Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-427-538/2013

Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-09162-2011-3)

2013 m. kovo 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK ,,PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB ,,Colourstone“, trečiasis asmuo „BTA Insurance company“ SE, vykdanti veiklą per Lietuvoje įregistruotą filialą, dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo „BTA Insurance company“ SE prisideda prie ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo bei prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2009-12-28 tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės UAB „Colourstone“ buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7415782, kuria buvo apdrausta automobilio „SCANIA R480LA“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (b. l. 10–11). Pagal draudimo sutartį draudimo įmoką atsakovė turėjo įmokėti draudimo sutarties 1.5.2 p. nustatyta tvarka (iki 2010-02-28) (b. l. 10), atsakovei nesumokėjus laiku draudimo įmokos, ieškovė apie nesumokėtą įmoką atsakovę informavo 2010-03-16 pranešimu apie skolą už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (b. l. 12–13). Nustatyto dydžio draudimo įmoką (1100 Lt) atsakovė ieškovei sumokėjo 2010-10-18 (b. l. 13A–14). 2010-05-22 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW COUPE, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–55). Atsakovė apie 2010-05-22 įvykusį eismo įvykį pranešė ieškovei 2010-07-26 (b. l. 15). Dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo nukentėjusiems asmenims 62 425,94 Lt (18079,80 EUR) dydžio draudimo išmoką (b. l. 61).

Byloje kilo ginčas, ar ieškovė pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką Vokietijoje nukentėjusių automobilių savininkams, ar to neturėjo padaryti puspriekabės draudikas UAB „BTA draudimas“. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Kaip minėta, 2010-05-22 eismo įvykio priežastis buvo atplyšusi puspriekabės „Schmitz“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), padangos dalis, į kurią atsitrenkė ir buvo apgadinti automobiliai „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir BMW Coupe , valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Šią puspriekabę atsakovė buvo apdraudusi UAB „BTA draudimas“. Pagal LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 25 p. draudimo išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Pagal LR Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintas KET – „Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės“. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skunde padaryta išvada, kadangi eismo įvykio metu apeliantės bendrovėje drausta transporto priemonė buvo sukabinta su puspriekabe, kuri pagal galiojusį teisinį reguliavimą įėjo į „priekabų“ sąvoką, apeliantė turėjo teisinį pagrindą nukentėjusiems asmenims išmokėti draudimo išmokas nepriklausomai nuo to, kad ši puspriekabė buvo drausta trečiojo asmens bendrovėje.

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPD įstatymas). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. N., bylos Nr. 3K-3-255/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 pažymėjo, kad skirtingai nuo kitų draudimo sutarčių rūšių, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos sumokėjimu. Pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 6 dalį draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Draudimo sutarties įsigaliojimo momentas ir terminas, iki kurio pabaigos draudėjas turi sumokėti draudimo įmoką, nustatomi draudimo sutartyje. Draudėjui nustatytu terminu draudimo įmokos nesumokėjus, draudimo apsauga galios, tačiau, esant tam tikroms įstatyme nustatytoms aplinkybėms, draudėjui gali kilti pareiga sugrąžinti draudikui šio už draudėją tretiesiems asmenims sumokėtas draudimo išmokas.

TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės byloje nustatytos, t. y. atsakovė iki draudimo sutartyje nustatyto termino (2010 m. vasario 28 d.) nesumokėjo draudimo įmokos, ji sumokėta tik 2010 m. spalio 18 d., o per tą laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta, atsitiko draudžiamasis įvykis (2010 m. gegužės 10 d.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, išmokėjusi išmoką nukentėjusiesiems, turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti dėl padarytos žalos ieškovės išmokėtas sumas – 62 425,94 Lt (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė draudimo išmokos mokėjimo ir regreso teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuojančias teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovę, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 62 425,94 Lt (CPK 326 str. 1 d. 2 p, 330 str.). Naikintinas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 papildomas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p).

Panaikinus teismo sprendimą, keistinos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant jas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Iš atsakovės ieškovei priteistina 3746 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 6, t. 3, b. l. 60). Ieškovė turėjo 6848,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 8–9, 128-131, t. 2, b. l 15–16, t. 3, b. l. 61–62), tačiau atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas, į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 6232 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 9978 Lt bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo „BTA Insurance company“ SE patyrė 160,02 Lt atvykimo į teismo posėdį išlaidų (t. 3, b. l. 34–35), todėl iš atsakovės priteistina trečiajam asmeniui „BTA Insurance company“ SE 160,02 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, iš atsakovės UAB ,,Colourstone“ ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 62 425,94 Lt.

Iš atsakovės UAB ,,Colourstone“ ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 9978 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės UAB ,,Colourstone“ trečiajam asmeniui „BTA Insurance company“ SE priteisti 160,02 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 papildomą sprendimą.