- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-550-935/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- M. U.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, 4 dalies 4 punktu, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat jis buvo įpareigotas visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nukentėjusiojo M. U. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo R. K. nukentėjusiojo M. U. naudai priteisti 9 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti bei 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. sausio 30 d., apie 15.10 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įėjimo durų žodinio konflikto metu pripurškė nukentėjusiam M. U. į veidą dirginančių dujų, taip sukeldamas M. U. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį ir R. K. išteisinti.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma leidžia teigti, jog M. U. jokie sužalojimai nebuvo padaryti, o skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas tik nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės V. U. parodymais, kurie prieštarauja byloje esantiems medicininiams dokumentams ir teismo medicinos eksperto išvadai. Pažymima, kad M. U. įvairiais būdais bando įrodyti savo sužalojimus, tačiau jis jau 2021 m. vasario 1 d. vyko į darbą, nedarbingumo pažymėjimo jam nereikėjo.
4. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. tyčia papurškė M. U. į veidą bei akis pipirinių dujų, yra grindžiama tik paties nukentėjusiojo parodymais. Advokatas pažymi, kad liudytoja V. U. nematė įvykio, o liudytojos E. B. parodymai yra prieštaringi, neatitinka nei M. U., nei R. K. nurodytų aplinkybių.
5. Skunde nurodoma, kad liudytoja E. B. vienu metu aiškino, jog R. K. norėjo eiti į parduotuvę ir tuo metu tarp jo ir M. U. įvyko konfliktas, kitu metu ši liudytoja jau aiškino, kad R. K., kai purškė dujas, stovėjo netoli įėjimo į parduotuvę. Taip pat liudytoja teigė, kad ji priėjo prie parduotuvės lango, kai M. U. išėjo į lauką, o vėliau liudytoja jau aiškino, kad jai dar reikėjo sustatyti prekes ir tik po keturių minučių ji pažiūrėjo pro langą. E. B. teigė, kad, kai R. K. papurškė dujas, M. U. šuo jį nutempė namo, nors pats nukentėjusysis ir R. K. vienodai aiškino, kad M. U. šuo ištrūko iš apykaklio balkone prie įėjimo durų į parduotuvę.
6. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad prieš liudytojos E. B. apklausą pirmosios instancijos teisme, dalis proceso dalyvių suabejojo liudytojos galimybe objektyviai vertinti aplinkybes ir duoti teisingus parodymus, nes kilo įtarimų, kad ji vartojo alkoholį, narkotines ar psichotropines medžiagas. Liudytojos apklausa buvo pradėta tik po to, kai ši pasakė, kad alkoholio nevartojo.
7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog R. K. pipirines dujas panaudojo savigynai, kai išsilaisvinęs M. U. vokiečių aviganis puolė R. K. ir jo šunį. Net ir liudytoja E. B. nurodė, kad M. U. šuo nestipriai griebė R. K. šunį už sprando. Faktą, kad R. K. purškė dujas į M. U. šunį, patvirtina ir aplinkybė, jog, nukentėjusiajam grįžus namo, jo šuo buvo šlapias nuo pipirinių dujų ir V. U. reikėjo šunį prausti. Be to, M. U. ir jo sutuoktinė paaiškino, kad po įvykio šuo porą dienų blogai jautėsi. Taigi yra akivaizdu, kad, siekiant apsiginti, dujos buvo purškiamos į šunį, o ne be priežasties į nukentėjusįjį.
8. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime yra nurodęs, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014).
9. Skunde pažymima, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2021 m. birželio 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir administracinį nurodymą R. K. už tai, kad jis 2021 m. sausio 30 d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje pradėjo filmuoti pranešėją M. U. ir jo šunį, sukėlė konfliktinę situaciją, tuomet, atsegęs striukę, dešine ranka ištraukęs dujų balionėlį be priežasties kitų asmenų akivaizdoje papurškė M. U. dujas į akis, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Taigi R. K. negali būti baudžiamas antrą kartą dėl to paties pažeidimo, jeigu jis buvo nubaustas administracine tvarka ir paskirta bauda yra sumokėta.
10. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, t. y. panaikinti skundžiamą nuosprendį. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintinas.
11. BPK 3 straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Ši nuostata teismų praktikoje laikoma non bis in idem principo sudedamąja dalimi, jo procesine išraiška, ja įgyvendinamas draudimas tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-30-788/2017, 2K-109-788/2016, 2K-P-221/2008 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo baudžiamas taikant jam baudžiamojo pobūdžio sankciją; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-183-648/2017, 2K-48-648/2022).
12. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas R. K., kuris buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes 2021 m. sausio 30 d., apie 15.10 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), papurškė nukentėjusiajam M. U. į akis pipirinių dujų, taip sukeldamas šiam fizinį skausmą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutrauktas. Aptariamu prokuroro nutarimu buvo nutarta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir perduoti medžiagą nagrinėjimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui (t. 1, b. l. 64, 80-81). Nukentėjusysis M. U. prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui (t. 1, b. l. 86-87). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2021 m. birželio 16 d. nutarimu atmetė M. U. skundą dėl prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo panaikinimo (t. 1, b. l. 90-92). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. K. 2021 m. birželio 29 d., t. y. nesulaukus prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo įsiteisėjimo, surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame buvo įrašytas ir administracinis nurodymas. Paminėtas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, atlikus tų pačių veikos faktinių aplinkybių, kurios buvo vertinamos ir prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarime, teisinį įvertinimą administracinio nusižengimo byloje, R. K. buvo surašytas, nes jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2021 m. sausio 30 d. 15.00 val. viešoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pradėjo filmuoti M. U. ir jo šunį, sukėlė konfliktinę situaciją, netrukus atsisegęs striukę pasakė „Sejčas ja tebe pakažu“ ir, ištraukęs dujų balionėlį, be priežasties kitų asmenų akivaizdoje papurškė M. U. dujas į akis, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką (t. 1, b. l. 130-131). Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus užfiksuotų duomenų matyti, kad R. K. administracinį nurodymą įvykdė, t. y. 2021 m. birželio 30 d. sumokėjo 15 Eur dydžio baudą (t. 1, b. l. 194). Pažymėtina, kad administracinis nurodymas yra laikomas įvykdytu, kai asmuo per ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumoka administraciniame nurodyme nustatytą baudą. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia (ANK 610 straipsnio 5 dalis). Iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 12 d. nutartimi nukentėjusiojo skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 12 d. nutartis bei prokurorų 2021 m. birželio 16 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. nutarimai buvo panaikinti (t. 1, b. l. 151-154). Panaikinus prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą, jokių veiksmų, susijusių su įvykdyto administracinio nurodymo panaikinimu ir su pasibaigusia administracinio nusižengimo teisena, nebuvo imtasi, ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas kaltinamojo akto surašymu, jo perdavimu su bylos medžiaga pirmosios instancijos teismui, kuris R. K. priėmė skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį.
13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstitucinėje jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Be jokios abejonės, tokia nuostata atsispindi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2014, 2K-30-696/2015, 2K-138-303/2020 ir kt.). Taip pat pabrėžtina, kad teismų praktikoje administraciniai nusižengimai non bis in idem principo požiūriu priskiriami „baudžiamųjų pažeidimų“ kategorijai be jokių išlygų ir neatsižvelgiant į sankcijos griežtumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019). Sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-127-689/2020 ir kt.).
14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas iš esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-788/2015). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju R. K. buvo priimti du procesiniai sprendimai, kuriais jis buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn už iš esmės tuos pačius veiksmus, t. y. už tai, kad jis 2021 m. sausio 30 d. 15.00 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, papurškė M. U. į akis/veidą dujų. Akivaizdu, kad šiuo atveju visiškai sutampa tiek patys R. K. veiksmai, tiek jų padarymo laikas, tiek vieta, tiek jų kryptingumas (veiksmai buvo nukreipti prieš tą patį asmenį). Aplinkybė, kad vienu atveju buvo nurodoma, kad R. K. veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka, o kitu atveju buvo padaryta išvada, jog jo veiksmais asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas, situacijos vertinimo iš esmės nekeičia, nes beveik visi kiti teisiškai reikšmingi faktai sutampa.
15. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu R. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už iš esmės tuos pačius teisei priešingus veiksmus, už kuriuos jis jau buvo patrauktas atsakomybėn surašius jam administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kurį nuteistasis įvykdė, po ko administracinio nusižengimo teisena pasibaigė. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis yra naikintinas ir baudžiamoji byla R. K. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
16. Konstatavus non bis in idem principo reikalavimų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų vertinimu, civilinio ieškinio pagrįstumo. R. K. nutraukus baudžiamąją bylą, nukentėjusiojo M. U. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. K., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutraukti.
Nukentėjusiojo M. U. civilinis ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, palikti nenagrinėtą.