- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-766-372/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- L. Ž.
- Išvadą teikia
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Marius Mikalauskas
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovei L. Ž., institucijai teikiančiai išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. Ž. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydamas: 1) nuginčyti tėvystę - išbraukti iš Telšių rajono CMS (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad jis G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas; 2) nutraukti Telšių rajono apylinkės teismo 2004-12-09 sprendimu priteistą išlaikymą L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos. Ieškovas nurodė, kad su atsakove susipažino 1997 m. vasarą, o (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė sūnų L.. Kai L. buvo apie 2 mėnesiai ieškovas aplankė atsakovę, vėliau pradėjo kartu gyventi ir (duomenys neskelbtini) su atsakove susituokė. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra B.. Ieškovo teigimu, (duomenys neskelbtini) jis sutiko L. duoti savo pavardę ir Telšių rajono CMS buvo padarytas įrašo ištaisymas. Vėliau ieškovo santykiai su atsakove pašlijo ir (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta. Nurodė, kad nutraukiant santuoką iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui, tačiau atsakovė jo neprašė mokėti. Ieškovas teigė, kad 2008 m. rudenį jis sužinojo, jog L. greičiausiai yra ne jo sūnus, nors gimus L. turėjo vilties, kad galbūt tai jo sūnus. Šiuo metu ieškovas yra įsitikinęs, kad L. yra ne jo sūnus. Nurodė, kad su sūnumi jis jokių santykių nepalaiko, nėra susiformavę vaiko ir tėvo santykiai, todėl jis neprivalo teikti ne savo vaikui išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas pripažino vaikui tėvystę pareiškimu (duomenys neskelbtini), prisiimdamas įsipareigojimus vaiko atžvilgiu. Pažymėjo, jog atsakovė patvirtino, kad L. Ž. nėra ieškovo sūnus, tačiau apie tai ieškovas žinojo prieš susituokiant, nes vaikas gimė iki jų pažinties. Todėl teismas pripažino, kad ieškovo teiginys, jog apie tai, kad L. yra ne jo vaikas, jis sužinojo 2008 m. rudenį, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad atsakovė prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurio pradžia skaičiuotina nuo pareiškimo apie tėvystės pripažinimą padavimo dienos. Konstatavo, kad ieškovo teiginys, jog tarp jo ir vaiko nėra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai negali būti pagrindas nuginčyti tėvystei. Teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas nesirūpina nė vienu iš vaikų, tačiau vaikai jį vis tiek žino ir pripažįsta kaip tėvą. Todėl padarė išvadą, kad ieškovas apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, žinojo nuo savo pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo Telšių rajono CMS padavimo dienos. Pažymėjo, jog nuo to momento praėjo 9 metai, nuo santuokos nutraukimo su atsakove praėjo 5 metai, tačiau visą tą laiką ieškovas elgėsi pasyviai, nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas konstatavo, kad vaiko teisės yra prioritetinės, tėvystės nuginčijimo klausimo sprendimas negali būti remiamas tik biologinės tikrovės konstatavimu. Pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju, vaikas - L. Ž., nuginčijus tėvystę, liktų be tėvo, nes atsakovė nesiekia nustatyti tikrosios vaiko kilmės. Todėl teismas nustatęs, kad ieškovas praleido vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir atsakovei prašant jį taikyti, ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. Ž. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, remdamasis atsakovės bei ieškovo sesers A. Ž. parodymais, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas dar iki santuokos sudarymo žinojo, jog L. Ž. nėra jo sūnus. Tačiau apie tai, kad L. nėra ieškovo sūnus, ieškovas sužinojo tik 2008 m. rudenį iš sesers draugės I. M., nes ji artimai bendravo su atsakove. A. Ž., duodama teisme parodymus, iš susijaudinimo painiojosi, negalėjo tiksliai nurodyti, kada ji sužinojo, kad L. ne ieškovo sūnus, bet teismas pasirėmė nerišliais ir per apsirikimą pasakytais priešingos prasmės jos žodžiais, kurie iš tikro yra niekiniai dėl teismo posėdžio metu buvusios jos stresinės būsenos. I. M., dėl draugiškų ir artimų ryšių su atsakove, neatvyko į teismo posėdį patvirtinti sužinojimo apie L. kilmę momento, o tokioje subtilioje byloje, neišklausius jos parodymų, objektyviai nuspręsti senaties taikymo teisingumo negalima.
2. Atsakovė pati pripažino, kad L. nėra ieškovo sūnus, todėl moksliniai tyrimai, DNR ekspertizės skyrimas šiuo atveju nereikalingas. Be to, atsakovė nors ir žino, kas yra tikrasis vaiko L. tėvas, bet teismui paviešinti jo duomenis atsisakė motyvuodama subjektyviais savo interesais. Neįpareigojęs atsakovės atskleisti L. tėvo pagal kilmę asmenybės ir jam nedalyvaujant teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti šio vyro teisių ir pareigų. Šioje byloje L. interesai ginami tik materialinio jo išlaikymo interesų kontekste, nors tuo pačiu pažeidinėjamos L. teisės žinoti savo tėvą ir atkurti su juo prarastą ryšį, teisė žinoti apie savo tikrojo tėvo požiūrį į jį, savo sūnų. Taip pažeista pusiausvyra tarp vaiko interesų ir ryšio su tėvu atnaujinimo galimybe, vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Pažeistos ir tikrojo L. tėvo teisės žinoti apie savo sūnų, dalyvauti jo auklėjime, materialiai jį išlaikyti. Ieškovas su L. nebendrauja, L., kaip nurodė atsakovė, žino, kad nėra mano sūnus pagal kilmę ir jokie dvasiniai ryšiai ieškovo su L. nesieja. Todėl ieškovo tėvystė L. Ž. atžvilgiu turi būti nuginčyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo G. Ž. apeliacinį skundą atsakovė L. Ž. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą.
1. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas. Iš tiesu, G. Ž. nėra biologinis L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tačiau ieškovas visada tai žinojo, nes tuo metu, kai atsakovė susipažino su ieškovu, L. jau buvo gimęs. Nepaisant visko, ieškovas savo noru (duomenys neskelbtini) metais pareiškimu pripažino L. tėvystę, todėl turi įsipareigojimą vaiko atžvilgiu. Net ir pati ieškovo sesuo A. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes.
2. Nors ieškovas teigia, kad, priėmus minėtą sprendimą pažeidžiamos L. teisės žinoti savo tėvą ir atkurti su juo prarastą ryšį, tačiau, kaip ir nustatyta byloje, atsakovė nesiekia nustatyti tikrosios vaiko kilmės. Tenkinus ieškinį, atsakovės sūnus L. Ž. liktų be tėvo. Todėl tokiu atveju tikrai būtų pažeistos vaiko teisės. Dėl šios priežasties atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio L. Ž. tėvas yra G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o motina – L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 6 – 8). Duomenys apie vaiko tėvus įrašyti po to, kai ieškovas bendru su atsakove sprendimu oficialiai pripažino esąs L. Ž. tėvas bei suteikė jam pavardę. Šioje byloje dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo nustatyta, kad ieškovas ne laisva valia ar kaip nors kitaip veikiamas pripažino tėvystę L. Ž.. Priešingai, pats ieškovas teisme pripažino, kad berniuką augino kaip savo vaiką (b.l. 41).
CK 3.149 str. įtvirtinta nuostata, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Visi ginčai tarp tėvų, neišskiriant ir ginčų dėl tėvystės, pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir CK 3.3 str. 1 d. suformuluotą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą yra sprendžiami visų pirma atsižvelgiant į vaiko teises ir interesus, užtikrinant jų saugą.
Ieškovas šioje byloje kreipėsi į teismą su reikalavimu išbraukti iš Telšių rajono CMS (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad jis G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Pažymėtina, kad CK 3.146 str. 2 d. numato, jog jei vaikas gimė susituokusiai motina arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Iš esmės šį teisės norma pagal analogiją turi būti taikoma ir šiuo atveju. Ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo pritaikius ieškininę senatį teismo sprendimu buvo atmestas, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl duomenų gimimo įraše panaikinimo, kol nėra nuginčyta tėvystė.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas dar iki santuokos sudarymo žinojo, jog L. Ž. nėra jo sūnus. Šiuo atveju pripažintina, kad ieškovas neįrodė, jog apie tai jam paaiškėjo tik 2008 m. rudenį (CPK 178 str.). Byloje liudytoja apklausta A. Ž. patvirtino, kad apie tai, jog G. Ž. nėra biologinis L. Ž., buvo žinoma dar šalims gyvenant santuokoje, iki tėvystės pripažinimo (duomenys neskelbtini) (b.l. 41 – 42). Šie liudytojos parodymai nėra nuneigti kitais ieškovo į bylą pateiktais įrodymais, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija atmeta šį apelianto apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Apeliantas kelia faktinės ir biologinės tėvystės santykio problemą. Tačiau tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.
Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės įrašo panaikinimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti vaiko teisinio statuso aiškumą bei teisę gauti būtiną išlaikymą. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu apelianto argumentą, kad teismo išvada, grindžiama vaiko interesais, prieštarauja CK 3.161 str. 2 d. įtvirtintai vaiko teisei žinoti savo tėvus, jei tai neprieštarauja jo interesams. Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas vaiko interesus nagrinėjamoje byloje iškelia tik siekdamas pagrįsti savo apeliacinį skundą ir nuginčyti tėvystę, tai negali būti pripažįstama tinkamu vaiko teisių ir interesų atstovavimu, todėl teisėjų kolegija dėl šio apelianto argumento plačiau nepasisako.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 263 str.).
Iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 53).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 9,66 Lt (devynis litus 66 cnt) pašto išlaidų valstybei.