Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-16 · Civilinė byla Nr. 2S-441-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-16
Bylos Nr.
2S-441-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
V. B., UAB „Meltrada“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-441-467/2011Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.2; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Višinskienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. B. 2010-07-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti santuoką sudaryta tarp ieškovo V. B. ir atsakovės V. S., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnametės dukters V. B. gyvenamąją vietą kartu su motina V. S.; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt iki jos pilnametystės; atsakovę paskirti nepilnametės dukters išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; padalinti santuokoje įgytą turtą; iš atsakovės už jai tenkančią didesnę turto dalį priteisti 81732 Lt piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė V. S. atsiliepimu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui V. B., UAB „Meltrada“ akcininkui ir direktoriui, perleisti, parduoti ar kitaip apriboti savo teises į UAB „Meltrada“ automobilius Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini) 2009 m., Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) 2008 m., Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) 2010 m. Nurodė, kad ieškovas, būdamas vieninteliu UAB „Meltrada“ akcininku ir bendrovės direktoriumi, turi teisę vienasmeniškai spręsti turto pardavimo klausimus, dėl ko būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsakovės V. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas konstatavo, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstyti argumentai negali būti pagrindu taikyti bendrovės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, bando nuslėpti savo turtą. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d. bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų (ieškovo) turto, o UAB „Meltrada“ yra teisėtas minėto turto (automobilių) savininkas, todėl pagal CK 4.37 str. turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisių objektą bei juo disponuoti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė V. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-03 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – uždrausti ieškovui, UAB „Meltrada“ akcininkui ir direktoriui perleisti, parduoti ar kitaip apriboti savo teises į UAB „Meltrada“ automobilius iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad automobilių kainos yra didelės, ieškovas yra vienintelis UAB „Meltrada“ akcininkas, kuris laisvai disponuoja bendrovei priklausančiu turtu, kito turto UAB „Meltrada“ neturi. Šioje proceso stadijoje įstatymas nereikalauja teikti įrodymų, patvirtinančių kitos šalies tikimybę realizuoti turtą arba imtis veiksmų, kurie gali sutrukdyti sprendimo įvykdymui, taip pat įrodinėti šalies nesąžiningumą.

Atsilipimu į atskirąjį skundą ieškovas V. B. prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad akcininko ir bendrovės turtas yra atskirtas, todėl jo subendrinti, kaip nori atsakovė, nėra teisinių galimybių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių visada turi būti pagrįstas ir motyvuotas (CPK 144 str.).

Iš byloje esančio atsakovės atsiliepimo matyti, kad ji, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės - uždrausti ieškovui V. B., UAB „Meltrada“ akcininkui ir direktoriui, perleisti, parduoti ar kitaip apriboti savo teises į UAB „Meltrada“ automobilius Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini) 2009 m., Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) 2008 m., Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) 2010 m. Tačiau šis apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nei motyvuotas, nei pagrįstas kokiais nors įrodymais: vienintelis argumentas, kuriuo rėmėsi atsakovė – kad ieškovas yra vienintelis UAB „Meltrada“ akcininkas, kuris laisvai disponuoja bendrovei priklausančiu turtu, todėl yra tikimybė, jog jis turimą turtą gali perleisti kitiems asmenims. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo bendrovės akcininkų turto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas vienu iš savo reikalavimu prašo 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Meltrada“ akcijų, kurių bendra vertė yra 10000 Lt priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu atsakovė byloje jokio priešieškinio ar kitų reikalavimų nereiškia, todėl sumažėjus akcijų vertei, kaip kad, mano apeliantė dėl UAB „Meltrada“ nuosavybės teise valdomų ir realizuotų automobilių, tai šių akcijų vertės sumažėjimo riziką prisiima pats ieškovas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismui, nesant duomenų bei įrodymų, patvirtinančių grėsmę atsakovės turtiniams interesams, nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Višinskienė