 Eur išlaidas, patirtas atsakovo mokymui, tuo tarpu 181,50 Eur ieškovė net neprašė priteisti, tokio prašymo darbo ginčų komisijai nebuvo pateikusi. Kadangi ieškovės UAB ,,Destra“ prašymas dėl išlaidų M. Ž. mokymui atlyginimo (b.l. 23-25) darbo ginčų komisijos buvo atsisakytas priimti (nebuvo iš esmės nagrinėtas) ieškovei praleidus DK 289 str. 1 d. nustatytą 3 mėn. kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą (b.l. 12-14), todėl net ir esant ieškovės prašymui priteisti 181,50 Eur, ši suma nebūtų priteista. Dėl nurodytų aplinkybių, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovei nepagrįstai nepriteistų 181,50 Eur kreipiantis į darbo ginčų komisiją.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ( CPK 93 str. 5 d.).
Bylos duomenimis ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį bei patyrė 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( b.l. 10, 55-56). Atsižvelgiant į tai, kad pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau nepateiktas tikslus išlaidų paskaičiavimas (pasirengimas, kelionė ir atstovavimas teismo posėdyje), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teisinga ir protinga nustatyti, kad ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 350 Eur ( 200 Eur ieškinio parengimas, 100 Eur atstovavimas pirmos instancijos teisme,15 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 79 str., 93 str. 1, 5 d., 98 str.; Rekomendacijų 2, 8.2 p.).
Be to, patenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovei atlygintinos apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 93 str. 1, 5 d.). Ieškovė už apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo sprendimo sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį bei patyrė 121 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos 2015-11-11 PVM sąskaita faktūra serija APB Nr.5838 ir mokėjimo pavedimu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ginčo pobūdį, bylos apimtį, sprendžia, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra realios, būtinos, pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo ieškovės UAB „Destra“ naudai LR CPK 98 str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje dėl mokymosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 382,29 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 29 euro centus) mokymosi išlaidų ir 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidų UAB ,,Destra“, įmonės kodas 302600801, naudai.
Kitoje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB ,,Destra“, įmonės kodas 302600801, naudai 136 Eur ( šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.