- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- II-1250-990/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kategorijos
- 16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1250-990/2024
2024 m. spalio 22 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Antrojo poskyrio vyresniosios tyrėjos A. K. 2024 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. 2024 m. liepos 2 d. apie 16.51 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pranešėjas, važiuodamas dviračių taku elektriniu paspirtuku, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu, staigiai stabdė ir nukrito nuo paspirtuko, dėl ko kraujuoja pranešėjo alkūnė; vairuotoja nesustojusi nuvažiavo.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Antrojo poskyrio vyresnioji tyrėja A. K. 2024 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Skundžiamą sprendimą priėmusi pareigūnė nurodė, kad vaizdo įraše, gautame iš UAB (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip 2024 m. liepos 2 d. apie 16.44 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dviračių taku važiuoja paspirtukininkas, kuris krenta ant grindinio; automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuojančiam paspirtukui jokių kliūčių nesudarė, nukrentant paspirtukininkui automobilis tik įsukinėjo į posūkį, kontakto tarp šių eismo dalyvių nebuvo. Minėtas automobilis priklauso R. Č., kuri paaiškino, kad 2024 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje ji vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); užsidegus žaliam šviesoforo signalui ji pradėjo važiuoti; ji važiavo iš lėto, žinodama sankirtą su dviračių ir pėsčiųjų taku bei aukštus bordiūrus; ji matė jai po kaire puse greitai važiuojantį paspirtukininką, kuris nebuvo įvažiavęs į sankirtą ir prieš pasiekdamas jos automobilį nukrito nuo paspirtuko; ji automobilį dar labiau pristabdė, kad įsitikintų, ar viskas gerai, ir po to iš lėto nuvažiavo; ji matė, kad paspirtukininkas atsikėlė, o kadangi jokio kontakto nebuvo, ji nuvažiavo. Skundžiamą sprendimą priėmusi pareigūnė konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog paspirtukininkas nukrito dėl automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos kaltės šiai pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, ir padarė išvadą, kad vairuotojai pareiga pasilikti įvykio vietoje ar apie eismo įvykį pranešti policijai neatsirado ir jos veikoje nėra ANK 426 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
II. Skundo argumentai
3. 2024 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. P. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Antrojo poskyrio vyresniosios tyrėjos A. K. 2024 m. liepos 11 d. nutarimą ir grąžinti tyrimo medžiagą sprendimą priėmusiai institucijai papildomam tyrimui atlikti. Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. liepos 2 d. apie 16.50 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis elektriniu paspirtuku važiavo dviračių taku, kai iš gatvės įsukantis automobilis jam užstojo kelią, dėl ko jis buvo priverstas staigiai stabdyti ir, vengdamas susidūrimo, 2-3 metrų atstumu nuo minėto automobilio nugriuvo ant grindinio bei susilaužė ranką. Automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo, o jis apie įvykį pranešė policijai. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamo nutarimo išvada, jog jis nukrito ne dėl vairuotojos kaltės, daroma tik vairuotojos paaiškinimo pagrindu. Pareiškėjas nurodo pradėjęs stabdyti tik supratęs, kad priešingu atveju jis atsitrenks į jam kelią užtvėrusį automobilį ir pasekmės jo sveikatai ar gyvybei galėjo būti nenuspėjamos. Pareiškėjas mano, kad automobilio vairuotoja R. Č. nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, sukdama nedavė jam kelio, tuo sukeldama pavojų jo sveikatai bei gyvybei, taip pažeidė KET 9 ir 158 punktų reikalavimus ir yra kalta dėl eismo įvykio, kurio metu jam buvo sulaužyta ranka ir apgadintas paspirtukas. Dėl šių priežasčių nepagrįsta tyrėjos išvada, jog nesant automobilio vairuotojos R. Č. kaltės dėl eismo įvykio, ji neprivalėjo likti įvykio vietoje ir iškviesti policijos - pareiškėjo įsitikinimu, kadangi automobilio vairuotoja R. Č. nepraleido jo ir užstojo jam savo automobiliu kelią, jis nukrito maždaug 2-3 metrų atstumu nuo automobilio, ji negalėjo nesuprasti, kad yra eismo įvykio dalyvė, tačiau apsimesdama, kad nieko neįvyko, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiu būdu pažeidė KET 219.1 ir 219.4 papunkčių reikalavimus. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jam buvo sulaužyta ranka, gydymo įstaigoje išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris tęsėsi ilgiau nei 10 dienų, dėl ko sužalojimas vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi, jo įsitikinimu, tyrimo metu turėjo būti įvertinta, ar nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
4. Teismo posėdžio metu A. P. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis paspirtuku važiavo dviračio taku (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje. Gatvėje buvo susidariusi automobilių spūstis. Paspirtuku artėdamas prie įvažiavimo į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą jis pristabdė, pažiūrėjo į kairę, kai staiga iš automobilių spūsties (jam iš dešinės) dviračių tako link „iššoko“ automobilis. Matydamas, jog moters vairuojamas automobilis nelėtina greičio, bei supratęs, kad jis gali su šiuo automobiliu susidurti, jis pradėjo stabdyti ir nukrito. Vairuotoja, pažiūrėjusi, kad jis atsikelia nuo grindinio, nuvažiavo. Jis mano, kad jis pradėjo stabdyti pamatęs staigiai iššokusį ir greičio nelėtinantį automobilį, t. y. pradėjęs stabdyti jis buvo 3-4 metrų atstumu nuo minėto automobilio, į pastarąjį jis neatsitrenkė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pagrindiniai A. P. skundo argumentai – 1) automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja R. Č. nepraleido jo, važiuojančio elektriniu paspirtuku dviračiu taku, dėl ko jis buvo priverstas staigiai stabdyti, nugriuvo ant grindinio bei susilaužė ranką, tuo tarpu R. Č. iš įvykio vietos pasišalino; 2) jo patirti sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, todėl turėjo būti sprendžiamas R. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimas.
6. BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis. BK 281 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, todėl vertinant veikos atitikimą šioje teisės normoje įtvirtintiems sudėties požymiams būtina nurodyti, kokį KET pažeidimą asmuo padarė. Nagrinėjamu atveju A. P. teigia, kad R. Č. pažeidė KET 9 ir 158 punktų reikalavimus, o pasišalindama iš eismo įvykio vietos – ir 219.1 bei 219.4 punktų reikalavimus.
7. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
8. KET 158 punkte nustatyta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.
9. Į įvykio vietą atvykusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos Septintojo skyriaus tyrėja K. J. 2024 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodė, kad ją su patruliu D. Š. pasitiko pranešėjas A. P., kuris paaiškino, kad važiuodamas paspirtuku (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu dviračiu taku (iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link) (teismo pastaba – važiavimo kryptis nurodyta klaidingai, kadangi A. P. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (duomenys neskelbtini) gatvės link); jam privažiavus prie įvažiavimo/išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę įsuko juodos spalvos automobilis <...>; A. P. staigiai paspaudė paspirtuko stabdžio rankeną, kad išvengtų susidūrimo, nesuvaldė paspirtuko ir nuo šio nukrito; automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino; iš eismo įvykio vietos paspirtukas buvo patrauktas, A. P. nuo medikų pagalbos atsisakė. Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad įvykį galėjo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameros (bylos lapas 12).
10. A. P. 2024 m. liepos 2 d. paaiškinime, be kita ko, nurodė, jog jis važiavo paspirtuku (duomenys neskelbtini) gatve iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (bylos lapas 15).
11. R. Č. 2024 m. liepos 8 d. paaiškinime nurodė, kad 2024 m. liepos 2 d. ji, vairuodama automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ji pradėjo važiuoti. Žinodama sankirtą su dviračių ir pėsčiųjų taku bei aukštus bordiūrus ji važiavo iš lėto. Ji matė jai po kaire greitai važiuojantį paspirtukininką, kuris nebuvo įvažiavęs į sankirtą ir prieš ją pasiekdamas nukrito nuo paspirtuko. Siekdama įsitikinti, ar viskas gerai, ji automobilį dar labiau pristabdė, ir pamačiusi, kad paspirtukininkas atsikėlė, kadangi jokio kontakto nebuvo, ji nuvažiavo (bylos lapas 29).
12. Vaizdo įraše „A05_20240702162949“, užfiksuoti (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės link važiuojantys automobiliai, vienas iš kurių – automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristabdo ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės iš lėto įsukinėja į (duomenys neskelbtini) gatvę. (Duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės link važiavęs paspirtukininkas nukrenta minėtam automobiliui prieš darant posūkį sulėtinus greitį dar neįvažiavus į kelių sankirtą su pėsčiųjų ir dviračių taku.
13. Vertindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad vaizdo įraše užfiksuota nagrinėjamo įvykio eiga sutampa su R. Č. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis ir leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog A. P. nuo paspirtuko nugriuvo dar prieš R. Č. vairuojamam automobiliui įvažiavus į važiuojamųjų dalių sankirtą pakankamai dideliu atstumu nuo minėto automobilio, taigi R. Č. KET 9 ar 158 punktų reikalavimų nepažeidė, jos vairuojamas automobilis neužkirto kelio paspirtuku važiavusiam A. P., taip pat nesudarė avarinės situacijos ar kitokių kliūčių, esant kurioms būtų buvęs pagrindas teigti, jog susidūrimas su automobiliu buvo neišvengiamas ir, atitinkamai – kad siekiant išvengti susidūrimo buvo poreikis staigiai stabdyti paspirtuką. Vaido įraše užfiksuota įvykio eiga leidžia šio įvykio priežastį pagrįstai vertinti kaip paties A. P. klaidingą pavojaus suvokimą, taigi teismas konstatuoja, kad R. Č., vairuodama transporto priemonę, kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių nepažeidė, todėl nėra pagrindo jos veiksmus vertinti kaip atitinkančius BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.
14. Minėta, kad, A. P. nuomone, R. Č. turėjo suprasti, jog ji yra eismo įvykio dalyvė, todėl pasišalinusi iš eismo įvykio vietos ji pažeidė KET 219.1 ir 219.4 punktų reikalavimus.
15. KET 219.1 ir 219.4 punktuose įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.
16. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmuo paprastai pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (kasacinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (kasacinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
17. Minėta, kad R. Č. nepažeidė KET 9 ir 158 punktuose numatytų reikalavimų, taigi akivaizdu, kad ji nesuvokė esanti susijusi su eismo įvykiu. R. Č. vairuojamas automobilis A. P. kritimo nuo paspirtuko metu nebuvo įvažiavęs į sankirtą su dviračių taku, tą padarė vėliau, R. Č. įsitikinus, jog paspirtukininkas atsikelia nuo grindinio. Būtent šias aplinkybes R. Č. nurodė ir savo paaiškinime: „Automobilį dar labiau pristabdžiau įsitikinti ar viskas gerai ir po [to iš] lėto nuvažiavau. Mačiau, kad paspirtukininkas atsikėlė, o kadangi jokio kontakto nebuvo nuvažiavau“ (bylos lapas 29). Taigi nenustatyta, jog R. Č. pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdama KET.
18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Antrojo poskyrio vyresniosios tyrėjos A. K. 2024 m. liepos 11 d. nutarimas, kuriuo, nenustačius ANK 426 straipsnio sudėties požymių, administracinė teisena buvo nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais teismas pagrindo nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Antrojo poskyrio vyresniosios tyrėjos A. K. 2024 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. skundo netenkinti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.