Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 129 str. 1 d., - laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 138 str. 1 d., - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,pagal BK 140 str. 1 d., - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

Iš A. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 714 Lt už T. V. gydymą, o solidariai iš A. V. ir G. D. - 714 Lt už S. V. gydymą.

Iš A. V. S. S. priteista 6000 Lt turtinei žalai ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas ir G. D. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 19 d., laikotarpiu tarp 20.00 ir 24.00 val., būdamas neblaivus, aptikęs savo žmoną T. V. J. N. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, įtaręs ją neištikimybe su kartu girtavusiais J. N. ir S. V. , dėl to supykęs, su pertraukomis tyčia sudavė J. N. rankomis ir kojomis 22 smūgius į galvą, po 5 į krūtinę ir nugarą, metaliniu strypu sudavė 2 smūgius į pakaušį, 1 į krūtinę, 2 į juosmenį, 2 kartus užšoko ant gulinčio J. N. , tuo padarydamas pastarajam daugybinius odos nubrozdinimus veide, krūtinėje, juosmens dešinėje pusėje, muštines žaizdas dešiniojo antakio išorinio galo projekcijoje, pakaušyje, daugybines poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, krūtinėje, pilve nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, nosies kaulų lūžį, dešiniojo VI ir kairiųjų VI, VII, XI, VII-X šonkaulių lūžius, plaučių sumušimą, kraujo išsiliejimą tuščiosios žarnos pasaite, kas sukėlė J. N. hemoraginį – trauminį šoką, pasireiškusį kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius, kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę, oro susikaupimu krūtinplėvės dešinėje pusėje ir krūtinės ląstos dešinėje – paodyje bei kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko, nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Tokiu būdu A. V. nužudė kitą žmogų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su G. D. , būdamas neblaivus, tuo pačiu metu ir toje pat vietoje - J. N. namuose, supykęs ant S. V. (A. V. įtaręs žmonos neištikimybę su pastaruoju, o G. D. , kerštaudamas dėl savo nepilnametės sesers, buvusios S. V. sugyventinės mirties) sudavė pastarajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairio antakio, viršutinės lūpos muštinės žaizdas bei smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad 2005-07-19, laikotarpiu tarp 20.00 ir 24.00 val., suradęs savo žmoną T. V. J. N. namuose girtaujančią su S. V. ir J. N. , supykęs ant jos, sudavė pastarajai daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai galvos ir veido sumušimą, smegenų sukrėtimą, sėdmenų nubrozdinimus bei devintojo dešinės pusės šonkaulio lūžį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė T. V. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde teigia, jog labai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, tačiau čia pat dalį jų neigia. Apeliantas nurodo, jog jam buvo daromas spaudimas. Anot A. V. , jis buvo verčiamas pasirašyti, kad vykti į įvykio vietą jis sutinka be gynėjo, be to, jis buvo vežamas vienu automobiliu su G. Z. , kuris jam darė spaudimą, reikalaudamas prisiimti visą kaltę sau ir parodyti, kad metalinį strypą turėjo būtent apeliantas. Tačiau A. V. neigia turėjęs minėtą strypą. Pasak apelianto, Trakų r. PK pareigūnas E. L. davė melagingus parodymus apie tai, kad apeliantas ir G. Z. į įvykio vietą buvo vežami atskirai. A. V. teigia, kad Trakų r. PK turi tik vieną konvojaus automobilį, be to, nebuvo apklausti liudytojai O. K. ir D. F. , kurie, anot apelianto, patvirtintų, jog apeliantas ir G. Z. į įvykio vietą buvo vežami kartu.

A. V. skunde taip pat nurodo, jog 2006-03-03 apklausos metu jis buvo verčiamas duoti parodymus apie tai, kad G. Z. namo viduje jis neva nematė. Skunde taip pat kritikuojami ir D. D. parodymai apie tai, kad apeliantas žadėjo nužudyti J. N. . Pasak apelianto, šie parodymai yra melagingi, kadangi ši liudytoja, duodama tokius parodymus, siekia apginti savo sūnų - nuteistąjį G. D. , be to, ji keršyja apeliantui už tai, kad anksčiau dirbdamas kolūkyje, pas ją namuose rasdavo ir sunaikindavo naminę degtinę.

Anot apelianto, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, neatsižvelgdamas į nukentėjusiosios patirtą realią žalą bei apelianto turtinę padėtį. A. V. teigia neturįs jokio pajamų šaltinio ir išlaikąs savo dukrą, todėl priteista 30000 Lt suma jam yra nepakeliama finansinė našta.

Nors apeliaciniame skunde nesuformuluoti aiškūs reikalavimai, tačiau iš jo turinio galima suprasti, kad apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą bausmę bei priteistos neturtinės žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras - skundą atmesti.

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis A. V. neskundžia nuosprendžio dalies, kuria jis nuteistas už T. V. sveikatos sutrikdymą, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir šios nuosprendžio dalies nekvestionuoja.

A. V. iš dalies pripažįsta savo kaltę ir dėl J. N. nužudymo. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu parodė sudavęs smūgius nukentėjusiajam J. N. , tačiau neigė smūgiavęs jam metaliniu strypu.

Teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad nukentėjusiojo J. N. lavone rasti šie sužalojimai: daugybiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinėje, juosmens dešinėje pusėje, muštinės žaizdos dešiniojo antakio išorinio galo projekcijoje, pakaušyje, daugybinės poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, krūtinėje, pilve nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, nosies kaulų lūžis, dešiniojo VI ir kairiųjų VI, VII, XI, VII-X šonkaulių lūžiai, plaučių sumušimas, kraujo išsiliejimas tuščiosios žarnos pasaite. Šie sužalojimai padaryti sudavus 24 smūgius į galvą, 6 – į krūtinę, 2 – į pilvą, 5 – į nugarą ir 1 – į juosmenį. Penki sužalojimai: dvi muštinės žaizdos pakaušyje, odos nubrozdinimas krūtinėje ir du odos nubrozdinimai juosmens dešinėje, galėjo būti padaryti suduodant smūgius paimtu iš įvykio vietos metaliniu strypu.

Tai, kad nuteistasis A. V. sudavė smūgius nukentėjusiajam J. N. , įrodo jo paties parodymai, liudytojų G. Z. , E. L. , D. G. , V. L. parodymai, nuteistojo A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo bei įvertino. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ne kas kitas o būtent A. V. sudavė smūgius nukentėjusiajam ir padarė teismo medicinos specialisto išvadose konstatuotus sužalojimus, nuo kurių visumos J. N. ir mirė. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo A. V. parodymų apie tai, kad metaliniu strypu nukentėjusįjį mušė G. Z. , nepatvirtino nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų. Pats liudytojas G. Z. apskritai neigė mušęs nukentėjusįjį. Liudytojas E. L. (Trakų PK pareigūnas) parodė, jog 2005-07-20 dalyvavo sulaikant kaltinamuosius. Sulaikomas A. V. pasakė, kad jis pasikarščiavo, o G. D. nekaltas. Apie G. Z. dalyvavimą įvykyje niekas nekalbėjo. Liudytojas D. G. (Trakų PK pareigūnas) dalyvavęs sulaikant G. D. ir A. V. , parodė, jog sulaikymo metu abu kaltinamieji jau žinojo, kad J. N. yra miręs. A. V. sakė, kad jis yra kaltas. Jokių kitų asmenų, galėjusių dalyvauti nusikaltimo padaryme, pavardžių neminėjo. Liudytojas V. L. (policijos pareigūnas) davė analogiškus parodymus kaip ir E. L. bei D. G. . Liudytoja R. K. parodė, kad 2005-07-19 pas juos atvažiavo vyro pažįstami Z. po to atėjo A. V. , visi gėrė alkoholį, vienu metu buvo kažkur išvažiavę, grįžę vėl gėrė. Po to, atėjo G. D. . Po kurio laiko Z., A. V. ir G. D. vėl išvažiavo, kai grįžo – A. V. buvo išsigandęs, sakė, jog ten kur jie buvo, liko vienas ar du lavonai. Liudytojas H. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išgertuvių metu girdėjo A. V. sakant „tikriausiai du lavonai, o trečia sėdi mašinoje“. Kitą dieną jis sužinojo, kad nužudytas J. N. ir sumuštas S. V. .

Kaip minėta, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog smūgius nukentėjusiajam J. N. A. V. sudavė, iš esmės sutinka ir pats apeliantas, tačiau jis nurodo, kad nukentėjusįjį metaliniu strypu mušė ne jis, bet G. Z. . Apygardos teismas tokią nuteistojo poziciją vertino, kaip gynybinę ir ją atmetė, kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas analizavo A. V. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu duotus parodymus ir konstatavo, kad atskirų apklausų metu jis parodė neva matęs kaip G. Z. metaliniu strypu mušė S. V. ir J. N. , vėliau teigė nematęs ar G. Z. buvo užėjęs į namą, tik matęs, kad jis, nešinas strypu, nuėjo į J. N. namą (t. 4, b. l. 119.). Teismas, atmesdamas tokius nuteistojo parodymus, atsižvelgė į tai, kad A. V. negalėjo nuosekliai paaiškinti parodymų keitimo priežasčių, painiojosi savo parodymuose, aiškindamas tai dideliu susijaudinimu, kad įvykio metu buvo tamsu, kad praėjo daug laiko po įvykio ir pan. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė dar kitą parodymų keitimo motyvą – jog save kaltinančius parodymus jis davė įbaugintas liudytojo G. Z. ir priverstas ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

Apeliantas, skunde teigdamas, jog jis tyrėjos buvo verčiamas atsisakyti gynėjo, vykstant atlikti parodymų patikrinimą vietoje, taip pat tai, jog jis buvo įbaugintas G. Z. duoti save kaltinančius parodymus, kad būtent jis (A. V. ) mušė nukentėjusįjį metaliniu strypu, pats sau prieštarauja. Kaip matyti iš bylos duomenų, prieš atliekant parodymų patikrinimą vietoje A. V. savo ranka protokole dėl gynėjo atsisakymo įrašė, jog jam išaiškinta teisė turėti advokatą, tačiau jis atsisako advokato pagalbos. Tačiau paties parodymų patikrinimo metu apeliantas apie mušimui panaudotą metalinį strypą nieko neužsiminė. Nuteistasis nenurodė, kad strypą būtų naudojęs jis pats arba G. Z. . Vėlesniuose savo parodymuose A. V. taip pat neigė turėjęs metalinį strypą ir juo mušęs nukentėjusįjį, nurodė, kad strypą turėjo G. Z. . Taigi, kaip matyti iš paties nuteistojo A. V. parodymų, nors jis ir teigia, kad buvo verčiamas prisiimti kaltę sau dėl smūgių sudavimo metaliniu strypu, jis nė vienos apklausos metu to nepadarė ir visą laiką neigė mušęs nukentėjusįjį metaliniu strypu, teigdamas, jog tai darė G. Z. . Tokiu būdu apelianto teiginiai, jog jis, bijodamas G. Z. , keitė parodymus, nes pastarasis apeliantui grasino, - visiškai nelogiški, prieštarauja bylos duomenims ir atmestini.

Apelianto teiginius apie tai, kad metaliniu strypu nukentėjusįjį mušė ne jis, o G. Z., paneigia specialisto išvada Nr. 158, gauta atlikus odorologinį objektų tyrimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino šią specialisto išvadą, apklausdamas teisme ją davusias specialistes išsamiai aiškinosi tyrimo atlikimo aplinkybes bei pagrįstai ja rėmėsi, nustatydamas reikšmingą bylos aplinkybę, t. y. faktą, jog smūgius įvykio vietoje rastu metaliniu strypu nukentėjusiajam sudavė būtent nuteistasis A. V. , o ne kiti asmenys.

Specialistams buvo pateiktas tirti kvapų pėdsakas, paimtas nuo skudurėlio, buvusio ant metalinio strypo, kuriuo, kaip nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje, galėjo būti padaryta dalis nukentėjusiojo kūne konstatuotų sužalojimų (dvi muštinės žaizdos pakaušyje, odos nubrozdinimas krūtinėje ir du odos nubrozdinimai juosmens dešinėje). Metalinis strypas su šiuo skuduru buvo rastas įvykio vietoje, prie nukentėjusiojo J. N. namo. Taip pat specialistams buvo pateikti lyginamieji A. V. , G. Z. , H. Z. ir G. D. kvapų pavyzdžiai. Atlikę tyrimą, specialistai nustatė, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo įvykio vietoje 2005-07-20 įvykio vietos apžiūros metu rasto flanelinio audeklo, į kurį buvo susuktas metalinis strypas, rastas A. V. kvapas, o G. D. , G. Z. ir H. Z. kvapų nerasta (t. 2, b. l. 140-143). Pirmosios instancijos teisme apklaustos specialistės V. V. ir J. A. patvirtino odorologinio tyrimo išvadą. Jos paaiškino, kad atliekant šį tyrimą šuns reakcija tikrinama ne mažiau kaip 3 kartus. Objektas gali išlaikyti 2-3 žmonių kvapus. Šuo ant tyrimui pateikto objekto – flanelinio audeklo skiautės aptiko tik A. V. kvapą, kitų asmenų kvapų neaptiko. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios specialisto išvados patikimumu, kuri neabejotinai paneigia galimybę, kad metaliniu strypu smūgius nukentėjusiajam galėjo suduoti kiti asmenys ir patvirtina, kad tai padarė būtent A. V. .

Apeliantas skunde ir apeliacinio teismo posėdyje nurodė, kad jo kvapas ant strypo galėjo atsirasti tuomet, kai jis buvo vežamas atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Anot apelianto, tuomet policijos automobilyje mėtėsi daug įvairių strypų, ant kurių jis ir galėjo užlipti. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta buvo apžiūrėta 2005-07-20. A. V. parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas tik 2005-07-28. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad iš įvykio vietos paimti daiktiniai įrodymai, tarp jų ir metalinis strypas su skuduru, saugomi Trakų r. PK. Odorologiniam tyrimui atlikti strypas su skuduru buvo pateikti tik 2005-08-02. Taigi, nelogiška, kad policijos pareigūnai 2007-07-28 būtų be jokio būtinumo vežiojęsi daiktinius įrodymus savo tarnybiniame automobilyje, o ne saugoję juos komisariate, kaip tai nurodyta įvykio vietos apžiūros protokole. Kita vertus, apeliantas nurodo, kad šiuo automobiliu buvo vežamas kartu su G. Z. , kuris sėdėjo priešais apeliantą. Tokiu atveju G. Z. kvapų pėdsakai taip pat būtų likę ant metalinio strypo ar skuduro, į kurį jis buvo susuktas. Tačiau, kaip minėta, kitų asmenų kvapų nerasta. Taigi, apelianto teiginys, kad jo kvapo pėdsakai ant strypo liko atsitiktinai, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. V. pripažino kaltu dėl J. N. nužudymo.

Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti A. V. paskirtą bausmę, tačiau kokiu pagrindu tai turėtų būti padaryta, nenurodoma. Didžiausia bausmė, nulėmusi ir subendrintos bausmės dydį, A. V. paskirta pagal BK 129 str. 1 d., už J. N. tyčinį nužudymą. Už šį padarytą nusikaltimą A. V. paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau tai yra minimali už tokį nusikaltimą numatytos sankcijos riba. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, neturi teisinio pagrindo skirti švelnesnės, negu BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmės A. V. .

Apeliantas nesutinka ir su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Anot apelianto, teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios patirtą realią žalą bei apelianto turtinę padėtį. A. V. teigia neturįs jokio pajamų šaltinio ir išlaikąs savo dukrą, todėl priteista 30000 Lt suma jam yra nepakeliama finansinė našta. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir motyvuotai sumažino nukentėjusiosios prašytos neturtinės žalos dydį nuo 60000 Lt iki 30000 Lt. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.282 str. 2 d., teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. A. V. nužudė J. N. tyčią, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į jo turtinę padėtį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu ir neturi pagrindo jo mažinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.