Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. A., jo atstovui advokatui Viktorui Gecui, 2008-10-13 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. skundą dėl Palangos miesto policijos komisariato 2008-07-03 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2008-07-03 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas (b.l. 8) I. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 3 dalį paskirta 100 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad I. A. 2008-07-03 apie 12.30 val. Palangoje, Ganyklos – Žvejų g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 184.4 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalis numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124¹ straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, lenkimą sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje, lenkimą geležinkelio pervažose ir 100 metrų prieš jas, kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, pėsčiųjų perėjose, lenkimą kelyje, turinčiame važiavimui ta kryptimi dvi ir daugiau eismo juostų, arba stovėjimą geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimą automagistralėse. Skundžiamu nutarimu I. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Teismas, nagrinėdamas skundą, turi spręsti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veiksmuose yra inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Pažeidimo sudėties elementais yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

Vienas iš objektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės elementų yra pažeidimo padarymo vieta. Nutarime nurodyta, kad pažeidimas padarytas Palangoje, Ganyklos – Žvejų g. sankryžoje. Tuo tarpu tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pažeidimas padarytas, važiuojant Ganyklų g., link Bangų g. I. A. nurodo, kad pėsčiųjų perėja, kurioje jis tariamai padarė teisės pažeidimą, nėra prie sankryžos, be to, paaiškina, kad pareigūnai jį sustabdė tik už 200 – 250 metrų nuo minėtos pėsčiųjų perėjos. Susipažinęs su tarnybiniu pranešimu (b.l. 14) ir remiantis liudytojos L. V. parodymais teisme, teismas nustatė, kad nutarimą surašiusi pareigūnė L. V. pažeidimo padarymo vietoje nebuvo, betarpiškai įvykio nematė, pažeidimo vietą nurodė pagal I. A. automobilio stovėjimo vietą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad priimant nutarimą nebuvo tinkamai, visapusiškai ir pilnai išaiškintos aplinkybės, susijusios su pažeidimo padarymo vieta.

Taip pat teismas pažymi, kad vadovaujantis ATPK 262 straipsnio 2 dalimi, protokolas gali būti nesurašomas tuo atveju, kai asmuo neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo. I. A., nors ir pasirašė nutarime, kad padaryto pažeidimo neginčija, nurodė, kad pasirašė skubėdamas nupirkti vaistų sergančiai žmonai. Liudytoja – policijos pareigūnė L. V. parodė, jog I. A. iš pradžių savo kaltės nepripažino, tik vėliau policijos komisariate sutiko pasirašyti, minėjo, jog reikia žmonai nupirkti vaistus. Teismas pažymi, kad Institucija neginčija fakto, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo pristatytas į komisariatą nustatyti, ar jis yra blaivus (teismui pateiktais alkoholio matuoklio duomenimis nustatyta, kad I. A. tariamo pažeidimo padarymo metu buvo blaivus), prieštaravo patikrinimui. Nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, nurodytas pažeidimo laikas 2008-07-03 12.30 val., o asmens blaivumo teste nurodytas I. A. tikrinimo alkoholio matuokliu laikas - 2008-07-03 13:21:29, t. y. jis tikrintas praėjus 51 min. (b.l. 8, 35). Atstumas nuo Ganyklų g. iki policijos komisariato yra nedidelis, pareigūnai jį į policijos komisariatą nusivežė tarnybiniu automobiliu, liudytoja L. V. pripažino, kad jam nebuvo leista važiuoti tikrintis girtumą savo automobiliu, I. A. policijos pareigūnų nurodymu savo automobilį paliko toje vietoje. Teismo nuomone, tokios aplinkybės leidžia manyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių nesutiko su jam inkriminuojamais pažeidimais, tarp jo ir pareigūnų kilo konfliktas. Atsižvelgiant į tai, pareigūnai nerašydami protokolo, netinkamai taikė ATPK 262 straipsnio 2 dalies normas.

Teismas pažymi, kad KET 20 punkte įtvirtinta, kad lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Iš teismui pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad Ganyklų g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 28, prieš pėsčiųjų perėja, dvi transporto priemonės gali lengvai judėti ta pačia kelio puse, nekertant skiriamosios juostos. Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais, kad pažeidimo padarymo vietoje jo vairuojama transporto priemonė galėjo stovėti šalia policijos automobilio, lenkimo manevras atsižvelgiant į faktines aplinkybes nebuvo reikalingas ar tikslingas. Iš bylos medžiagos (b.l. 15) matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra baustas už KET pažeidimus. Teismas konstatuoja, kad asmuo nėra linkęs pažeisti KET reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar I. A., būdamas 70 m. amžiaus, turėdamas didelę vairavimo patirtį ir matydamas šalia policijos tarnybinį automobilį, būtų vykdęs rizikingą lenkimo manevrą vietoje, kurioje tai nėra reikalinga.

Teismas konstatuoja, kad pažeidimas yra grindžiamas rašytiniu įrodymu – pareigūno D. Č. tarnybiniu pranešimu. Iš pranešimo matyti, kad pareigūnas patruliavo ne vienas, o su dviem kitais pareigūnais. Teismui kelia abejonių aplinkybė, kad kiti du policijos pareigūnai (visi trys pareigūnai dirba ne Palangos m. PK, o buvo komandiruoti vasaros sezono metu) tarnybinių pranešimų nepateikė, todėl neaišku, kaip jie traktuoja įvykio aplinkybes. Be to, liudytoja - nutarimą surašiusi pareigūnė L. V., kuri pati pažeidimo padarymo vietoje nebuvo, pripažino, kad jai priimant nutarimą, tarnybinio pranešimo dar nebuvo.

Įvertinus bylos medžiagą, teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad surinkti byloje faktiniai duomenys neįrodo, jog I. A. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kaltė grindžiama neišsamiai surinkta ir įvertinta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurios nepakanka kategoriškai išvadai, jog I. A. padarė jam inkriminuotą veiką, ir kitų papildomų įrodymų byloje surinkti neįmanoma. Pažymėtina, kad asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visos abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti. Palangos miesto policijos komisariato 2008-07-03 nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 151998, kuriuo I. A. pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį paskirta 100 Lt bauda, panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Grąžinti I. A. 2008-08-11 sumokėtą 100 (vieno šimto) litų baudą. Baudą grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, pateikus įsiteisėjusią šios nutarties kopiją ir mokėjimo kvitą.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.