Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, A8.-767-963/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-10-09
Bylos Nr.: A8.-767-963/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00548-2020-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas: T. K.
Institucija: Klaipėdos teritorinė muitnė
Advokatai: Sima Ubė, Sima Ubėpraš

Kategorijos

1.4.4Bauda (ANK 25 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A8.-767-963/2020

Proceso Nr. 4-06-3-00548-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.1.; 1.5.3.; 9.37.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.;

Registro objektas ROIK: 20115908095(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Simai Ubei,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovui T. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2020 m. gegužės 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. gegužės 29 d. 13.08 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditorius T. K. NCTS priemonėmis pateikė tranzito deklaraciją MRN 20LTLU900017343D80, prekė: preparatai galvanotechnikai, kurių sudėtyje nėra etilo. Prekės gabenamos jūriniame konteineryje Nr. UACU3368837, KIPIS BDK Nr. 200528-001321-BDK/59. Ekspeditorius T. K., pateikdamas deklaraciją, nurodė, kad prekės pateiktos Klaipėdos konteinerių terminale, adresu Perkėlos g. 8, Klaipėda. Muitinio tikrinimo metu (Ratis patikrinimo Nr. 20LTLU9000TR1392529) nustatyta, kad konteinerio su prekėmis muitinės priežiūros zonoje nėra, nes laivas „Emotion“, kuriuo gabenamos prekės, dar nebuvo atvykęs į uostą. T1 deklaracija pateikta anksčiau (2020 m. gegužės 29 d. 13.08 val.) nei prekės atgabentos į muitinės priežiūros zoną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditorius T. K. savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a papunkčio nuostatas.

Teismo posėdžio metu T. K. įgaliota atstovė advokato padėjėja Sima Ubė paaiškino, kad T. K. teikdamas paaiškinimą prie protokolo parodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo. Tačiau esminė jo pozicija yra ta, kad nėra jo kaltės, kad kiltų administracinė atsakomybė. Mano, kad šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties, o jos nesant negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Mano tai, kad prekes buvo pateiktos vėliau nei buvo pateikta deklaracija, tik formaliai gali būti laikoma nusižengimu. Pažymėjo, kad teisės aktai nenurodo konkretaus termino, per kurį prekės turi būti pateiktos muitiniam tikrinimui po deklaracijos pateikimo. Muitinės procedūras reglamentuojantys teisės aktai netgi numato galimybę deklaraciją pateikti prieš terminą, tai patvirtina Muitinės departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1B-1019 patvirtintos taisyklės „Dėl elektroninės tranzito deklaracijos pateikimo, priėmimo ir įforminimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su atitinkamų sąjungos (bendrųjų) tranzito procedūrų ir TIR operacijų vykdymu, mainų“. Nėra aiškaus reglamentavimo, per kiek laiko deklarantas turėtų pateikti prekes tikrinimui. ANK 211 straipsnio sudėtis numato atsakomybę už tai, kad prekės muitiniam tikrinimui nebuvo pateiktos. Šiuo atveju prekės buvo pateiktos, jokių procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Deklaracija buvo pateikta elektroninėmis ryšių priemonėmis. Šiuo atveju T. K. neinformavo muitinės pateikęs elektroninę deklaraciją elektroniniu paštu, kad tokią deklaraciją pateikė. Pažymėjo, kad informaciją apie atvykusius laivus asmenys gauna iš trečiųjų asmenų. Šiuo atveju deklaracija pateikta 2020 m. gegužės 29 d., o prekės pateiktos muitiniam tikrinimui 2020 m. gegužės 30 d. Mano, kad asmuo gali sąžiningai klysti, nes sistema yra viena, nepriklausomai nuo deklaranto statuso, deklaracijos pateikimo statuso teikėjas matyti negali. Prašė nutraukti administracinio nusižengimo byla, kadangi asmens veiksmuose nėra nusižengimo sudėties. Tiek išklausius liudytoją, tiek byloje esantys raštiniai paaiškinimai aplinkybių nekeičia. Be to, liudytoja patvirtino, kad galimybė pateikti išankstinę deklaraciją egzistuoja tiek pagal muitines kodeksą, tiek pagal muitines departamento direktoriaus teises aktus. T. K. pateikdamas deklaraciją nesilaikydamas praktikos, neinformuodamas muitinės, kad deklaracija pateikta, laikė, kad pateikta deklaracija nepatvirtinta, pagal susiklosčiusią praktiką, t. y. nepranešdamas elektroniniu būdu. Minėtuose teises aktuose nenustatytas konkretus terminas nuo deklaracijos pateikimo iki realaus prekių pateikimo prekes turi būti pateiktos. Tiek muitines atstovas, tiek liudytoja patvirtino, kad prekės buvo pateiktos. Jokių nusižengimų ar neatitikimų nebuvo nustatyta, nebuvo veikimo prieš valstybes interesus, įvykis nesukėlė jokių pasekmių. Deklaracijos teikimas vyksta nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis. Pateikus per sistemą deklaraciją, laikoma, kad deklaracija yra gauta. 2020 m. kovo 31 d. Supaprastinto taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, kontrolės tvarkos sutartį Nr. 6D-23, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos teritorinės muitinės, pasirašė įmonės vadovas, kad su šia sutartimi ir jos nuostatomis būtų supažindintas darbuotojas, duomenų nėra. Liudytoja patvirtino, kad deklaracijos teikiamos per tą pačią sistemą. Tai patvirtina, kad asmuo galėjo sąžiningai klysti. Asmuo neatliko priešingų teisei veiksmų, nes prekės buvo pateiktos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja ne tik objektyvieji atsakomybės požymiai, bet ir subjektyvioji nusižengimo pusė, t. y. kaltė, nes jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad atliko teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, tokiu atveju jis negalėtų būti traukiamas atsakomybėn. Nesant objektyvių duomenų, kad T. K. sąmoningai siekė suklaidinti instituciją, kad prekės jau pateiktos muitinei, prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nustačius, kad nusižengimas buvo padarytas, prašė taikyti atsakomybę pagal ANK 212 straipsnį, arba vadovaujantis 34 straipsniu skirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje arba sankcijos apskritai neskirti. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta nemažai aplinkybių, kurios pagrindžia T. K. materialine padėtį, jis turi du vaikus, turi kreditinių įsipareigojimų, jo gaunamas nedidelis darbo užmokestis vienintelis jo pajamų šaltinis, kuriuo išlaiko save ir šeima. Jeigu jam bus skirta bauda, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus apie sunkią jo materialinę padėtį, mažą atlyginimą, prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, kad mokėjimai per mėnesi neviršytų 100 eurų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas parodė, kad nusižengimas yra padarytas ir dėl to nekyla abejonių. Prekės nebuvo pateiktos muitinės postui, todėl T. K. veika atitinka ANK 211 straipsnio 2 dalies nusižengimo sudėtį. Asmuo veikdamas turi prisiimti atsakomybę. Pažymėjo, kad neatsargia kaltės forma irgi gali būti padarytas nusižengimas. Prašė asmeniui skirti baudą sankcijos ribose.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. Ž., Malkų įlankos posto viršininkė, parodė, kad muitinei deklaracija pateikta priimama, t. y. jai suteikiamas MRN numeris, tik tada, kai prekės pateiktos. Muitinės departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1B-1019 patvirtintos taisyklės „Dėl elektroninės tranzito deklaracijos pateikimo, priėmimo ir įforminimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su atitinkamų sąjungos (bendrųjų) tranzito procedūrų ir TIR operacijų vykdymu, mainų“, kurių 4.3 punktas nurodo, kad „deklaracija priimta“, kai kaip nurodo 4.3.1.2. punktas „išvykimo muitinės įstaigai pateiktos deklaruojamos prekės“. Tai yra neginčytina taisyklė, kurią pagrindžia reglamentas, tiek muitinės departamento teisės aktai. Šiuo atveju deklaracija į sistemą pateikė įgaliotas siuntėjas. Jis gali naudotis savo teise tik tada, kai šiuo atveju teritorinė muitinė jam išdavė leidimą ir pasirašė sutartį su teritorine muitine. Sutartyje ūkio subjektas, norėdamas naudotis supaprastinta deklaravimo tvarka, nurodo vietas, iš kurių galės taikyti kaip įgaliotas siuntėjas tuos supaprastinimus tik prekėms, esančioms tam tikrose vietose. Šiuo atveju buvo numatytos dvi vietos: LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Tik iš šių dviejų vietų esančioms prekėms ūkio subjektas gali forminti tranzitą kaip įgaliotas siuntėjas. Tai yra sutartinis pagrindas. Šiuo atveju, pateikus deklaraciją ir nurodžius ūkio subjektui deklaracijoje, kad prekės yra Klaipėdos konteinerių terminale, sistema iš karto supranta, kad įgaliotas siuntėjas pateikė deklaraciją ir žino sąlygas, ir suteikia deklaracijai MRN numerį. Taigi ekspeditoriams yra palikta galimybė nesinaudoti įgalioto siuntėjo statusu ir deklaraciją pateikti įprastine tvarka, o kol prekės nebuvo vietoje, jis negalėjo naudotis įgalioto siuntėjo statusu. Pasinaudojant muitines kodekso 171 straipsniu jis negali teikti deklaracijos kaip įgaliotas siuntėjas, kol prekių vietoje nėra. Supaprastinto taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, kontrolės tvarkos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos teritorinės muitinės, 3.1 ir 3.2 punktai numatyto, kad prekės turi būti vietoje LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Pateiktos prekės turi būti pateiktos laikinajam saugojimui. Atplaukus laivui atitinkami veiksmai padaromi KIPIS sistemoje, prekės pasidaro pateiktos ir susiformina laikinas saugojimas. Tuo metu, kai T. K. pateikė supaprastintą procedūrą į sistemą, prekių nebuvo sutartyje numatytose vietose, nes laivas dar nebuvo prisišvartavęs. Pažymėjo, kad yra galimybė pateikti deklaraciją iš anksto, bet šiuo atveju negalima naudotis įgalioto siuntėjo statusu. Kai deklaraciją teikia įgaliotas siuntėjas, jis nurodo kodą tam tikrame langelyje, tai yra pasisako, kad veikia kaip įgaliotas siuntėjas ir prekė jau yra vietoje. Ūkio subjektas sudarydamas sutartį, kad jis veiks kaip įgaliotas siuntėjas, nusistato vietas ir pareiškia, kad apskaitą ves toms prekėms, kurios bus šioje vietoje ir naudosis įgalioto siuntėjo statusu toms prekėms iš tos vietos. Visais kitais atvejais jis negali naudotis įgalioto siuntėjo statusu. Jei prekių nėra, šios sutartinės sąlygos neveikia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nors T. K. iš pradžių sutiko su nusižengimu ir gailėjosi, bylos nagrinėjimo metu, kaip nurodė jo įgaliota atstovė, jis kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė padarius ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta teismo posėdžio metu išklausytais liudytojos G. Ž., Malkų įlankos posto viršininkės, parodymais, kad vadovaujantis Muitinės kodeksu deklaracija gali būti pateikiama iš anksto, tačiau tokiu atveju negalima naudotis įgalioto siuntėjo statusu, o šiuo atveju T. K. pasinaudojo įgalioto siuntėjo statusu, nes deklaracijoje nurodė, kad prekės pateikiamos UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, tai yra T. K. vadovaudamasis 2020 m. kovo 31 d. Supaprastinto taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, kontrolės tvarkos sutarties Nr. 6D-23, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos teritorinės muitinės, 3.1 ir 3.2 punktais, kurie numato, kad prekės turi būti vietoje LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, pateikė tranzito deklaraciją muitinei naudodamasis įgalioto siuntėjo statusu, kai prekės dar nebuvo pateiktos. Be to, T. K. kaltė įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-2a), T. K. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad per klaidą išsiuntė deklaraciją forminimui, kaltę pripažįsta, ateityje šios klaidos nedarys, žalos valstybei nepadarė, todėl prašo skirti minimalią baudą (b. l. 3), tranzitine deklaracija MRN 20LTLU900017343D80 (b. l. 5), tranzitinės deklaracijos MRN 20LTLU900017343D80 istorija (b. l. 6), patikrinimo aktu (b. l. 7), 2020 m. kovo 31 d. Supaprastinto taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, kontrolės tvarkos sutarties Nr. 6D-23, Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 8-12), kita bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu T. K. įgaliota atstovė nurodė, kad T. K. veikoje nėra nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnyje, nes prekės buvo pateiktos, o teisės aktai nenurodo konkretaus termino prekėms pateikti. Teismas nesutinka su šia T. K. įgaliotos atstovės pozicija ir remiasi liudytojos G. Ž., Malkų įlankos posto viršininkės, paaiškinimu, kad T. K., vadovaudamasis 2020 m. kovo 31 d. Supaprastinto taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, kontrolės tvarkos sutartimi Nr. 6D-23, ir veikdamas kaip įgaliotos siuntėjas, turėjo pateikti tranzito deklaraciją muitinei tik tada, kai prekės bus pristatytos į UAB „Klaipėdos konteinerių terminalą“. Šiuo atveju T. K. veikdamas kaip įgaliotas siuntėjas, vadovavosi muitines kodekso 171 straipsniu, kad deklaracija gali būti pateikta pirmiau, nei prekės bus realiai pristatytos muitinei, nors ši teisės norma netaikytina asmenims, veikiantiems kaip įgaliotas siuntėjas.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. T. K. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a papunktis reglamentuoja: „Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.“, 171 straipsnis reglamentuoja: „Muitinės deklaracija gali būti pateikta prieš numatomą prekių pateikimą muitinei. Jeigu prekės nepateikiamos per 30 dienų nuo muitinės deklaracijos pateikimo, muitinės deklaracija laikoma nepateikta.“

Muitinės departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1B-1019 patvirtintos taisyklės „Dėl elektroninės tranzito deklaracijos pateikimo, priėmimo ir įforminimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su atitinkamų sąjungos (bendrųjų) tranzito procedūrų ir TIR operacijų vykdymu, mainų“, kurių 4.3 punktas nurodo, kad „4.3. „Deklaracija priimta.“ Deklaranto Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka elektroniniu pranešimu IE015 pateikta tranzito deklaracija priimama:

4.3.1. įvykdžius visus šiuos reikalavimus:

4.3.1.1. tranzito deklaracija atitinka Verslininko modulio specifikacijoje nustatytus elektroninio pranešimo IE015 struktūros ir muitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;

4.3.1.2. išvykimo muitinės įstaigai pateiktos deklaruojamos prekės;

4.3.1.3. pateikti tranzito deklaraciją papildantys dokumentai, kai to reikia pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 163 straipsnio 2 dalį;

4.3.2. užregistruojant ją NTKS ir suteikiant jai pagrindinį registracijos numerį (toliau – MRN (Master Reference Number), kurį sudaro 18 skaitinių raidinių ženklų ir kurio struktūra patvirtinta Reglamento (ES) Nr. 2016/341 F1 priedėlio II skyriuje. Priėmus tranzito deklaraciją išvykimo muitinės įstaigoje šios deklaracijos muitinis įforminimas laikomas pradėtu. Apie tranzito deklaracijos priėmimą išvykimo įstaigoje deklarantas informuojamas elektroniniu pranešimu IE028, kuriuo deklarantui perduodamas deklaracijai suteiktas pagrindinis registracijos numeris (MRN) ir deklaracijos priėmimo data.“

T. K. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – pažeidimas savo esme buvo neatsargus, padarytas dėl neapdairumo, žala valstybei nebuvo padaryta, į administracinėn atsakomybėn traukiamo T. K. asmenybę – nors administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus baudžiamas ne pirmą kartą, bet jis dirba, darbdavio vertinamas teigiamai (b. l. 61) turi du vaikus, į jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo padaryti veiksmai realios žalos valstybei nesukėlė.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir T. K. skirti mažesnę baudą, nei ANK 211 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas T. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti T. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Teismo posėdžio metu T. K. įgaliota atstovė advokato padėjėja Sima Ubė prašė išdėstyti baudos mokėjimą, nes T. K. finansinė padėtis yra sunki, jis dirba ir vienas išlaiko šeimą, jo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 883,91 euro (b. l. 35), be to, jis turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 36-59) , todėl prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, kad mėnesinė įmoka būtų ne didesnė kaip 100 eurų. Teismas, atsižvelgdamas į T. K. materialinę padėtį, sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti išdėsčius baudos mokėjimą. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi T. K. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 211 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

T. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, padarymą pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudos sumokėjimą išdėstyti per 5 (penkis) mėnesius, nustatant, kad kiekvieną mėnesį turi būti sumokama po 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 20115908095 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė