- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-345-806/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- S. P.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Advokatai
- Andžejaus Čaikovskis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokatui Andžej Čaikovski, nukentėjusiajam J. J., išnagrinėjusi S. P. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. 2013-08-08 apie 18.40 val., Rodūnios kel. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai saugu ir kliudė šalia automobilio stovėjusį pėsčiąjį, dėl ko pastarajam nežymiai sutrikdė sveikatą. Įvykus eismo įvykiui, įvykio vietoje nepasiliko, iš įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas KET 231 p. reikalavimus. (Lietuvos Respublikos 127 str. 1 d. bei 130 str. 1 d.).
Teisme apklaustas S. P. parodė, kad 2013-08-08 8.40 val., oro uoste, 2 aukšte, sustojo už pėsčiųjų perėjos, kadangi ženklai draudžia stovėti, jis išvažiavo, nukentėjusysis stovėjo prie galinio bamperio, 1 m. nuo automobilio. Pasak S. P., jis pažiūrėjo į veidrodėlį, nukentėjusysis stovėjo gale, jam pastarasis pabeldė į langą, po to nuėjo į automobilio galą. S. P. paaiškino, kad nukentėjusysis buvo su uniforma, suprato, kad pareigūnas, pastarasis stovėjo prie automobilio galinio bamperio, gal pusmetrį nuo jo. Anot S. P., jo keleivė apėjo automobilį ir nukentėjusysis nuėjo prie keleivės, jis tuo laiku ramiai išvažiavo, jis nukentėjusiojo nelietė. Jis, S. P. žino, kad su ta uniforma buvo savivaldybės darbuotojas, pastarasis gali tikrinti dokumentus ar leidimus, kiek žino su policijos pareigūnais jis turi teisę jį stabdyti, darbuotojas negali jam duoti privalomo nurodymo sustoti. S. P. paaiškino, jog jis matė, kad jis nekliudė nukentėjusiojo, jokio garso negirdėjo, tą dieną ramiai nuvažiavo namo ir niekas iš policijos jo neieškojo. Pasak S. P., automobilis stovėjo kieme visą laiką, I. G. atėjo pas jį ir pasakė, kad jis kliudė žmogų prieš tris savaites oro uoste. I. G. nieko nepastebėjo ant jo, S. P. automobilio. Jis, S. P. nustebo, kai jam pasakė, kad kliudė žmogų, jis nepervažiavo nukentėjusiajam kojos. Prieš surašant protokolą, jam, S. P. buvo parodytas vienas vaizdo įrašas, daugiau nieko nerodė.
Teisme apklaustas nukentėjusysis J. J. parodė, kad buvo tikrinamas vienas automobilis, kuris pastebėtas su taksi automobilio numeriais. Pasak J. J., jie gali tikrinti tokius automobilius, su taksi automobilio numeriais gali važinėtis tik turėdamas leidimą važinėtis, su tokiais numeriais automobilio vairuotojas stabdomas privalo nedelsiant sustoti ir pateikti dokumentą. J. J. paaiškino, kad automobilio priekinėje dalyje buvo įjungtas skaitiklis, priėjus prie vairuotojo, pastarasis rankoje laikė racijos manipuliatorių, buvo prisistatyta, vairuotojas pradėjo atsitraukti, jam pervažiavo dešinę koją, porininkas spėjo įsiminti numerius. Su keleive nebendravo, po įvykio keleivė išbėgo iš terminalo, ji išbėgo pro duris, pamačius, kad kažkas vyksta. Anot J. J., minėtam automobiliui licenzija teikti paslaugas nėra išduota. Visi pareigūnai turi kelių transporto pažymėjimą, kad gali tikrinti keleivinį transportą, suteikta teisė stabdyti transporto priemones, šiuo atveju jis, J. J. automobilio nestabdė. J. J. paaiškino, kad buvo tikrinamas automobilis, policijos pareigūnai taip pat stabdo po ženklu, galima stabdyti ir ten, kur yra ženklas, šiuo atveju vairuotojas nevykdė jokių nurodymų. Tokius reidus vykdo tam, kad kelių policija galėtų nubausti, kad supaprastintų darbą, kad nereikėtų atitraukinėti ekipažų, buvo suplanuojamos akcijos, kad kurie dirba su jais, jie vykdo ar legali ar ne veikla. Su pareigūnais būna bendri reidai, būna kas duoda nurodymą sustoti, būna, kad yra sudvejinti ekipažai ir sėdasi į policijos automobilį, jie turi tiesioginį ryšį su policija ir tada jie sustabdo. Pasak J. J., keleivių vežimas Lietuvos Respublikoje reglamentuojamas, Susisiekimo ministerija kuruoja tą dalyką, tai susiję su keleivių vežimu ir jų saugumu, taisyklėse yra nurodyta. J. J. paaiškino, kad tik įvažiavus į tarptautinį oro uostą pačioje aikštelėje vairuotojas pravažiavo, taksi ženklo nebuvo, priėjus prie vairuoto, buvo prisistatyta ir buvo paprašyta pateikti licenziją, vairuotojas kažką sukinėjo racijos manipuliatorių ir pradėjo bėgti. Kolega tuo metu tikrino kitą transporto priemonę, jis, J. J. grįžo pas porininką ir jie pranešė apie įvykį, buvo atsiųsti ir medikai. Jis, J. J. nežino, ką medikai užregistravo, šoko metu gali nejausti skausmo, negali pasakyti ar buvo kalba su budėtoju apie tai, pokalbiai yra visi įrašomi, jis negali tiksliai pasakyti dėl greitosios. Pasak J. J., automobilyje matė ir keleivę, ir skaitliukas buvo įjungtas virš 22 Lt, neprisimena ar keleivė atsiskaitė su vairuotoju. J. J. paaiškino, kad nebuvo nuėjęs iki automobilio galo ir į langus nebeldė, buvo vasara ir langas buvo atidarytas. Kai jis, J. J. priėjo automobilis stovėjo, buvo pokalbis, kuris tęsėsi apie minutę, tai buvo jo monologas, nebuvo taip, kad jis priėjo ir automobilio vairuotojas staigiai pradėjo važiuoti, visi taksi vairuotojai žino kas tai per tarnyba, nes jie juos kontroliuoja. Anot J. J., pas juos automobilyje yra vaizdo registratorius, bet kiti automobiliai juos užstojo, vaizdo įrašas yra pateiktas policijai. Kai automobilis pradėjo judėti, jis, J. J. stovėjo šalia prie automobilio, jam pervažiavo dešinę koją ir žmogus nuvažiavo. J. J. paaiškino, kad jis nekrito, kai užvažiavo ant kojos, refleksas suveikė lenktis į priekį ir tada užkabino petį, konstatuota, kad smulkūs sužalojimai, jam pervažiavo pėdą, kokias išvadas pateikė jis nežino, Vilniaus miesto greitosios pagalbos ligoninėje buvo vienintelis apžiūrėjimas. Jis, J. J. nepamena, kad iškvietė medicinos pagalbą, ji atvažiavo, bet jis neskambino, kelių policijos ekipažas ją kvietė. J. J. parodė, kad kai pervažiavo pėdą, jis pasilenkė ir atsitrenkė petimi, nežino ar vairuotojas galėjo pajusti smūgį, neįsivaizduoja, jį apžiūrėjo ligoninėje ir buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus, jie parašė paaiškinimus, po to buvo iškviestas pas tyrėją I. G.. Pasak J. J., jam atrodo, kad vairuotojas transporto priemonę po kontakto buvo pristabdęs.
Teisme apklausta I. G. parodė, kad tikėtina, kad kitą dieną buvo perduota medžiaga, įvykio vieta buvo apžiūrėta įvykio dieną, ženklų dabar neprisimena. Negalėdama prisiskambinti telefonu, nuvyko pas pažeidėją, nes reikėjo apžiūrėti automobilį, žmogus buvo išsigandęs ją, I. G. pamatęs, pažeidėjas viską žinojo ir ji matė, kad buvo susijaudinęs, pastarasis žinojo apie eismo įvykį. Pasak I. G., pažeidėjas pasakė, kad nežinojo, jog asmuo sužalotas, S. P. gynėsi, kad nepastebėjo, jog sužalojo žmogų. I. G. paaiškino, kad pagal eismo įvyko planą, matosi, kad nukentėjusysis ne šiaip sau staigiai atėjo prie automobilio, bandė dar bendrauti su vairuotoju, matosi, kad staigiai pradėjo judėti iš įvykio vietos, matosi, kad pradedant važiuoti įvyko kontaktas, vairuotojas turėjo sustoti, ar pastarasis žinojo ar ne, kad pervažiavo žmogų. Pasak I. G., ji matė iš S. P. akių, kad pastarasis žino apie ką kalbama, tuo metu, kai bendravo su vairuotoju nebuvo gauta teismo medicinos išvada, ji negavo tokių duomenų, kad buvo pervažiuotas žmogus, pažeidėjas suprato apie ką jie kalba, pastarasis teigė, kad nekliudė ir jokio eismo įvykio nebuvo. Ji, I. G. apžiūrinėjo automobilį, kai pati jį surado kieme, kontakto žymių nematė, buvo ant automobilio senų įbrėžimų, mažai tikėtina, kad nuo to galėjo atsirasti įlenkimai ir įbrėžimai, automobilis nebuvo remontuotas. I. G. parodė, kad pirmą kartą po trijų savaičių, po įvykio kontaktavo su S. P., aptarė vaizdo įrašą, prieš surašant protokolą. Byloje yra du vaizdo įrašai, viename vaizdo įraše matosi kaip nukentėjusysis eina ir laikosi už kojos, laikosi ne už pėdos. Kompakte yra daug vaizdo įrašų, bet įvykis yra vienas, jos pavedimu buvo gautas specialistės paaiškinimas, ekspertė medicininiuose dokumentuose tokio įrašo nerado. Pasak I. G., ji nagrinėjo nukentėjusiojo vaidmenį pagal eismo taisykles, pėsčiųjų perėjoje nėra ženklų, vadinasi jos nėra, nukentėjusysis galėjo prieiti, jis teisėtai buvo važiuojamojoje kelio dalyje, nukentėjusysis neatsirado netikėtai, jis priėjo prie sustojusio automobilio, vairuotojas pravažiavo ir galėjo matyti. I. G. paaiškino, kad ekspertas pasisako dėl to, ką rado medicininiuose dokumentuose, tai požymiai arba aprašyti arba ne, įrodymai ar pakankami, ar ne spręs teismas. Jos, I. G. manymu įrodymai pakankami, ji nagrinėjo subjektyvią pusę, mano, kad S. P. turėjo ir galėjo pastebėti, mano, kad vairuotojas matė, jog kliudė asmenį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, jos pareiga surinkti tuos ir anuos įrodymus, mano, kad savo pareigą vykdė tinkamai.
Teisme apklaustas K. A. parodė, kad vykdė reidą ir tikrino taksi automobilius, jis nuėjo tikrinti kito automobilio, jam tikrinat kitą vairuotoją, atvažiavo vairuotojas, kuris užvažiavo prieš kitą taksi automobilį, tada kolega nuėjo patikrinti minėto taksi automobilio, matė, kad įmušta suma, priėjus tikrino kitą, bet matė kaip kolega priėjo prie lango, vairuotojas iš karto paspaudė padalą ir išvyko, kolegai pervažiavo koją, iškvietė greitąją pagalbą. Pasak K. A., matė kaip kliudė J. J. ir stebėjo porininką, pastarasis priėjo prie automobilio, pasilenkė, paklausė kažko žmogaus ir tada vairuotojas nuvažiavo, tiksliai nematė kaip užkabino, to momento tiksliai neatsimena. K. A. paaiškino, kad jei padanga prispaudė koją, tai galėjo keliu ir pečiu trenktis. J. J. ir vairuotojo pokalbis truko gal minutę su trupučiu, greitąją pagalbą J. J. pats išsikvietė, po to policija paklausė ar reikia greitosios pagalbos, tada iškvietė. Pasak K. A., jis matė kaip J. J. parėjo susiėmęs už kojos, negali pasakyti kurią koją, jis įsiminė automobilio numerį, tačiau pagal numerį negali nustatyti savininką. Anot K. A., automobilis buvo taip pastatytas, kad galėjo matytis, bet mano, kad jis užstojo tą veiksmą, nežino ar vaizdo įrašas pateiktas tyrėjai. K. A. paaiškino, kad jo viršininkas J. J., jis matė, kad taksometras įjungtas automobilyje, viską stebėjo, automobilis užkabino J. J., toje vietoje automobilis privalėjo išvažiuoti. Pasak K. A., jie yra valstybės tarnautojai, bet ne pareigūnai, jie kontroliuoja tik taksi automobilius, jie turi „žezlą“, toks kaip pas kelių policininkus, tai būna retai, bet reidus vykdo su kelių policija.
Teisme apklaustas L. B. parodė, kad gali pateikti visą išdėstymą, kokios yra kameros, kamera yra valdoma 360 laipsniu kampu, tuo metu kamera buvo nusukta į kitą pusę, vaizdo įrašo nebėra, nes jis saugomas apie 3 savaites. Pas juos yra prioritetinė ta vieta kur yra rūkoma, kad čia nebūtų palikti daiktai. Jie tų mašinų per daug ir nefiksuoja kas atvažiuoja. Vaizdo kamera nefiksavo tos vietos. Pasak L. B., yra 20 darbuotojų, kurie gali sukinėti kameras įvairiomis kryptimis, pateikė visus vaizdo įrašus kur matosi įvykis.
Teisme apklausta J. M.-Č. parodė, kad patvirtina savo paaiškinimą, visos išvados daromos pagal medicinos dokumentus, išvada padaryta pagal ambulatorinę kortelę, nustato sveikatos sutrikdymo mastą. Pasak J. M.-Č., paneigti diagnozę gali, jei nėra objektyviai aprašyto sužalojimo, minkštojo audinio patinimas, tai pakankamai objektyvus sužalojimas, liaudiškai tariant tai guzas, jis iškilęs, gali būti paraudęs ir turi savo formą, gydytojai įvardinti tai gali kaip minkštų audinių patinimą, jis turi vieną išraišką - iškilęs virš odos ir skiriasi savo aukščiu nuo aplink esančios struktūros, jei gydytoja parašo, kad tai patinimas, jiems tai nekelia abejonių. J. M.-Č. paaiškino, kad jie turėtų kiekvieną daktarę perkontroliuoti, yra objektyvūs klinikiniai duomenys, išoriškai galima tai matyti, teko nustatyti, kad nukentėjusiojo nusiskundimai nepagrįsti. Anot J. M.-Č., sužalojimai yra tai ką objektyviai mato savo akimis, nuskundimai yra tai ką žmonės sako, kad jam skauda, to patvirtinti ir paneigti negali, jei žmogus skundžiasi skausmu, bet apžiūrėjęs gydytojas sako, kad judesiai laisvi, jie remiasi tuo kas objektyviai nustatyta, jie atlieka apžiūras pagal medicininius dokumentus, remiasi tuo kas yra aprašyta. J. M.-Č. parodė, kad kelio sąnarys - tai kojos dalis, nukentėjusiajam yra dešinio kelio nustatytas sužalojimas. Kai gauna medicininius dokumentus, jie negauna protokolų, jie turi aplinkybes, kad įvyko eismo įvykis, koją pervažiuoti galima ir per kelio sąnarį, kaip nukentėjusysis buvo asfalto atžvilgiu ji nežino. Pasak J. M.-Č., pėdos sužalojimo nebuvo nurodyta, ji nemato tokių sužalojimų, kurie nebūdingi eismo įvykiui, kai į žmogų atsitrenkia transporto priemonė ir sumuša tas vietas, eismo įvykio metu galima sužaloti, po to žmogus gali susižaloti viršutinę kūno dalį, padarė prielaidą, kad gali būti sužalotas eismo įvykio metu, ji negali atmesti galimybės, kad tai buvo padaryta eismo įvykio metu. Jai, J. M.-Č. nesvarbu kaip nukentėjusysis atrodo, sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, sužalojimas galėjo būti padarytas kaip automobiliu kontaktuojant, kaip ir pačiam nukentėjusiajam atsimušant į automobilio dalis, jis turėjo kažkur užgriūti, nes sužalojimai dviejų skirtingų sričių. Pasak J. M.-Č., kiek teko matyti pervažiuotų pėdų, tik vienoje buvo nustatyti sužalojimai, nes žmonės vaikšto ne basi, su batais, kaulų lūžiai būna labai retai, o kelias mažiau apsaugotas, jis labiau pažeidžiamas, kai žmogui užvažiuoja ant pėdos, jis bando ją ištraukti ir taip gali atsitrenkti, bandant traukti pėdą kita kūno dalimi. J. M.-Č. parodė, kad aprašytų objektyvių sužalojimų kairės kojos medicinos dokumentuose nebuvo, sužalojimai turi savybę išnykti, ji rėmėsi tuo, ką matė apžiūrėjęs priėmimo skyriaus daktaras. Atliekant išvadas jie remiasi gydytojų išvadomis. Laikymasis už kojos, tai nei simptomas, nei sindromas, tai nėra nei objektyvus, nei subjektyvus simptomas, medicininiu požiūriu tai ne simptomas, yra objektyvus gydytojo įrašas apie tai, išvada gavosi pagal medicinos dokumentus ir ji, J. M.-Č. neturi pagrindo nepasitikėti. J. M.-Č. paaiškino, kad minkštųjų audinių patinimas - tai toks sužalojimas, kuris funkcijos gali visiškai nesutrikdyti arba sutrikdyti labai laikinai, kai žmogus po poros valandų gali laisvai vaikščioti, su abiem lūžusiomis kojomis žmogus praeina kelis kilometrus, tik po to nugriūna, kai jam praeina šokas, skausmas yra kiekvieno asmens individualus, subjektyvus dalykas. Pasak J. M.-Č., jie jėgos žalojimo daikto į kūną nenustato, retais atvejais būna sužalojimas, kai pervažiuoja pėdą, kai ratas užvažiuoja jis traukia ir savo kelyje palieka sužalojimus. Anot J. M.-Č., jie daro išvadas pagal medicininius dokumentus, jei ambulatorinėje kortelėje įrašai neatitiko tikrovės, jie to nenustato, išvadą nulemia medicinos dokumentai ir asmens apžiūra, jei ligoninėje nebuvo atlikta tinkamai apžiūra, jie nenustato.
Šalies argumentai
S. P. savo 2013-09-18 paaiškinime nurodė, jog 2013-08-08 vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Anksčiau yra dirbęs taksi firmoje, tačiau nuo 2013 m. kovo mėnesio žmonių vežimo paslaugos nevykdo. Taksi valstybinio numerio nėra pasikeitęs, nes po to du mėnesius dėl kojos lūžio buvo namuose. Jis, S. P. tą vakarą taksi veiklos nevykdė, tiesiog moteris paprašė pavežti. Tuo metu prie jo, S. P. priėjo kažkoks žmogus, kuris pabeldė į langą, tačiau jis su juo nebendravo, o skubėjo iš ten išvažiuoti, nes kelio ženklai draudžia toje vietoje stovėti. Jis, S. P. išvažiuodamas iš tos vietos tikrai neužkliudė šio žmogaus ir iš įvykio vietos nepasišalino, nes nebuvo įvykio. ( b.l. 34)
J. J. savo 2013-08-08 paaiškinime nurodė, jog 2013-08-08 apie 18.30 val., dirbant kartu su vyr. specialistu K. A., Rodūnios kel. 2, tikrino taksi veiklą vykdžiusius asmenis. Priėjo prie automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė ir paprašė vairuotojo leidimo teikti paslaugas. Minėtas asmuo pasuko vairą ir pradėjo važiuoti. Užkabino jį kairiu automobilio šonu ir pasišalino. Apie įvykį buvo pranešta BPC. Vairuotojas buvo šviesių plaukų, trumpai kirptas, lieso kūno sudėjimo, apie 170-180 cm ūgio. Galėtų atpažinti. Papildydamas savo 2013-08-08 paaiškinimą, J. J. nurodė, jog po įvykio Vilniaus oro uoste, po medikų apžiūros, atvyko duoti paaiškinimų į Vilniaus apskrities VPK KPV. Pateikus atsakingam policijos pareigūnui ant stalo paėmė atspausdintą nuotrauką, su jį partrenkusiu asmeniu. Apie tai informavo policijos pareigūną. Pareigūnas jam paaiškino, kad tai automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Asmenį atpažįsta, kaip vairavusį automobilį, tik šiuo metu jo šukuosena ilgesnė. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tikrintas, dėl to, kad atitiko taksi automobilio požymius: taksi numeriai, apipavidalinimas, vežė keleivį, taksometras buvo įjungtas. Jam, J. J. priėjus vairuotojas priiminėjo užsakymą per radijo stotį. Prie paaiškinimo pridėjo kompiuterinį diską su filmuota medžiaga iš tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) video registratoriaus. ( b.l. 19, 20)
K. A. savo 2013-08-08 paaiškinime nurodė, jog 2013-08-08 apie 18.30 val., atvyko su l. e. p. vedėju J. J. į oro uostą tikrinti taksi automobilių pagal planą. Sustojo gale taksi automobilio ir priėjo patikrinti. Kol tikrino vieną, J. J. pastebėjo kitą pravažiuojantį mėlynos spalvos automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio panelės švietė taksometro parodymai su skaičiais, nors plafono ant automobilio stogo nebuvo. J. J. priėjus patikrinti ir keleiviui išlipus, automobilis staigiai pradėjo judėti ir užkabino J. J.. Vaizdo kameros galimai galėjo užfiksuoti jų automobilį „Škoda Yeti“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos automobilis išvažiavo. Buvo pranešta policijai. ( b.l. 21)
Vilniaus apskrities VPK KPV kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulio D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2013-08-08 apie 18.50 val., gavo pranešimą, kad Gustaičio g. 4, Oro uoste prie pagrindinio įėjimo į išvykimo salę, sužalotas automobiliu žmogus. Atvyko į įvykio vietą po 7 min., juos pasitiko Vilniaus m. savivaldybės administracijos darbuotojas J. J., gim. (duomenys neskelbtini). J. J. jiems, policijos pareigūnams paaiškino, jog jis dirbdamas Gustaičio g. 4, Vilniaus oro uoste prie pagrindinio įėjimo į išvykimo salę, priėjo prie taksi automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs paprašė vairuotojo reikiamų dokumentų. Automobilio „Audi A4“ vairuotojas, pasukęs vairą į kairę pusę, paspaudė ekseleratoriaus pedalą ir staigiai pradėjo važiuoti, pajudėjęs iš vietos pervažiavo J. J. koją ir kairiu automobilio šonu nubloškė jį toliau nuo automobilio ir nuvažiavo. Nukentėjusįjį J. J. GMP 93-ia brigada nuvežė į Lazdynų ligoninę. Eismo įvykio liudininkas J. J. porininkas. Jie abu buvo tarnybos metu, uniformuoti. Įvykis turėtų matytis savivaldybės darbuotojų tarnybinio automobilio vaizdo įraše, kuris bus išsaugotas. Prie įėjimo, kur įvyko įvykis, yra sferinė kamera. Oro uosto apsaugos darbuotojas davė atsakingo asmens duomenis, kuris rytoj galės suteikti informaciją. ( b.l. 6)
Vilniaus apskrities VPK KPV tarnybos organizavimo poskyrio specialisto E. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2013-08-08 apie 18.40 val., Rodūnios kel. 2, Vilniuje, prie Oro uosto išvykimo terminalo, automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėdamas važiuoti kliudė prie automobilio priėjusį Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento VTS 2-ojo kontrolės poskyrio l. e. p. vedėją J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (tarnybos metu, uniformuotas). Vairuotojas su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu nukentėjo J. J., kuris išleistas iš RVUL, nustačius dešinio peties, kelio ir pėdos sumušimus. Pagal surinktus pirminius įrodymus, esant administracinio teisės pažeidimo sudėčiai yra pradėtina administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. ( b.l. 4)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. savo paaiškinime nurodė, jog susipažinusi su jai pateikta J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) RVUL ambulatorine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad pastarajam nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinio peties ir dešinio kelio srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( b.l. 17)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7562/13(01) nurodyta, kad J. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( b.l. 12)
Transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad transporto priemonei „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių sugadinimų nenustatyta, ant automobilio durelių matomi likučiai klijų nuo taksi atpažinimo ženklo piešto lipduko. Salono priekyje taksometro, lentelės apie vežėją, radio stoties nėra. Pridedamos fotonuotraukos. ( b.l. 24-26)
Pagal Kelių eismo taisyklių 106 p., prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą šioje byloje vertina, jog tai nebuvo padaryta, t.y. S. P. 2013-08-08 apie 18.40 val., Rodūnios kel. 2, Vilniuje, pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė šalia automobilio stovėjusį J. J., dėl ko pastarajam nežymiai sutrikdė sveikatą. Iš eismo įvykio vietos S. P. pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Nors pats S. P. parodė, kad jis nukentėjusiojo nekliudė, jokio garso negirdėjo, priėjęs prie jo automobilio nukentėjusysis pabeldė į langą, tačiau su juo nebendravo, skubėjo iš ten išvažiuoti, nes kelio ženklai draudė toje vietoje stovėti. Iš eismo įvykio vietos jis išvažiavo, kadangi nebuvo jokio eismo įvykio, apie tai, kad neva jis kliudė žmogų prieš tris savaites oro uoste, jis sužinojo iš tyrėjos I. G., apžiūrėjusi jo automobilį I. G. nieko nepastebėjo, tai yra provokacija prieš jį. Teismas tokius S. P. parodymus vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją. Iš teisme apklausto nukentėjusiojo J. J. parodymų ir paaiškinimo matyti, kad jis taksi automobilio nestabdė, o tik norėjo patikrinti taksi veiklą vykdžiusį asmenį, nors jiems kaip savivaldybės darbuotojams ir yra suteikta teisė stabdyti transporto priemones. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. vasario 8 d įsakymo Nr. 3-79 Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3-80 „Dėl keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 43 p. nurodyta, kad keleivių vežimą taksi kontroliuoja savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybų pareigūnai, policijos ir kiti kontrolę vykdantys pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus, taip pat vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų transporto kontrolę vykdantys darbuotojai. Šių asmenų stabdomas taksi vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 44 p. nustatyta, kad kontrolę vykdantys pareigūnai tikrina: 44.1. kaip vežėjai, vairuotojai ir keleiviai laikosi šių taisyklių; 44.2. ar vairuotojai dirba turėdami leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, ar turi kitus būtinus dokumentus; 44.3. ar taksi atitinka šių taisyklių II skyriuje nustatytus reikalavimus; 44.4. ar vairuotojai laikosi vežėjo patvirtintų tarifų ir neima iš keleivių didesnio, negu nustatyta, ir neatitinkančio taksometro parodymų užmokesčio; 44.5. ar vežėjai ir vairuotojai laikosi darbo ir poilsio režimo normų. Iš byloje esančio valstybės tarnautojo pažymėjimo matyti, kad J. J. yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija J. J. išdavė pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad J. J. yra šios savivaldybės keleivinio kelių transporto kontrolierius ir turi teisę kontroliuoti vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinį kelių transportą bei taksi Vilniaus miesto ir gretimų rajonų savivaldybių teritorijose. Visa tai rodo, kad J. J. turėjo teisę prieiti prie S. P. vairuojamo automobilio ir tikrinti, ar vairuotojas dirba turėdamas leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, ar turi kitus būtinus dokumentus. Pasak J. J., jis suprato, kad tai taksi automobilis, nes automobilio priekinėje dalyje buvo įjungtas skaitiklis, priėjus prie vairuotojo, matė, kad pastarasis rankoje laikė racijos manipuliatorių, vežė keleivį, todėl jis, turėdamas teisę tikrinti vairuotoją, prisistatė ir paprašė pateikti licenziją, suteikiančią vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, vairuotojas pradėjo atsitraukti ir pervažiavęs jam dešinę koją, pasišalino iš eismo įvykio vietos. J. J. paaiškino, kad į taksi automobilio langą nebeldė, nes buvo vasara ir langas buvo atidarytas, jis nebuvo nuėjęs iki automobilio galo, kai jis priėjo taksi automobilis stovėjo, buvo pokalbis, kuris tęsėsi apie minutę. J. J. parodė, kad jis nekrito, kai jam užvažiavo ant kojos, suveikė refleksas lenktis į priekį ir tada užkabino petį. Pasak J. J., kai jam pervažiavo pėdą, jis pasilenkė ir atsitrenkė petimi, nežino ar vairuotojas galėjo pajusti smūgį, negali tiksliai pasakyti, bet jam atrodo, kad vairuotojas po kontakto buvo pristabdęs transporto priemonę. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina tiesiogiai eismo įvykio aplinkybes mačiusio liudytojo K. A. parodymai. Apklaustas teisme liudytojas K. A. parodė, kad jis stebėjo porininką, matė kaip J. J. priėjo prie automobilio, pasilenkė, kažko paklausė, automobilio vairuotojas pervažiavo kolegai koją ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasak K. A., jei padanga prispaudė koją, tai galėjo keliu ir pečiu trenktis, jis matė kaip J. J. parėjo susiėmęs už kojos, tačiau negali pasakyti kurią koją. K. A. paaiškino, kad jie kontroliuoja tik taksi automobilius, jis matė, kad automobilyje įjungtas taksometras. Apklausta teisme liudytoja I. G. parodė, kad nukentėjusysis ne šiaip sau staigiai priėjo prie taksi automobilio, nukentėjusysis bandė dar bendrauti su vairuotoju, minėto automobilio vairuotojas staigiai pradėjo judėti iš įvykio vietos, pradedant važiuoti įvyko kontaktas, vairuotojas turėjo sustoti, ar pastarasis žinojo, ar ne, kad pervažiavo žmogų. Pasak I. G., kadangi pėsčiųjų perėjoje nėra ženklų, vadinasi jos nėra, todėl nukentėjusysis galėjo prieiti, jis teisėtai buvo važiuojamojoje kelio dalyje, nukentėjusysis neatsirado netikėtai, jis priėjo prie sustojusio automobilio. Netikėti tarnybines pareigas ėjusių nukentėjusiojo J. J., liudytojų K. A., I. G. parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiais paaiškinimais ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenti. Padarytus nukentėjusiojo sužalojimus patvirtina ekspertės išvada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajam J. J. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinio peties ir dešinio kelio srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nustatyta, kad oro uostą filmuoja kelio vaizdo kameros, tačiau iš teisme apklausto liudytojo L. B., oro uosto darbuotojo parodymų, matyti, kad tuo metu kamera buvo nusukta į kitą pusę, į vietą, kuri yra skirta rūkyti, nes ten yra paliekami lagaminą, todėl fiksuoja rūkymo vietą. Pasak liudytojo L. B., pateikė visus vaizdo įrašus, kur matosi įvykis. Vertinant byloje esantį vaizdo įrašą, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, pastebėtina, kad nukentėjusysis iš pradžių laikosi už kairės kojos iš nugaros pusės, paskui priėjęs prie porininko laikosi už dešinio pečio. Ekspertės išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam J. J. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinio peties ir dešinio kelio srityse ir nors pėdos sužalojimo medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodyta, tačiau apklausta teisme liudytoja J. M.-Č. parodė, kad kiek teko matyti prevažiuotų pėdų, tik vienoje byloje buvo nustatyti sužalojimai, nes žmonės vaikšto su batais, kaulų lūžiai būna labai reti, o kelias mažiau apsaugotas, jis labiau pažeidžiamas, kai žmogui užvažiuoja ant pėdos, jis bando ją ištraukti ir taip gali atsitrenkti, bandant traukti pėdą kita kūno dalimi. J. M.-Č. paaiškino, kad minkštųjų audinių patinimas - tai toks sužalojimas, kuris funkcijos gali visiškai nesutrikdyti arba sutrikdyti labai laikinai, kai žmogus po poros valandų gali laisvai vaikščioti, su abiem lūžusiomis kojomis žmogus praeina kelis kilometrus, tik po to nugriūna, kai jam praeina šokas, skausmas yra kiekvieno asmens individualus, subjektyvus dalykas. Pasak J. M.-Č., retais atvejais būna sužalojimas, kai pervažiuoja pėdą, kai ratas užvažiuoja jis traukia ir savo kelyje palieka sužalojimus. Aplinkybę, kad nukentėjusysis galėjo nejusti skausmo ir atsisakyti greitosios pagalbos, paaiškino ekspertė, nurodžiusi, jog skausmas subjektyvus dalykas ir ištikus šokui, iš kart skausmo galima nepajusti, tik praėjus tam tikram laiko tarpui. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis neapgadintas, liudytoja I. G. tvirtino, kad apžiūrėjus automobilį kontakto žymių nematė, automobilis nebuvo remontuotas, ant automobilio buvo senų įbrėžimų, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, juolab, kad sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, mažai tikėtina, kad automobiliui galėjo būti padaryti kokie nors įlenkimai ar įbrėžimai.
S. P. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. P. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 1 d. KET 231 p. nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 231.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 231.3. pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; 231.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; 231.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus ir įvertinus šioje byloje esančius įrodymus nustatyta, kad S. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. S. P. parodymus, kad jis nesukėlė eismo įvykio ir iš įvykio vietos nepasišalino, paneigia ištirti įrodymai. Liudytojos I. G. parodymai, kad nuvažiavusi pas pažeidėją į namus apžiūrėti automobilio, S. P. buvo išsigandęs ją pamatęs. Byloje nustatyta, kad pažeidėjui nebuvo išduodas leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, S. P. vairuojamas automobilis taksi neatitiko Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių II skyriuje nustatytus reikalavimus, t.y. neturėjo pramoniniu būdu pagaminto ženklo-plafono su užrašu TAKSI. Pats S. P. neneigė, kad neturėjo leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, paaiškinime nurodydamas, kad anksčiau yra dirbęs taksi firmoje, tačiau nuo 2013 m. kovo mėnesio žmonių vežimo paslaugos nevykdo, tą vakarą tiesiog moteris paprašė pavežti. Taip pat apklaustas teisme S. P. parodė, kad nukentėjusysis buvo su uniforma, suprato, kad tai yra savivaldybės darbuotojas, pastarasis gali tikrinti dokumentus ar leidimus. Nors transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono priekyje taksometro, lentelės apie vežėją, radio stoties nebuvo, tačiau ant automobilio durelių matomi likučiai klijų nuo taksi atpažinimo ženklo piešto lipduko. Kreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio buvo apžiūrėtas po trijų savaičių, todėl neatmetama tikimybė, kad pažeidėjas turėjo pakankamai laiko taksometrą, radio stotį išmontuoti ir nuimti lentelę apie vežėją. Aplinkybę, kad tyrėja I. G. atėjo pas jį į namus apžiūrėti automobilio po įvykio, po trijų savaičių patvirtino ir pats pažeidėjas. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal J. J. parodymus S. P. su automobiliu pervažiavo jam koją bei pastarajam lenkiantis į priekį kliudė petį. Pasak J,J. jam atrodo, kad nuvažiuodamas S. P. automobilis dar stabtelėjo. Pagal nustatytas bylos aplinkybes J. J. buvo prie pat S. P. automobilio, automobilio langas buvo atidarytas, jis apie minutę bendravo su vairuotoju, tačiau pastarasis nors ir kaip pats paaiškino suprasdamas, kad tai yra savivaldybės darbuotojas, ignoruodamas pastarąjį iš įvykio vietos, prie pat esant J,J., pervažiuodamas jam per koją iš įvykio vietos pasišalino. Visos šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai, t.y. suvokdamas, jog kilo eismo įvykis, jog kliudė žmogų, ignoruodamas įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, kad S. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 231 p.
Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, į tai, kad nėra nustatyta pažeidėjo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į S. P. asmenybę - galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl S. P. skirtina nuobaudos rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas sankcijos minimumas su sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
S. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d., paskirti 500 Lt dydžio baudą.
S. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir S. P. skirti 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.