Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-02-18 · Byla Nr. A2.6.-218-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-18
Bylos Nr.
A2.6.-218-891/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13878-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
O. M. P.
Advokatai
Gintarė Leškevičienė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-218-891/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13878-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.; 52.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui O. M. P.,jo atstovei advokatei Gintarei Leškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs O. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnioji patrulė S. I. 2014-11-14 surašė O. M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-21619472-14, kuriame nurodė, jog jis 2014 m. lapkričio 14 d., apie 01.20 val., Rygos g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW 530 XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vengė patikrinimo, ar yra apsvaigęs. Tokiais veiksmais O. M. P. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas O. M. P. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, paaiškino, jog dar lapkričio 13 d. stovėjo su draugu M. V. prie automobilio šalia „Neste“ degalinės, prie Širdies chirurgijos centro. Privažiavo pareigūnai ir padarė automobilio patikrą, priežasčių nenurodė. Įtarė, kad jie vartoja narkotines medžiagas ir nuvežė į 5 policijos komisariatą, ten jie pridavė šlapimą, po to su visu tuo šlapimu juos nuvežė į Priklausomybės ligų centrą. Gydytojai kažką surašė, jam nieko nepaaiškino. Po to, jau lapkričio 14 d., apie 1.20 val., grįžo prie automobilio, įlipo, pradėjo važiuoti namo ir už 200 m jį vėl sustabdė tie patys pareigūnai, paklausė, kodėl jis važiuoja apsvaigęs. Jis nebuvo apsvaigęs ar girtas, tą ir atsakė. Pareigūnai iškvietė kelių policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams jis paaiškino, kad ką tik grįžo iš Priklausomybės ligų centro, o namuose laukia vaikas ir žmona. Kelių policijos pareigūnai paprašė vėl į Priklausomybės ligų centrą važiuoti, nors jis ten prieš 20 min buvo. Pareigūnė S. I. jo klausė, ką jis patruliams padarė, kad jie taip su juo elgiasi. Kaip supranta, ji pati nežinojo, dėl ko jį dar kartą norėjo į Priklausomybės ligų centrą vežti. Tik paskui jis pasiskaitęs internete suprato, ką reiškia atsisakymas tikrintis. Pirmą kartą patikrinę automobilį pareigūnai rado baltos spalvos miltelių, bet ten buvo ne narkotikai. Dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pareiškė įtarimus.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. I. paaiškino, kad gavo pranešimą, jog kolegoms patruliams reikia pagalbos įforminti administracinį teisės pažeidimą. Atvykę gavo tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog O. P. vairavo automobilį galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Ji su kolega siūlė jam pasitikrinti apsvaigimą, bet jam atsisakius važiuoti į Priklausomybės ligų centrą pasitikrinti, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. O. P. sakė, kad ką tik grįžo iš Priklausomybės ligų centro. Įstatyme nenurodyta, kad kartą pasitikrinęs apsvaigimą, antrą kartą gali nesitikrinti. Patruliai nurodė apsvaigimo požymius. Jie ir patys jautė galimai rūkytų kanapių kvapą. Ji nėra ekspertė, bet kvapas buvo panašus. O. P. „stiklinių akių“ neturėjo, kalbėjo adekvačiai, kitų apsvaigimo požymių nebuvo. Jei ji būtų sustabdžiusi O. P., jai nebūtų kilęs įtarimas, kad jis apsvaigęs.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, jog dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje, O. P. prisimena iš matymo. Paaiškino, jog 2014-11-14 dirbo su D. I.. Jie privažiavo prie O. P. BMW automobilio, per atidarytus langus pajautė rūkomos marihuanos kvapą. O. P. ir jo draugas galimai rūkė žolę. Patikrinę asmenis rado, berods, miltelių. O. P. su draugu pristatė į 5 policijos komisariatą, po to ir į Priklausomybės ligų centrą, parašė tarnybinį pranešimą. Vėliau, maždaug po valandos, važiuojant savo maršrutu vėl pamatė Laisvės prospektu važiuojantį tą patį BMW automobilį, kurį sustabdė. Antrą kartą nematė, kad O. P. rūkė. Jie nežinojo, kad O. P. nebuvo apsvaigęs, nes tyrimo rezultatų neturėjo. Iškvietė Kelių policijos pareigūnus. Neprisimena, ar O. P. atrodė apsvaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (LVAT 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Administracinę atsakomybę vairuotojams pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, sprendžia, kad jie nepatvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole O. M. P. suformuluoto kaltinimo. Byloje nėra ginčo, kad O. M. P. 2014 m. lapkričio 14 d., apie 01.20 val., Rygos g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW 530 XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pats O. M. P. netgi neneigia, jog jis atsisakė važiuoti pasitikrinti apsvaigimą, tačiau teigia, jog jis tai padarė tik todėl, kad pasitikrinti apsvaigimą jo buvo paprašyta jau antrą kartą jį sustabdžius, iš karto po to, kai jis grįžo iš Vilniaus priklausomybės ligų centro, kur jam buvo patikrintas apsvaigimas, ir jis nesuprato sustabdymo priežasties, be to, jis tuo metu nežinojo, kad dėl atsisakymo jam gali kilti tokios pasekmės. Kaip matyti iš paties O. M. P. paaiškinimų, taip pat teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų S. I. bei A. K. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, O. M. P. iš tikrųjų 1,5 val. bėgyje tų pačių policijos pareigūnų buvo sustabdytas du kartus, tai yra vieną kartą 2014-11-13, apie 22.55 val., dėl galimo narkotikų laikymo, gabenimo ir vartojimo bei antrą kartą – 2014-11-14, apie 01.20 val., įtariant, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir be to, abu kartus jo buvo paprašyta pasitikrinti apsvaigimą. Pažymėtina, jog pirmą kartą pasiūlius O. M. P. pasitikrinti apsvaigimą, jis pasitikrinti nevengė. Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. K., po pirmojo sustabdymo ir atlikto automobilio patikrinimo jis su kolega D. I. patys pristatė Oskarą M. P. į 5 policijos komisariatą, o po to ir į Vilniaus priklausomybės ligų centrą apsvaigimo patikrinimui. Iš byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1935 matyti, jog O. M. P. į Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabinetą atvyko 2014-11-14, 00.35 val., o jo apžiūra buvo atliekama bei šlapimas paimtas 2014-11-14, 00.50 val. Antrą kartą tų pačių policijos pareigūnų O. M. P. buvo sustabdytas 2014-11-14, apie 01.20 val., tai yra praėjus vos pusvalandžiui po jo apžiūros apsvaigimui nustatyti, ir iškvietus Kelių policijos pareigūnus jo vėl buvo paprašyta pasitikrinti apsvaigimą. Teismo vertinimu, tokie policijos pareigūnų veiksmai šiuo atveju buvo pertekliniai, kadangi policijos pareigūnai žinojo arba privalėjo žinoti, jog O. M. P. buvo ką tik patikrintas dėl apsvaigimo, nes patys jį dėl to buvo pristatę į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Be to, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnų reikalavimas O. M. P. pasitikrinti apsvaigimą antrą kartą, būtų buvęs pagrįstas ir toje situacijoje būtinas. Kaip matyti iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, policijos pareigūnai nenurodė, jokių klinikinių vairuotojo apsvaigimo požymių, kuriems esant būtų galima įtarti, kad vairuotojas iš tikrųjų yra apsvaigęs. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė S. I. nurodė, jog ji jautė galimai rūkytų kanapių kvapą, tačiau kartu patvirtino, jog O. M. P. „stiklinių akių“ neturėjo, kalbėjo adekvačiai, kitų apsvaigimo požymių nebuvo, kad jeigu ji būtų sustabdžiusi O. M. P., jai nebūtų kilęs įtarimas, kad jis yra apsvaigęs. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. K., kuris tiek pirmą, tiek antrą kartą stabdė O. M. P., nurodė, jog antrą kartą stabdant O. M. P., nematė, kad jis rūkytų, taip pat, kad neprisimena, ar O. M. P. atrodė apsvaigęs. Taigi tokie byloje esantys duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, jog antrą kartą sustabdžius O. M. P. klinikiniai jo apsvaigimo požymiai, dėl kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad jis yra apsvaigęs, nustatyti nebuvo, todėl policijos pareigūnai nepagrįstai siūlė O. M. P. antrą kartą važiuoti pasitikrinti apsvaigimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1935 matyti, jog ir kvalifikuotam medicinos specialistui 2014-11-14, 0.50 val., atlikus O. M. P. medicininę apžiūrą, jam apsvaigimas nebuvo nustatytas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. M. P. padarė ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, tai yra, kad vengė patikrinimo, ar yra apsvaigęs. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teismas daro išvadą, jog O. M. P. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl O. M. P. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

O. M. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nenustačius jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys