Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. B., nukentėjusiajam M. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. B. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2016-12-25 apie 23.25 val., Tuskulėnų g. 60, Vilniuje, būdama neblaivi, kai buvo nustatytas 2,56 promilių girtumo laipsnis, vairuodama automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto, 14 punkto 126 punkto reikalavimus.

Apklausta teisme I. B. parodė, kad ji važiavo su draugu, kuris taip pat buvo neblaivus. Jie net niekur nevažiavo, draugas perstatė automobilį, sukėlė eismo įvykį ir pabėgo. Ji, I. B. atsisėdo už vairo, nes ten buvo jos automobilis. Po to, draugas prisiėmė savo kaltę. Pasak I. B., ji nevairavo, nebuvo užvedusi automobilio. Kai atėjo liudytojai pamatė, kad ji, I. B. sėdėjo vairuotojo pusėje. Automobilis nebuvo užvestas, kai atsitrenkė jis iš karto užgeso. I. B. paaiškino, kad buvo išgėrusi, pasimetė, galvojo, jog gal raktus išimti. Kai draugas išlipo ji, I. B. greitai atsisėdo į vairuotojo pusę, išėmė raktus, viskas greit vyko.

Apklaustas teisme nukentėjusysis M. M. parodė, kad jis sėdėjo tuo metu kitame automobilyje ir buvo tamsu. Jis, M. M. automobilyje sėdėjo atbulas, koks 20 m galėjo būti iki automobilio, kuris buvo apgadintas. Išgirdo, kad suveikė signalizacija. Suprato, kad tai jo, M. M. automobilis. Išlipo ir pamatė automobilį, automobilis buvo pavažiavęs atgal. Pamatė, kad už vairo sėdėjo šita mergina, matėsi, kad mergina neblaivi. Pasak M. M., jie buvo nugara į automobilį, jis išgirdo garsą, suveikė signalizaciją ir suprato, kad tai jo automobilio. Kai priėjo prie automobilio, kito asmens nematė, nematė išbėgančio asmens, buvo tamsu. Kol išgirdo garsą ir priėjo galėjo praeiti sekundės. Mergina atsiprašinėjo, matėsi, kad neblaivi. Po to, sakė, kad ne ji vairavo. Pasak M. M., matė, kad mergina buvo pavažiavusi. Buvo atstumas tarp automobilių. Negali pasakyti tiksliai ar matė kaip pavažiavo automobilis „Audi A3“, tik matė, kad jau buvo atgal pavažiavęs. Pagal jį, M. M. automobilis buvo užvestas. Kai jis, M. M. priėjo prie automobilio, mergina išlipo iš vairuotojo vietos. Mergina skambino telefonu draugui, kuris atseit pabėgo, prašė, kad pastarasis sugrįžtų. Jie kitame automobilyje sėdėjo su žmona tuo metu, nugara į jo, M. M. automobilį. M. M. paaiškino, kad matė liudytoją K. S., vėliau pastarasis buvo atėjęs, jį matė. Kai buvo įvykis K. S. nematė.

Apklausta teisme liudytoja A. T. parodė, kad nelabai atsimena aplinkybių, prašo remtis tarnybiniu pranešimu. Pagarsinus tarnybinį parnešimą, A. T. paaiškino, kad ji nematė įvykio. Po įvykio I. B. pasisodino į tarnybinį automobilį, pastaroji pripūtė į alkotesterį, labai verkė ir pergyveno, neminėjo, kad kitas asmuo sėdėjo už vairo.

Apklaustas teisme liudytojas K. S. parodė, kad sėdo perstatyti automobilį, atsitrenkė ir pabėgo, todėl visos bėdos kilo mergaitei, jis buvo išgėręs ir pabėgo. Jau buvo vėlu, naktis, tai buvo per Kalėdas, prie naujos Žirmūnų parduotuvės „Maxima“, Tuskulėnų g., jis, K. S. perstatinėjo automobilį „Audi A3“. Jis, K. S. bandė patraukti automobilį, nes kitam automobiliui būtų trukdę išvažiuoti, nedaug pavažiavo. Jis, K. S. buvo svečiuose pas draugę, jis pasakė draugei, kad duotų perstatyti, kad nėra gėręs. Kai jis, K. S. stuktelėjo, atsidarė dureles ir pabėgo. Po to, kai paskambino, tada grįžo, pareigūnams sakė, kad jis, K. S. atsitrenkė. Kalbėjo su vyru pareigūnu.

Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad Tuskulėnų g. kieme į automobilį „Mercedes“ įvažiavo automobilis, pamatė, kad vairuotoja neblaivi, iškvietė policiją. Buvo I. B. draugas, pastarasis sakė, kad jis vairavo. Bet liudytojas sakė matė, kad mergina vairavo. Kai atvažiavo vaikinas buvo šalia. Jie buvo kartu su mergina.

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame I. B. paaiškinime nurodyta, kad ji nevairavo automobilio.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kupos 3 būrio vyr. patrulės A. T. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016-12-26 apie 00.55 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Tuskulėnų g. 60, Vilniuje, neblaivus vairuotojas įvažiavo į kitą automobilį. Nuvykus į nurodytą vietą, į pareigūnus kreipėsi AP-1711 autopatruliai ir paaiškino, kad pranešėjas M. M. matė kaip automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jam priklausantį automobilį „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. M. M. priėjęs prie automobilio „Audi A3“ matė, jog už vairo sėdėjo moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. M. M. iškvietė policiją. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo I. B., kuriai nustatytas 2,56 promilių girtumas (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti automobilių „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: automobiliui „Audi A3“ apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, automobiliui „Mercedez-Benz“ apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, važiuoklė, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas (b. l. 8-9).

Alkotesterio kvito duomenimis, I. B. 2016-12-26 01.15 val. buvo nustatytas 2,56 prom. girtumas (b.l. 12).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. B. surašytas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuri ir numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, kai šiuos veiksmus padarė asmuo būdamas neblaivus, taigi administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kuris padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį šiame įstatyme nurodytas pasekmes, t.y. turi būti nustatyta asmens kaltė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ir priežastimis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą – traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens I. B., apklaustų teisme liudytojų parodymus, administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą, konstatuoja, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamai objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, jog būtent I. B., būdama neblaivi, vairuodama automobilį buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį. Pati I. B. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek apklausta teisme neigė vairavusi automobilį, teisme paaiškino, kad automobilį vairavo jos draugas, draugas perstatydamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kadangi draugas taip pat buvo neblaivus, pabėgo. Kai draugas išlipo, ji, I. B. greitai atsisėdo į vairuotojo pusę, išėmė raktus, nebuvo užvedusi automobilio. Atsisėdo už vairo, nes ten buvo jos, I. B. automobilis. Šiuos jos parodymus patvirtino K. S., kuris taip pat paaiškino, kad sėdo perstatyti automobilį, atsitrenkė ir pabėgo, kadangi buvo išgėręs. Kai jis, K. S. stuktelėjo, atsidarė dureles ir pabėgo. Grįžo kai paskambino, pareigūnams sakė, kad jis, K. S. atsitrenkė. Šiuos K. S. parodymus patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas A. S., kuris teigė, kad buvo I. B. draugas, pastarasis sakė, kad jis vairavo. Policijos pareigūnė tiesiogiai eismo įvykio ir I. B. vairavimo nematė, nes į vietą atvyko pagal gautą pranešimą. Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas nekeliantis abejonių transporto vairavimo faktas. Kaip matyti iš visų byloje apklaustų asmenų parodymų, nei vienas asmuo nematė, kad I. B., būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę. Kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių I. B. kaltę, nėra. Atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Vertinant nukentėjusiojo M. M. parodymus, matyti, kad eismo įvykio nematė, nežino kas konkrečiai vairavo transporto priemonę „Audi A3“, todėl jo parodymais remtis kaltinant I. B. nėra teisinio pagrindo. Apklaustas teisme nukentėjusysis M. M. parodė, kad jis sėdėjo tuo metu kitame automobilyje ir buvo tamsu. Jis, M. M. automobilyje sėdėjo atbulas, koks 20 m galėjo būti iki automobilio, kuris buvo apgadintas. Išgirdo, kad suveikė signalizacija. Suprato, kad tai jo, M. M. automobilis. Išlipo ir pamatė automobilį, automobilis buvo pavažiavęs atgal. Pamatė, kad už vairo sėdėjo šita mergina, matėsi, kad mergina neblaivi. Pasak M. M., jie buvo nugara į automobilį, jis išgirdo garsą, suveikė signalizaciją ir suprato, kad tai jo automobilio. Kai priėjo prie automobilio, kito asmens nematė, nematė išbėgančio asmens, buvo tamsu. Kol išgirdo garsą ir priėjo galėjo praeiti sekundės. Mergina atsiprašinėjo, matėsi, kad neblaivi. Po to, sakė, kad ne ji vairavo. Pasak M. M., matė, kad mergina buvo pavažiavusi. Buvo atstumas tarp automobilių. Negali pasakyti tiksliai ar matė kaip pavažiavo automobilis „Audi A3“, tik matė, kad jau buvo atgal pavažiavęs. Priešingai, nukentėjusiojo parodymai patvirtina I. B. parodymus, jog I. B. sakė, jog ne ji vairavo, mergina skambino telefonu draugui, kuris neva pabėgo, prašė, kad pastarasis sugrįžtų. Atsižvelgiant į tai, kad kaip nukentėjusysis nurodė, jog jis su žmona sėdėjo kitame automobilyje, nugara į jo automobilį, išgirdo garsą, suveikė signalizacija, todėl suprato, kad tai jo automobilis, koks 20 m galėjo būti iki automobilio, kuris buvo apgadintas, į tai, kad buvo tamsus paros metas, apie 23.25 val., todėl neatmetama tikimybė, jog nukentėjusysis M. M. galėjo nepastebėti iš automobilio išbėgančio K. S., bei I. B. persėdimo į vairuotojo pusę momento. Taigi, nagrinėjant bylą teisme tiesioginių, objektyvių įrodymų, kad 2016-12-25 apie 23.25 val., Tuskulėnų g. 60, Vilniuje, automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent I. B. byloje nėra.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Įvertinus visa tai, kas anksčiau paminėta ir įvertinus visas teisines bei faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad I. B., būdama neblaivi, dalyvavo eismo įvykyje ir padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Duomenų, kurie paneigtų I. B. ir K. S. parodymus ir įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių I. B. kaltę, padarius pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 3 d. byloje nėra. I. B. ir K. S. teiginiai nepaneigti. Išnaudojus visas galimybes, dėl I. B. kaltės yra likę abejonių, kurios administracinių teisės pažeidimų teisenoje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl I. B. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 str. 3 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d.1 p.).

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. I. B. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 3 d., kurio sankcijoje nustatyta švelnesnė atsakomybė, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. už tokio pobūdžio pažeidimą, kai vairuojama transporto priemonė apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kurios sankcijoje numatyta kriminalinė bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, taip pat gali būti konfiskuojamas automobilis. Atsižvelgiant į tai, I. B. veika neperkvalifikuojama ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutarė:

I. B. bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.