Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., L. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, paaiškino, kad mirė sutuoktinis reikėjo tvarkytis dokumentus, tačiau ji nežinojo. Kai praėjo kiek laiko, tik tada suprato, todėl ir užsitęsė viskas. Po sutuoktinio mirties liko gyvenamasis namas, kuriame pareiškėja iki šiol gyvena. Pragyveno 48 metus kartu ir prieš 15-16 įsigijo tą namą. Vaikai kartu negyvena.

6. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai mirė J. M. N. liko gyventi viena. Atvažiuoja dukra.

7. Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai susipažino jie gyveno Anykščiuose, tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje. Paskui jie nusipirko namą kaime, padėdavo jiems jeigu ko reikėjo. Dviese gyveno. Kai Jonas mirė, N. liko gyventi viena.

8. Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotam asmeniui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

10. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

11. Bylos medžiaga, pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos N. M. sutuoktinis J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Po sutuoktinio mirties liko jo turtas: žemės sklypas, 0.2500 ha, bei jame esantys – gyvenamasis namas, 70.25 kv. m. su kitais statiniais – kiemo statiniais ir pagalbiniais pastatais (garažu, daržine, tvartu, kiemo rūsiu, ūkiniu pastatu), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

12. Po J. M. mirties pareiškėja N. M. liko gyventi santuokos metu įsigytame gyvenamajame name, prižiūrėjo ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu, atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjos N. M. aktyvius veiksmus po sutuoktinio mirties patvirtina šalių bei liudytojų paaiškinimai, jog N. M. perėmė visą iki tol savo sutuoktinio J. M. turėtą turtą. Pareiškėja N. M. po sutuoktinio J. M. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos N. M. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Konstatuotina, jog N. M. priėmė palikimą po sutuoktinio J. M. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėja N. M., nei suinteresuoti asmenys L. B. ir V. M., po J. M. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškėja N. M. turi teisę paveldėti turtą, likusį po sutuoktinio mirties (CK 5.13 straipsnis).

15. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Byloje susidarė 7,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (2 b.l.), tačiau pareiškėja 2018 m. spalio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M., gim. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.