Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2293-836/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
1-2293-836/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23014-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
A. B.
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Sigitas Štaraitis, Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2293-836/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23014-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiojo A. B. atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,kaltinamajam A. G., jo atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,nedalyvaujant nukentėjusiajam A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. G., 2022 m. birželio 23 d., apie 17.40 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė A. B. į veidą, tuo padarydamas kaktos sumušimą, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę nosies pertvaros gleivinės žaizdą, taip šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam A. B. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 23 d., apie 17.40 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė A. B. į veidą. Gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, pasirašė susitaikymo protokolą, nukentėjusysis nurodė, jog jam pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos neturi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti susitaikius su nukentėjusiuoju.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2022 m. birželio 23 d., apie 17.40 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), A. G. plūdo A. B. necenzūriniais žodžiais ir šiam pasakius, kad A. G. yra aktorius, pastarasis trenkė jam kumščiu vieną kartą į kaktą ir vieną kartą į veido sritį, viso du kartus. Smūgių sudavimo metu jis jautė fizinį skausmą, trumpam apsvaigo (1 t., b. l. 14-17).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kuri nefilmuojama. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 18-24).

Nukentėjusysis A. B. apklaustas liudytoju parodė, kad 2022 m. birželio 23 d., apie 17.40 val. jis, būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad A. G. stovi bendrame kieme prie atstumdytų akmenų ir stovi ant žolės, kuri anksčiau buvo jo nupurkšta chemikalais. Išėjęs į kiemą jis pradėjo A. G. klausinėti kodėl jis važinėja per valstybinę pievą, kodėl numetė jų vaikų batutą ant kelio ir nupurškė jų pievą chemikalais. Aplink nematė kad būtų kitų gyventojų. Tada A. G. pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais ir jis pasakė, kad jis yra aktorius ir tuomet A. G. tyčia, jam trenkė du kartus kumščiu į veidą, vienas smūgis iš jų buvo į kaktą, o antras smūgis buvo į kairę akį su nuslydimu į nosį. Nuo jam suduotų smūgių jis trumpam apsvaigo, nes smūgiai buvo suduoti į veidą. Jautė fizinį skausmą kaktoje, kairėje akyje ir nosyje, iš jos pradėjo bėgti kraujas. Iki šiol yra matomi sužalojimai veide – kraujosruva kairėje akyje, jaučia skausmą, labai skauda nosį. Po suduotų smūgių jis A. G. abejomis rankomis per rankas tvirtai apkabino, kad jam jis nesuduotų daugiau smūgių ir jo stipriau nesužalotų. A. G. muistėsi, norėjo ištrūkti ir jei būtų ištrūkęs jis būtų vėl jam trenkęs. A. G. labai muistėsi, norėjo iš jo ištrūkti, tačiau neišlaikęs pusiausvyros jis parklupo ir jis jį rankomis vėl apkabino per pečius, jo galva buvo ties jo krūtine ir jį laikė, nes jis buvo agresyvus ir bijojo, kad jo daugiau nesužalotų. Tada atbėgo jo sugyventinė R. C. kartu su kaimyne E. J., R. paėmė jam už rankos, o E. šaukė „vyrai, baikite“ ir jis A. G. paleido (1 t., b. l. 14-20, 39-42).

Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, jog akistatos tarp nukentėjusiojo A. B. B. ir įtariamojo A. G. metu, nukentėjusysis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 47-51).

Nukentėjęs A. B. prie tyrimo medžiagos pateikė fotonuotraukomis, nurodydamas jog jose užfiksuoti A. G. padaryti pažeidimai – išvažinėta žolė, numestas batutas (1 t., b. l. 52).

Iš specialisto išvados Nr. 1240/2022 (02) matyti, kad A. B. konstatuoti sužalojimai - kaktos sumušimas, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė nosies pertvaros gleivinės žaizda ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 83-84).

Liudytoja R. C. parodė, kad A. G. jų name turi butą, tačiau jame negyvena, o nuomoja. Šių metų gegužės mėnesio viduryje A. kieme nupurškė jų visų bendrą, valstybinę žolę su galimai chemikalais, tada žolė nurudavo. Jie kreipėsi į Jonavos gamtos apsaugą dėl to įvykio, rašė pareiškimus dėl to įvykio, dar vyksta tyrimas gamtos apsaugoje. Tada kreipėsi į Kėdainių savivaldybės tvarkos skyrių dėl A. automobilio piktybinio statymo ant valstybinės žolės, kurią jos, kaimynai, prižiūri. Kiek žino, jis buvo nubaustas už tai. 2022-06-23 d. apie 17.40 val. ji ir jos sugyventinis A. B. buvo namuose ir per virtuvės langą abu pamatė, kad A. G., kieme stumdo gėlių vazonus ir akmenis, kuriuos jos su kaimynais buvo sudėję, kad būtų gražiau ir nebūtų važinėjama ant pievelės. Jos sugyventinis pasakė, kad eina į kiemą parūkyti ir pakalbės su A. G. dėl tų akmenų. Jis išėjo, o ji liko namuose. Staiga, už kelių minučių, tiksliai už kiek nepasakys, pažiūrėjo pro virtuvės langą ir pamatė, kad kieme stovi jos sugyventinis A. B., o priešais jį stovėjo A. G., jie abu kalbėjosi, ką negirdėjo. Tarp jų buvo atstumas apie keli metrai. Jie stovėjo numindžiotoje pievelėje prie laiptinės, tiksliau pasakius tarp laiptinės durų ir A. G. automobilio galinės dalies. Ji visą laiką nežiūrėjo pro langą, nes darė valgyti. Vėl pažiūrėjusi pro virtuvės langą pamatė, kad A. G. priešais stovinčiam jos sugyventiniui A. B. kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, tiksliai į kurią vietą nepasakys, bet matė, kad į veidą. Kai pamatė, kad A. G. sudavė jos sugyventiniui, staiga (ji gyvena antrame aukšte) nubėgo į kiemą, kad nemuštų jos sugyventinio. Kai išbėgo iš laiptinės į kiemą pamatė, kad kieme jos sugyventinis su A. G. rankomis susikabinę, jie buvo pasilenkę ir laikantys vienas kitą. Ji pribėgo prie jų, traukė savo sugyventinio rankas, kuriomis jis buvo apglėbęs A. G.. Tada atbėgo kaimynė E. J. iš 9 buto, kuri pradėjo rėkti, kad nekištų į šūdą rankas. Jos sugyventinis paleido A. G.. Pamatė, kad sugyventinio veidas, rankos, marškinėliai krūvini, jam iš nosies bėgo kraujas. Ji rankomis apsikabino savo sugyventinį, nenorėjo, kad sužalotų daugiau jos sugyventinio, A. G. vis rėkė, kad statys savo automobilį kur nori, nors ir ant pievelės. Pievelė yra valstybinė žemė, tačiau jos su kaimynais ją prižiūri, tvarko ir nori, kad ji būtų graži, o ne išvažinėta automobilio. Ji matė, kad ant A. G. nebuvo jokių sužalojimų, tik jos sugyventinio veidas, rankos buvo kruvinos, rankomis jis valėsi iš nosies bėgantį kraują. Su sugyventiniu nuėjo namo tvarkytis kraujuojančios nosies, po kokių 20-30 min. atvažiavo policija. Kai atvyko policija matė, kad A. G. kelias buvo nubrozdintas, tačiau kuris neatsimena. Po įvykio sugyventinis sakė, kad A. G. jam sudavė kelis kartus į veidą, ji paklausė ar jis jam atgal sudavė, jos sugyventinis pasakė, kad A. G. nemušė (1 t., b. l. 87-89, 90-93).

Liudytoja E. J. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name tik (duomenys neskelbtini) bute gyvena A. B. su sugyventine R. C., kurie nėra konfliktiški kaimynai. Butą Nr. (duomenys neskelbtini) turi A. G., kuris tą butą nuomoja, bet ir atvažiuoja. Tarp A. ir namo gyventojų vyksta nesutarimai dėl kiemo pievelės, nes ją išvažinėja A., yra nupurškęs ir chemikalais tą žolę, akmenis ir vazonus nuo pievelės nustumdo. 2022 m. birželio 23 d., pavakary, kiek tiksliai laiko buvo nepasakys, ji buvo namuose. Staiga išgirdo kieme kaimynės R. riksmus „baikit, baikit“, ir ji išėjo prie laiptinės ir pamatė, kad aplink kitų žmonių nėra. Prie laiptinės pamatė, kad A. ar A., jau tiksliai kuris kurį nepasakys, nes viskas įvyko staiga, yra apglėbęs rankomis per kaklą. Šalia stovėjo R., kuri buvo atsukusi į ją nugarą ir užstojo tą vaizdą. Tada visi pradėjo skirstytis ir ji nuėjo namo. Ji to konflikto pradžios nematė, todėl daugiau nieko paaiškinti negali. Po konflikto nei su A., nei su A. nebendravo (1 t., b. l. 96-99).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiuoju jo nesieja šeimyniniai ir giminystės ryšiai. Kaltinamasis suduodamas nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo asmeninio konflikto metu. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, baudas sumokėjęs, nedirba (1 t., b. l. 135, 138-139, 140,141). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai ją vertina, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nukentėjusysis susitaikymo protokole nurodė, jog pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos kaltinamajam neturi, nukentėjusysis atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusiojo A. B. atstovas advokatas Sigitas Štaraitis teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 57,09 Eur turtinės žalos ir 450 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 14-15), tačiau vėliau nurodė, jog civilinį ieškinį atsiima.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. B. 2022 m. rugsėjo 23 d. susitaikymo protokole nurodė, jog pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos kaltinamajam A. G. neturi.

Kadangi civilinį ieškinį nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad atsiima, procesą dėl civilinio ieškinio priteisimo nutraukti.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 127-130), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamąjį byloje gynė advokatė Rima Šmigelskytė pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame nurodyta, jog A. G. atleidžiamas 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, jog yra bedarbis, turi nepilnamečių vaikų, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl gynėjo dalyvavimo bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

A. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. G.: kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė