Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Proc. sprend. kategorija: 1.2.8; 1.2.8.2.1.;2.3.6.;2.3.6.4.2.;2.3.6.4.5.;

2013 m. kovo 18 d.

dalyvaujant kaltinamajai B. J..

B.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gim. (duomenys neskelbtini), baigusi aukštesnįjį mokslą, ištekėjusi, dirbanti Pasvalio savivaldybės visuomenės sveikatos biure sveikatos priežiūros specialiste, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J. 2012-10-10 www.panskliaustas.lt straipsnio „Skaudžių išgyvenimų kupinas žmonos laiškas seimūnui A. M.“ komentaruose 2012 m. spalio 10 22⁵¹val. patalpindama komentarą: „kiek daug Matulo pakalikių Pasvalyje, vien Vileišio rinkiminėn komisijon lindo J. T., D. D. būdamos partietės bandė mero teikimu pralįsti, gerai kad kalės buvo pašalintos, o dabar Trinskienė irgi savo kolegę atsivedė per sekretorę. Matulienė visada buvo ligonių gerbiama ir mylima.“ taip viešai raštu užgauliai pažemindama nukentėjusiąją J. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str.1 d.

Kaltinamoji B. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2012 m. spalio 10 d. buvo pavargusi ir patalpino kaltinime nurodytą komentarą. Spontaniškai pavartojo žodį „kalės“, nenorėdama įskaudinti, pažeminti ar įžeisti nukentėjusios. Ją pasiekusi informacija, kad J. T. norėjo patekti į rinkimų komisiją, neturėdama tokios teisės, nes komisijos pirmininkė buvo tos pačios partijos narė. Įžvelgusi pažeidimą. Gavus M. M. prašymą tai ištirti, atsirado J. T. prašymas atleisti ją iš sekretorės pareigų. Tuomet ir parašiusi komentarą. Supranta, kad žodis „kalės“ turi įžeidžiančią reikšmę. Žodį „pakalikas“ komentare vartojusi bendrine prasme. Jo reikšmė- pataikaujantis asmuo.

Nukentėjusioji J. T. parodė, kad 2012-10-10 www.panskliaustas.lt apie ją buvo parašytas įžeidžiantis komentaras. Po šio komentaro pasirodymo kreipėsi į policijos komisariatą. Buvo nustatyta, kad komentaro autorė B. J.. Visi teiginiai: „ pašalinta iš rinkimų“, „kalė“, „pakalikė“ neatitinka tikrovės ir ją įžeidė. 2012 metų rugsėjo pradžioje buvo paskirta rinkiminės komisijos sekretore, tačiau po dviejų susirinkimų nusprendusi, kad sekretorės pareigos jai per sunkios. Taigi, nusprendusi pasitraukti iš sekretorės pareigų ir 2012-09-28 buvo atleista, pačiai prašant. Paskleista informacija www.panskliaustas.lt ją viešai pažemino. Nukentėjo reputacija, atsirado gėdos jausmas, sumažėjo bendravimo galimybės, nenori eiti į gatvę. Dėl pergyvenimo padidėjo jautrumas, atsirado nemiga, pakilo kraujospūdis, teko gydytis, pirkti vaistus. Prašo priteisti 10 tūkstančių litų neturtinei žalai atlygin neturtinės žalos.

Iš 2012-10-10 www.panskliaustas.lt straipsnio „Skaudžių išgyvenimų kupinas žmonos laiškas seimūnui A. M.“ (b.l. 9) komentarų matyti, kad asmuo pasivadinęs „pasvaliete“ 2012 m. spalio 10 22⁵¹val. patalpino komentarą: „kiek daug Matulo pakalikių Pasvalyje, vien Vileišio rinkiminėn komisijon lindo J. T., D. D. būdamos partietės bandė mero teikimu pralįsti, gerai kad kalės buvo pašalintos, o dabar T. irgi savo kolegę atsivedė per sekretorę. Matulienė visada buvo ligonių gerbiama ir mylima.“ (bl.l.6-12).

2012-11-27 rašte nurodyta, kad šio komentaro autorius yra paslaugos “FTTH Takas“ vartotoja B. J., gyv. Vyšnių g.28-44, Pasvalys (b.l.17).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamą veiką-įrodyta.Jos veika kvalifikuotina pagal LR BK 155 str. 1 d.

Pagal šio kodekso straipsnį atsakomybė numatyta tam kas viešai žodžiu ar raštu užgauliai pažemino kitą žmogų. Įžeidimas pasireiškia neigiamu nepadoriu žmogaus ar jo prestižo įvertinimu, žeminančiu žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir nori šitaip jį pažeminti, užgauti.

Kaltinamoji www.panskliaustas.lt straipsnio „Skaudžių išgyvenimų kupinas žmonos laiškas seimūnui A. M.“ komentaruose 2012 m. spalio 10 22⁵¹val. patalpindama komentarą: „kiek daug Matulo pakalikių Pasvalyje, vien Vileišio rinkiminėn komisijon lindo J. T., D. D. būdamos partietės bandė mero teikimu pralįsti, gerai kad kalės buvo pašalintos, o dabar Trinskienė irgi savo kolegę atsivedė per sekretorę. Matulienė visada buvo ligonių gerbiama ir mylima.“ parašydama žodžius „pakalikių“, „kalės“viešai raštu užgauliai pažemino nukentėjusiąją J. T.. Šių žodžių pavartojimas viešoje erdvėje patvirtina kaltinamąją veikus tiesiogine tyčia, t.y. supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 155 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Kaltinamosios parodymai, kad neturėjo tyčios įžeisti nukentėjusiosios, vertintini kaip jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Žmogaus teisių ir laisvių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis laisvėmis gali būti sąlygojamas tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią užslaptintos informacijos skleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Taigi Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnyje ir numatyta atsakomybė už nusikaltimus asmens garbei ir orumui.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusioji J. T. pareiškė 10 tūkstančių litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Įstatymas numato, kad nusikalstama veika padarytą žalą atlygina asmuo, padaręs šią veiką. J. T. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d., visiškai įrodyta ir nukentėjusioji turi teisę į padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus, iškentėtus skausmus ir kt.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios viešo įžeidimo patyrė dvasinius išgyvenimus. Būdama gerai žinoma Pasvalio bendruomenėje, patyrė gėdą dėl to sumažėjo bendravimas, pablogėjo santykiai šeimoje. Taigi, nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala ir ji turi būti atlyginta.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir į kaltės formą, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį sumažina iki 1500.00 Lt litų. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jo sukeltų padarinių. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgia į nukentėjusiosios sveikatos problemas, nes nukentėjusioji nepateikė įrodymų, jog jos sveikatos būklė pablogėjo dėl kaltinamosios įžeidžiančio komentaro.

Nukentėjusioji proceso metu naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis ir patyrė 300.00 litų išlaidų (b.l.11). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamosios B. J. ( BK 106 str.).

B. J. dar kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 154 str.2 d., t.y. tuo, kad ji 2012-10-10 www.panskliaustas.lt straipsnio „Skaudžių išgyvenimų kupinas žmonos laiškas seimūnui A. M.“ komentaruose 2012 m. spalio 10 22⁵¹val. patalpindama komentarą: „kiek daug Matulo pakalikių Pasvalyje, vien Vileišio rinkiminėn komisijon lindo J. T., D. D. būdamos partietės bandė mero teikimu pralįsti, gerai kad kalės buvo pašalintos, o dabar Trinskienė irgi savo kolegę atsivedė per sekretorę. Matulienė visada buvo ligonių gerbiama ir mylima“ šmeižė J. T. per visuomenės informavimo priemonę.

Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas ir kaltininkas paskleisdamas informaciją, turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį. Be to, nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos, neatitinka tikrovės ir žemina kito asmens garbę ir orumą. Byloje nėra objektyvių neginčijamų įrodymų, kad kaltinamoji B. J. veikė tiesiogine tyčia, t.y paskleidė informaciją, žinodama, kad jos skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės. Kaltinamoji parodė, kad įžeidžiantį komentarą parašiusi, kai susidarė nuomonę, kad J. T. neteisėtai buvo paskirta rinkiminės komisijos sekretore. Žinojo, jog M. M. yra parašęs skundą dėl J. T. tinkamumo šioms pareigoms. Prieš svarstant M. M. prašymą, J. T. atsistatydino iš šių pareigų. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. T. nepaneigė aplinkybės, kad 2012 metais rinkiminėje komisijoje, kurios pirmininkė buvo tos pačios partijos narė, ji sekretoriavo. Nurodė, kad atsistatydino vėliau ir ne dėl M. M. pareiškimo, o turėdama sveikatos problemų. Taigi, esant nustatytoms šioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas teigti, kad kaltinamoji B. J. rašydama komentarą, veikė neatsargia kaltės forma ir jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str.2 d., sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios ir B. J. pagal LR BK 154 str.2 d.- išteisintina.

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. ).

Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, charakterizuojama teigiamai (b.l.43 ). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai skirtina bauda, t.y švelniausia bausmės rūšis, numatyta už šios nusikalstamos veikos padarymą Jos dydis nustatytinas remiantis LR BK 61 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.- 299 str., 301-305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

B.J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str.1 d., ir paskirti 9 MGL, t.y vieno tūkstančio šimto septyniasdešimties litų baudą.

Priteisti J. T. iš B. J. 1500,00 litų neturtinei žalai atlyginti.

B. J. dėl nusikaltimo, numatyto pagal LR BK 154 str.2 d., išteisinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.