Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-361-582/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2012-02-02
Bylos Nr.
2S-361-582/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Atsakovas
G. D.
Ieškovas
D. D.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-361-582/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėjas L. D.
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-88-722/2011 pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui G. D., išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. D. 2011-11-18 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. D., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė prašė nutraukti santuoką su atsakovu G. D., pripažįstant, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų T. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteisti vaikų materialiniam išlaikymui po 300 Lt dydžio kasmėnesines pinigines išmokas, mokant nuo 2011-06-01 iki vaikų pilnametystės, t. y. 3600 Lt įsiskolinimą, susidariusį nuo 2011-06-01 iki 2011-12-01, ir išlaikymą nuo 2011-12-01 iki vaikų pilnametystės, nekilnojamąjį turtą kaip asmeninę ieškovės nuosavybę nedalyti, transporto priemonę priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant 700 Lt piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą nepilnamečiams vaikams T. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt per mėnesį mokant nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo G. D. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt, mokant kas mėnesį nuo ieškinio padavimui teismui dienos 2011-11-18 iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3341-722/2011. Nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų administratore skyrė jų motiną, D. D.. Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas nepilnamečių vaikų tėvas, privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Teismas įvertino ieškovės argumentus, kad ieškovė su atsakovu bendrai negyvena nuo 2011 m. gegužės mėn. pabaigos, atsakovas ieškovę ir vaikus išvijo iš namų, nes šeima gyveno atsakovo mamos bute. Atsakovas vaikams skyrė po 100 Lt kiekvieną mėnesį, tačiau ši suma labai maža. Ieškovė dirba pardavėja parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir gauna minimalų 700 Lt dydžio atlyginimą, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 1500 Lt atlyginimą. Teismas vertino, kad atsakovui teikiant mažą materialinį išlaikymą savo vaikams, gali būti pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat gali būti nepilnai patenkinami jų poreikiai. Nepilnamečių vaikų poreikiai turi būti tenkinami kiekvieną dieną, nelaukiant kol bus priimtas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas maža dalimi prisideda prie savo vaikų materialinio išlaikymo bei siekiant, kad nenukentėtų vaikų teisės į tinkamą materialinį išlaikymą ir teisėti interesai visapusiškai vystytis, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, teismas sprendė, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną materialinį išlaikymą. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovavosi CK 3.65 str., CPK 145 str. 1 d. 11 p. ir vaiko teisių apsaugos principu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. D. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį. Nurodo, kad teismas rėmėsi vien ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir priėmė nepagrįstą nutartį. Nurodo, kad su ieškove kartu negyvena nuo 2011 metų birželio mėnesio, kuomet ieškove nieko nesakiusi pasiėmė vaikus ir išvažiavo iš šeimos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kur ieškovei asmeninės nuosavybes teise priklauso gyvenamasis namas su žemes sklypu. Toks ieškovės išvažiavimas ne pirmas, kadangi vos kilus nesutarimams šeimoje, ieškovė trenkia durimis ir su vaikais išvyksta į jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Kadangi vaikai mokosi Jonavoje, mokykla yra netoli šeimos gyvenamosios patalpos, be to, mano su vaikais ryšys yra glaudus, todėl siekdamas išsaugoti šeimą jis vykdė ieškovę parsivežti, arba ji sugrįždavo pati. 2011 metų gegužės pabaigoje, pasibaigus mokslo metams, ieškovė vėl su vaikais išvyko iš šeimos gyvenamosios patalpos. Kitą ar dar kitą dieną ieškovė atvažiavo automobiliu ir susikrovė savo bei vaikų asmeninius daiktus ir pareiškusi, kad jai bus geriau gyventi (duomenys neskelbtini) kaime, kur jai nekainuos komunaliniai mokesčiai, išvyko. Ieškovei išvažiavus prašė jos sugrįžti, tačiau ieškovė nesutiko, pareiškusi, kad ji santuokos išsaugoti neketina. Pamatęs, kad ieškovė nesiekia išsaugoti šeimos, tačiau su ja gyvena vaikai, atsakovas pasiūlė susitarti dėl išlaikymo vaikams. Pasiūlius mokėti po 150 Lt kiekvienam vaikui, kadangi analogišką sumą atsakovas moka ir kitam savo vaikui iš pirmosios santuokos, ieškovė pareiškė, kad jai užteks po 100 Lt kiekvienam vaikui. Kadangi atsakovas su vaikais nuolat bendrauja, vaikai būna pas jį savaitgaliais, su jais leidžia laisvalaikį, todėl jis suprato, kad ieškovė pripažįsta atsakovo realias išlaidas, kai vaikai būna su juo. Kadangi ieškovę tenkino 100 Lt išlaikymo suma kiekvienam vaikui, šį susitarimą 2011-07-05 įteisino notariškai, ir po to atsakovas pradėjo ieškovei mokėti lėšas vaikų išlaikymui, pirmąją įmoką sumokėdamas 2011-07-08. Ieškovė atsisakė nurodyti savo banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti išlaikymo sumą, dėl ko atsakovas papildomai nuo mokamos išlaikymo sumos turi dar sumokėti 10 Lt pašto išlaidų. Po susitarimo ieškovei išlaikymas vaikams buvo mokamas reguliariai, tai patvirtina ir pateikti pašto kvitai: išlaikymas mokėtas 2011-07-08, 2011-08-15, 2011-09-12, 2011-10-17, 2011-11-15. Šie mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškove ieškinyje bei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo akivaizdžiai melagingus duomenis, teigdama, kad atsakovas išlaikymą moka „retkarčiais“. Ieškovė sąmoningai nurodė neteisingą atsakovo gaunamų pajamų dydį, bei nutylėjo tai, kad jis išlaikymą teikia ir dar vienam savo vaikui, nors ši aplinkybė jai buvo gerai žinoma. Atsakovo pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 1 100 Lt. Savo sūnui iš pirmosios santuokos moka 158 Lt, tai patvirtina pateikti pašto perlaidų kvitai. Akivaizdu, kad gaunant 1 100 Lt per mėnesį, mokėti po 300 Lt kiekvienam vaikui atsakovas neturi galimybės, nes sumokėjus tokio dydžio išlaikymą, o taip pat sumokėjus 158 Lt trečiajam savo vaikui, jam pragyvenimui liktų apie 350 Lt, dėl ko jis pats neturėtų galimybės pragyventi. Be to, teismas nevertino ieškoves pateiktų vaikų poreikių paskaičiavimo, kuriuose ieškovė nepagrįstai nurodžiusi, kad 200 Lt skiriama buto nuomai ir komunalinių mokesčių sumokėjimui, tačiau jos pačios pateikta pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovė nuslėpė ir kitas svarbias aplinkybes: atsakovas nuolat bendrauja su vaikais, duktė nuolat lieka nakvoti pas jį, sūnus po mokyklos ateina pas atsakovą arba pas močiutę (atsakovo motiną), kur yra pavalgydinamas, todėl akivaizdu, kad atsakovas jais rūpinasi. 2011 metų rugpjūčio mėnesį su vaikais atostogavo pajūryje, pramogauja su jais savaitgaliais, 2011 metų lapkričio mėnesį davė dukteriai 15 Lt organizuojamai ekskursijai, sūnui - 35 Lt organizuojamai ekskursijai, rudenį pirko maisto produktus, saldumynus, tai patvirtina mokėjimo kvitai. Kadangi išlaikymą vaikams atsakovas teikia geranoriškai, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. D. prašo atsakovo skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo vidutinės pajamos yra dvigubai didesnės nei jos, atsakovas, teigdamas, jog teikia papildomą išlaikymą yra nesąžiningas, nes pateikti kvitai nepatvirtina, kad vaikams yra perkami dalykai, būtini jiems tinkamai vystytis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienu tokių įstatymų laikytinas CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. Tokiu būdu CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis).

CK 3.65 straipsnyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią prašė taikyti ir ieškovė D. D. šioje byloje, yra laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikuota 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, numato, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai (Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog T. D. (gim. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (gim. (duomenys neskelbtini) yra šalių D. D. ir G. D. vaikai. G. D. yra darbingas, dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš pirmos santuokos (b. l. 25-26, 27-28), transporto priemonių neturi (b. l. 5). Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės išreikštą prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, nes įvertino byloje pateiktą medžiagą ir ieškovės paaiškinimus, iš kurių matyti, kad siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgė į abiejų šalių gaunamų pajamų dydį, į tai, kad ieškovė priversta gyventi atskirai.

Nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Lt mokamų periodinių išmokų kas mėnesį nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Pažymėtina, kad tai yra laikinas išlaikymas, kurio dydis, priėmus byloje teismo sprendimą išsamiai ištyrus visus šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, gali būti nustatytas kitoks. Taigi, skundžiama nutartimi išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo negalima pripažinti ginčo išankstiniu išsprendimu, nes šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgia tik į pagrįstas abejones, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo pareiga civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tokią grėsmę byloje liudija pats reikalavimo pobūdis – priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Atsižvelgiant į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas