Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, spręsdamas nukentėjusiosios G. A. (toliau – nukentėjusioji) 2013-07-04 skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusioji privataus kaltinimo tvarka teikia teismui skundą, kuriuo prašo iškelti A. S. Ū. baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 154 str. 1 d. ir pripažinti A. S. Ū. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d.

Kadangi skundas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 412 str. keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui, todėl jis nepriimtinas ir grąžintinas nukentėjusiajai (BPK 412 str. 3 d.).

Privataus kaltinimo bylų procesą bei šio proceso ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso IX dalies XXX skyriaus (407-417 str.) nuostatos.

Privataus kaltinimo bylų procesas ypatingas tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas – prokuroras (BPK 35, 42 str.), o kaltinimus dėl tam tikrų nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamajame kodekse, pareiškia ir juos palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 34 str.). Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo prerogatyva yra rinkti ir pateikti teismui įrodymus, kuriais jis kaltina nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl nukentėjusysis – privatus kaltintojas turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą medžiagą, kad baudžiamoji byla, iškelta privataus kaltinimo tvarka, būtų teisingai išnagrinėta.

Kitas privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas galimai nusikalstamas veikas padaręs ir baudžiamojon atsakomybėn trauktinas asmuo.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) iš esmės galioja tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių - rungimosi principas bei teisė į gynybą. BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nes tik tuomet jis gali tinkamai ir efektyviai įgyvendinti teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, nes juo išreiškiama asmens valia, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, skundo perskaitymu prasideda įrodymų tyrimas, juo nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi byla nutartimi perduodama į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą skunde.

Pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Ši pareiga įstatymu yra nustatyta nukentėjusiajam, besikreipiančiam į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ji turi būti vykdoma tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog nukentėjusiosios teismui pateiktame skunde apsiribota tik pačio įvykio (įvykių) aplinkybių aprašymu, tačiau nesuformuluotas konkretus kaltinimas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, padarymu kaltinamam asmeniui, nenurodyta pati nusikalstama veika, kuo ji pasireiškė, nenurodyta konkreti nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas, kitos esminės aplinkybės bei duomenys, kurie patvirtina procesiniame dokumente išdėstytas aplinkybes; liudytojų, jei tokių yra, vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Be to, skunde rašoma, jog „A. S. Ū. kaltinama tuo, kad 2010-08-26 Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokurorui pateiktame pareiškime nurodė . . .“ ir t. t., tačiau nenurodomos konkrečios galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo vietos bei laikai, kada jos buvo įvykdytos.

BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde be kitų duomenų taip pat turi būti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, nes BPK 226 str. 1 d. nustatytas teritorinis baudžiamųjų bylų teismingumas - baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, tačiau nukentėjusiosios skunde nenurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta (vietos), kuri lemia skundo nagrinėjimo teismingumą.

Nurodyti skundo surašymo trūkumai trukdo nustatyti teritorinį bylos teismingumą ir pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, todėl, esant šioms aplinkybėms, skundą priimti atsisakytina grąžinant jį padavusiam asmeniui.

Skundo grąžinimas neužkerta kelio nukentėjusiajai pašalinus visus nurodytus skundo trūkumus ir surašius įstatymo reikalavimus atitinkantį privataus kaltinimo skundą iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str.,

nutaria:

Nepriimti G. A. 2013-07-04 skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka.

Skundą su priedais grąžinti G. A..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.