Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovei Redai Švilpienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. U. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu paskyrė P. U. 400 Eur baudą už tai, kad 2019 m. kovo 18 d. 14.55 val. adresu (duomenys neskelbtini), kojomis spardydamas E. K. priklausančią tvorą, ją sugadino, padarydamas 85 Eur žalą. Tokie P. U. veiksmai nutarime kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį.

Institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovė Reda Švilpienė su skundu nesutiko. Paaiškino, kad jos kolegė surašė protokolą, paskyrė bylos nagrinėjimo datą. Pareiškėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko, vėliau jis atėjo ir jam buvo įteiktas nutarimas. Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką nurodyta protokole, jis jam buvo įteiktas. Įvykio vietoje ji pati nebuvo. Nukentėjusysis dirba Kėdainių rajono policijos komisariate Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Ji pati yra Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja. Buvo viršininko sprendimas pavesti jai atlikti tyrimą, nes E. K. dirba kitoje veiklos grupėje. Priimant nutarimą, vadovavosi nukentėjusiojo paaiškinimais, tai, kad jis girdėjo ir matė, kaip užsidaro P. U. verandos langas ir fotonuotraukomis. Pareiškėjas jai paaiškinimo dėl įvykio nepateikė, nes jis neatvyko į bylos nagrinėjimą, įvykio vietoje ji nebuvo. Žalos dydį nurodė nukentėjusysis, įrodymų patvirtinančių žalos dydį, nepateikė.

Nukentėjusysis E. K. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, papildomai paaiškino, kad su pareiškėju santykiai konfliktiški. Jie yra kaimynai. 2019 m. kovo 18 d. per pietus jis nusiardė 150 cm metalinę tvorą ir vietoj jos prisuko 160 cm aukštesnius skardos lakštus. Būdamas kieme išgirdo, kaip kaimynas grįžo namo. I. U. garsiai pradėjo rėkti, kad kaimynas tvorą pasistatė. Už kelių minučių išgirdo daužymo garsą. Pribėgęs pamatė, kad P. U., atsidaręs langą, su koja daužo tvorą. Pats nubėgo paimti telefoną, bet grįžus langas jau buvo uždarytas. Tada jis paskambino policijai. Policija atvažiavo gal po 2-3 val. Budėtojas pasakė, kad greičiau bus, jei jis pats nuvyks į policijos komisariatą ir parašys pareiškimą. Jis taip ir padarė. Kai policija atvažiavo, jo paties namuose nebuvo, jis paliko atidarytus vartus policininkams. Kokie pareigūnai atvyko į įvykio vietą, nežino. Tvorą jis pakeitė per pusvalandį ar valandą, nes reikėjo tik naujus tvoros lapus prisukti. Kai statė tvorą, nežino, ar kaimynai buvo namie, bet jei namie būtų buvę, kaimynas būtų atėjęs. Savo akimis matė, kaip P. U. spardė tvorą. Spardymas truko iki minutės. Tvoros lakštai yra 0,45 mm. Nulenkti tvorą iš savo pusės neįmanoma, jis to nedarė. Skardą pirko jis prieš kelis metus, dabar net negamina tokios spalvos, todėl reikės keisti visus keturis skardos lapus, tai kainuos 85 Eur. Skardos kvadrato kaina - 6,7 Eur. Vieno skardos lakšto išmatavimai - 1,25 m ir 1,70 m ar 1,60 m. Skardai atvežti reikia priekabą išsinuomoti – parai kainuoja 20 Eur, taip pat mokėti už degalus. Kėdainiuose skardos, kuri būtų iš abiejų pusių rudos spalvos, nėra, dėl to vežėsi iš Kauno. Skardos pirkimo kvitų neturi, priekabos nuomos kvitų neturi. Odontologijos centras yra apie 1,5 km nuo jo namų – 2-3 min. kelio automobiliu. Negali nurodyti, kaip pareiškėjas buvo apsirengęs įvykio metu, nes viskas vyko kelias sekundes, per tą laiką jis nuėjo pasiimti telefoną. Dabar jo tvora 170-180 cm aukščio, nes lakštas pakeltas nuo žemės. Tokią aukštą tvorą pastatė, dėl to, kad pareiškėjas jo vaikų nefilmuotų, negąsdintų. Yra filmuota medžiaga, kai jo mažametis vaikas išeina iš namo, o P. U. meta į savo kiemą petardą. Apie tą įvykį jis pranešė Vaiko teisų apsaugos tarnybai.

Liudytoja I. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas – jos sutuoktinis. Su nukentėjusiuoju santykiai labai blogi. 2019 m. kovo 18 d. turėjo talonėlį pas dantistą nuo 14 val. iki 15 val. Iš namų išvyko gal 13.30 val. Pas dantistą jai ruošė dantis protezavimui. Po dantistės užvažiavo pas draugę R. L., pakvietė į vyro gimtadienį. Ilgai ten neužtruko. Ten būdama mobiliuoju telefonu nekalbėjo, nebent skambino važiuodama, nes reikėjo užsiregistruoti pas dantistą, tai daug kartų skambino. Grįžo namo gal 15.30 val. Tvorą pamatė tik vakare, kai policija atvažiavo, gal apie 18 val. Nauja tvora apie 2 m aukščio, ji užtveria pusę verandos lango. Grįžę iš karto nepastebėjo tos tvoros, tik vakare, matė, kad tvora aplūžusi. Nukentėjusysis daro medžioklei namukus, mano, kad iš atliekų pastatė tokią apgadintą tvorą. Nesupranta, kodėl kaimynas tokią aukštą tvorą pastatė. Nematė, kad jos sutuoktinis būtų sugadinęs tą naują pastatytą tvorą. Grįžusi į namus ir būdama kieme nieko nekalbėjo, tik atidarė vyrui vartus, kad įvažiuotų. Prieš vykimą pas dantistę, niekur išvykusi nebuvo, buvo namuose. Vyro sveikata silpna, sužinojo apie ligą prieš 3 mėn. Kaimynas buvo anksčiau šulinį jiems užteršęs. Verandos langas atsidaro, bet nedarinėjamas, rankena išimta – dėl saugumo sumetimų. Prieš vykstant pas R. L., nei ji, nei vyras telefonu neskambino. Telefoną, atrodo, su savimi buvo pasiėmusi. Ji galėjo skambinti į Kauną dėl metaliuko iš danties išėmimo, skambinėjo važiuodama ne kartą.

Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra policijos pareigūnė. Nukentėjusysis – jos kolega. Įvykio dieną ji buvo operatyvinėje grupėje, buvo gautas pranešimas dėl sugadintos tvoros, bet kadangi ji tą dieną dirbo su ikiteisminiais tyrimais, į pranešimą sureagavo jos kolega I. S., kuri priėmė pareiškimą iš nukentėjusiojo.

Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra policijos pareigūnė. U. žino, nes apklausė, nukentėjusysis – kolega. Gavo pareiškimą iš vyriausiosios tyrėjos apie apgadintą tvorą. Ji su kolega vėliau, ne tą pačią dieną, važiavo pas P. U. apžiūrėti apgadintą tvorą, bet jis neįsileido, ji su pareiškėju kalbėjosi per tvorą, pareiškėjas neigė apgadinęs tvorą, sakė, kad į namus neįsileis. Kadangi tvora buvo prie gatvės, bandė ją iš tolo apžiūrėti, matė, kad ji apgadinta – įlenkta į nukentėjusiojo pusę. Matė, kad du lakštai nustumti, atlenkti viršuje nuo verandos pusės. Apklausinėjo ir nukentėjusįjį, nukentėjusysis sakė, kad matė, kaip buvo spardoma. Policijos komisariate P. U. apklausa vyko ilgai, jis pasakojo apie ankstesnius nesutarimus, jis neminėjo, kad jo namie tuo metu nebuvo, jam buvo išaiškinta, kada bus priimtas nutarimas, įteikta protokolo kopija. Su nukentėjusiuoju ji dirba tame pačiame skyriuje, bet kitoje grupėje. Bylos nagrinėjimo datą pareiškėjui pasakė tokią, kokia nurodyta protokole.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra policijos pareigūnas. Žino, kad tarp šalių yra nesutarimai dėl žemės sklypo. Įvykio dieną buvo iškvietimas. Vėliau su kolege vyko tikslinti pareiškimo aplinkybes į (duomenys neskelbtini). Kolegė K. norėjo apžiūrėti apgadintą tvorą, susitiko su P. U., nepavyko gražiai kalbėtis, jis neįsileido, siūlė žiūrėti per tvorą. Taip jis ir padarė. Matė tvoros skardos įlenkimus viršutinėje dalyje iš P. U. pusės į E. K. namo pusę. Į nukentėjusiojo kiemą neįėjo, nes jo nebuvo namie. Viską apžiūrėjo iš gatvės pusės, 2-2,5 m atstumu. Su nukentėjusiu dirba tame pačiame skyriuje, tik skirtingose grupėse. Nuvyko į vietą ne įvykio dieną, o vėliau.

Liudytoja R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp P. U. ir K. įvyko konfliktas dėl sugadintos tvoros. Tą dieną I. ir P. buvo atvykę pas ją. Kai atvyko buvo pietų metas, apie 13.30 -14:00 val., prisimena, nes prižiūri močiutę ir ją maitina apie 13 val. Nebuvo susitarę susitikti, telefonu nebendravo. Jie dažnai iš miesto važiuodami užsuka be jokio tikslo. P. U. į namus nebuvo užėjęs. Ji išėjo su jais pasikalbėti, pokalbis truko 15-20 min., ji buvo pakviesta į gimtadienį. Po to jie išvyko namo. Vėliau ją pakvietė parodyti, kas įvyko – užsitvėrė tvorą ir dar sugadino jų tvorą. Atėjusi pas P. U. pamatė sugadintą P. tvorą. Tvora buvo sulankstyta į P. U. namo pusę, į jo verandos pusę. Ji gal buvo įspirta ar įlenkta su ranka. Tikrai ji visa tai matė. P. U. sakė, kad jis nebuvo namie, sakė, kad nesupranta, kas atsitiko ir kam prie tos tvoros buvo lįsta. Niekas daugiau prie tvoros prieiti negali, tik kaimynas. Nukentėjusiojo žmona yra mokytoja. Ji atstovaudama P. U. kartu su juo važiavo pas mokyklos direktorių pasiaiškinti, ar gali dirbti mokytoja ir auklėti kitus vaikus, jei pati neišsiauklėja savo vaikų. Ji antrą kartą liudija P. U. byloje.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo nepažįsta. Nukentėjęs - jos bendradarbis, ji dirba Reagavimo skyriaus patrule. Gavo pranešimą dėl apgadintos tvoros. Tą dieną buvo daug įvykių, todėl pagal šį pranešimą nuvyko gal po poros valandų. Nuvažiavo tik tam, kad sureaguoti ir įteikti šaukimą. Apklausinėti pareiškėją turėjo kažkas kitas, nes ji turėjo svarbesnių įvykių. Kas kartu vyko iš kolegų, negali pasakyti, nes kiekvieną savaitę jie keičiasi. Nuvažiavo pas P. U., ten buvo dviejų gyvenamųjų galų namas. Viena pusė priklauso pareiškėjui, kita – kolegai. Pusės atskirtos tvora, viena tvoros dalis buvo nulenkta. Kadangi negalėjo patekti pas pareiškėją į kiemą, ji jį pasišaukė. P. U. vartų neatidarė, bendravo per vartus. Jie paaiškino, dėl ko atvyko. Ji matė, kad ta tvora metalinė, užima dalį pareiškėjo lango ir palenkta į nukentėjusiojo pusę. P. U. jai pasakė, kad jis pats tą tvorą nulenkė, sakė, kad čia nesąmonė, ir kad taip ji čia nebus. Pareiškėjas pasakė, kad jis tvorą nulenkė. Daugiau į įvykį nesigilino, įteikė P. U. šaukimą apklausai dėl įvykio ir išvyko, pokalbis vyko trumpai, apie 5 min. Su nukentėjusiuoju irgi bendravo, įėjo į kiemą, nufotografavo tvorą. Šaukimą P. U. įteikė per tvorą. Jokių procesinių dokumentų ji nepildė. Ji vadovavosi budėtojo nurodymais. Kai šaukimas įteikiamas, nebūtina rašyti tarnybinio pranešimo.

Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas ir nukentėjusysis jos kaimynai, su kaimynai nepiktuoju. Ji eidama pas kaimynę parsinešti pieno pamatė nauja tvorą, po kokių poros valandų grįždama pamatė jau sulankstytą tvorą. Kada nukentėjusysis statė tvorą, ar prieš dieną ar prieš dvi, neprisimena, statant nematė. Stengdamasi prisiminti mano, kad ji tą pačią dieną matė ir sveiką ir sulankstytą tvorą. Iš kaimynės galimai grįžo po 12 valandos, tvora buvo sulankstyta. Kaimynas P. U. nesutaria su kaimynais. Konfliktai būna dėl konteinerio, rabarbarų keliamo šešėlio, jis su visais konfliktuoja. Per tvorą teko girdėti konfliktuojant su nukentėjusiuoju, nukentėjusiojo žmoną negražiai vadinant. Ji negirdėjo, kad nukentėjusysis su kitais kaimynais konfliktuotų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pareiškėjas P. U., neigė apgadinęs nukentėjusiojo E. K. tvorą. Teismo posėdžio metu jis aiškino, kad nutarime nurodytu įvykio metu jis net nebuvo namuose - apie 13.30 val. su žmona išvyko iš namų, nes 14 val. žmona buvo užregistruota dantų gydytoją, ten išbuvo iki 15 val., po to vyko pas šeimos draugę R. L. pakviesti ją į savo artėjantį gimtadienį, namo grįžo tik 15.30 val.

E. K. teigia, kad jis apie pietus nutarė pakeisti savo namo tvorą į aukštesnę. Nusiardė 150 cm metalinę tvorą ir vietoj jos, per pusvalandį ar valandą, prisuko 160 cm aukštesnius skardos lakštus. Kaimynams sugrįžus į namus girdėjo, kaip I. U., pamačiusi tvorą, pradėjo šaukti ir po kelių minučių išgirdęs daužymo garsus, pamatė, kaip P. U., atsidaręs verandos langą, spardo jo tvorą. Jis apie įvykį pranešė policijai ir nuvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimo, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo po 2-3 val., dėl tvoros sugadinimo jam padaryta materialinė žala, kurią įvertino 85 Eurų suma.

Teismas, išnagrinėjęs P. U. skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, ištyręs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad P. U. atžvilgiu priimtas nutarimas dėl P. U. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės pagrįstumo yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau keistinas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo argumentus, kad jis nespardė nukentėjusiojo tvoros ir jos nesugadino, paneigė nukentėjusysis E. K., kuris teigė, kad matė, kaip P. U. atsidaręs verandos langą spardo tvorą. Teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus jų patikimumo ir objektyvumo prasme atsižvelgia ir į jų konfliktinius santykius, kurie šalių paaiškinimu, bei byloje esančiais įrodymais, tęsiasi ne vienerius metus. Tačiau teismas vis tik nelaiko nukentėjusiojo parodymų nepatikimais, nes jo parodymus dėl tvoros sugadinimo, ir kad tai padarė P. U., patvirtina policijos pareigūnės, liudytojos I. S., teisme duoti parodymai, kuri teismo posėdžio metu paaiškino, kad reaguodama į pranešimą dėl tvoros sugadinimo nuvyko į įvykio vietą, matė, kad viena tvoros dalis buvo nulenkta į nukentėjusiojo pusę, negalėdama pas P. U. patekti į kiemą, jį pasišaukė, su P. U. bendravo per vartus, P. U. pasakė, kad jis pats įlenkė tvorą, sakė “nesąmonė ir taip nebus”. Kad tvora buvo apgadinta, patvirtino ir liudytoja K. K., kuri nurodė, kad gavusi iš vyriausiosios tyrėjo pareiškimą dėl įvykio - tvoros sugadinimo, ne tą pačią dieną, nuvyko apžiūrėti tvoros, P. U. į savo kiemą jų neįsileido, tvorą apžiūrėjo nuo gatvės, matė, kad du lakštai nustumti ir atlenkti viršuje į nukentėjusiojo pusę, su P. U. kalbėjosi per tvorą, jis neigė sugadinęs tvorą, apklaustas policijos komisariate nukentėjusysis tvirtino, kad matė, kaip P. U. spardė jo tvorą, apklausiant P. U. policijos komisariate, jis neminėjo, kad tuo metu jo nebuvo namuose. Aplinkybę, kad nukentėjusiojo E. K. tvora buvo sugadinta patvirtino ir liudytojas A. V. teismo posėdžio metu, kuris nurodė, kad su kolege K. K. nuvyko tikslinti pareiškime nurodytų aplinkybių adresu (duomenys neskelbtini), matė tvoros skardos įlenkimus viršutinėje dalyje iš P. U. pusės į E. K. namo pusę, su P. U. nepavyko gražiai kalbėtis, jis jų neįsileido, siūlė apžiūrėti per tvorą. Kad nukentėjusiojo tvora sulankstyta parodė ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. R.. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad nukentėjusiojo E. K. tvora yra apgadinta (administracinio nusižengimo b. l. 7-9). Analogiškas aplinkybes nurodė savo rašytiniame paaiškinimuose nukentėjęs E. K. (administracinio nusižengimo b. l. 6,12).

Nors, kaip nurodė apklausti liudytojais policijos pareigūnai I. S., A. V., K. K., jie kartu su nukentėjusiuoju dirba Kėdainių rajono policijos komisariate veiklos skyriuje, bet kitoje grupėje, nežiūrint to, teismas neturi jokių objektyvių priežasčių netikėti savo pareigas vykdančių policijos pareigūnų paaiškinimais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti pareiškėją P. U. ir galėtų turėti asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pareigūnai iki įvykio asmeniškai pareiškėjo nepažinojo, jokių asmeninių santykių nepalaiko, pykčio ant jo neturi. Taip pat pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai I. S., A. V., K. K., buvo apklausti būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas netikėti šių policijos pareigūnų paaiškinimais neturi pagrindo. Teismas tiki ir liudytojos V. R. parodymais, nes jie atitinka minėtų pareigūnų, nukentėjusiojo parodymus.

Tuo tarpu pareiškėjo sutuoktinės liudytojos I. U. parodymus, kad ji po apsilankymo pas odontologą, t.y. po 15 val. važiavo pas savo draugę R. L., grįžo į namus apie 15.30 val., iš pradžių tvoros nepastebėjo, ją pamatė tik vakare, kai atvažiavo policija, mano, kad kaimynas pasistatė jau apgadintą tvorą, teismas vertina kaip nepatikimus, kaip norą padėti P. U. išvengti atsakomybės, nes tokie jos parodymai paneigti anksčiau paminėtos liudytojos I. S., nukentėjusiojo parodymais bei administracinio nusižengimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Liudytojos I. U. parodymai, kad ji po 15 val. važiavo pas savo draugę R. L. taip pat paneigti ir I. U. draugės, liudytojos R. L. parodymais. Ši liudytoja apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad P. U. su žmona I. U. pas ją atvyko pietų metu, tarp 13:30 - 14:00 valandos, ji laiką, kada jie atvyko gerai žino, nes apie 13 val. maitina močiutę, kurią prižiūri. Šie liudytojos R. L. parodymai paneigia ir pareiškėjo P. U. parodymus, t.y. kad jis su I. U. pas R. L. vyko po 15 valandos ir tuo pačiu patvirtina nukentėjusiojo nurodytą bei pranešime apie įvykį nustatytą aplinkybę, kad P. U. nutarime nurodytu laiku buvo ne pas R. L., o savo namuose, (duomenys neskelbtini), Teismui nekyla abejonių, kad įvykio dieną, t.y. 2019 m. kovo 18 d. pareiškėjas su žmona lankėsi pas draugę R. L., tačiau tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš R. L. parodymų, bei iš pranešimo apie įvykį, kuris užregistruotas 14:58 val. (administracinio nusižengimo b. l. 10-11), matyti, kad apsilankymas pas R. L. galimai vyko ankstesniu, t.y. prieš vykstant pas odontologą, laiku. Taip pat liudytoja R. L. apklausiama teisme nurodė, kad vėliau P. U. ją pakvietė į namus parodyti kas įvyko, ji nuvykusi pas P. U. matė užtvertą ir sugadintą prie verandos P. U. tvorą, tvora buvo sulankstyta į P. U. verandos pusę, P. U. sakė, kad jis nebuvo namuose ir nesupranta, kas atsitiko, nesupranta, kam prie tos tvoros reikėjo lįsti. Teismas tokiais šios liudytojos parodymais nesivadovauja, nes jie visiškai nelogiški ir akivaizdžiai prieštarauja anksčiau išanalizuotiems įrodymams. Byloje nustatyta, kad buvo sugadinta nukentėjusiojo tvora, kad tvora įlenkta į nukentėjusiojo namo pusę, tačiau ši liudytoja nurodė priešingai, kad sugadinta pareiškėjo tvora ir įlenkta į pareiškėjo pusę. Teismas šios liudytojos parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir atitinka kitus įrodymus.

Pareiškėjo teiginius, kad jis nutarime nurodytu metu nebuvo namuose, todėl tvoros sugadinti negalėjo, taip pat paneigia ir iš UAB „Bitė Lietuva“ gauti duomenys apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės prisijungimus prie bazinių stočių 2019 m. kovo 18 d. nuo 14 val. iki 15.30 val., iš kurių matyti, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu nebuvo prisijungęs prie jokių bazinių stočių, o jo sutuoktinės abonentas nuo 14.58 val. iki 15.18 val. jungėsi prie skirtingų bazinių stočių, pareiškėjo adresas (duomenys neskelbtini), patenka į celių KED09C, KED09GC, KED09LC, KED09EC, KED03C, KED03GC, KED03LC, KED03EC veikimo zonas. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-03-18 14:00 val. iki 2019-03-18 15:30 val., galėjo būti adresu (duomenys neskelbtini), t.y. abonentiniam Nr. (duomenys neskelbtini) būnant adresu (duomenys neskelbtini), yra galimybė telekomunikacinių įvykių metu jungtis prie išklotinėje nurodytų celių (b. l. 56, 57, 64,74).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas 2019 m. gegužės 2 d. P. U. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, duodamas paaiškinimus P. U. kaltės nepripažino. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu paskyrė P. U. 400 Eur baudą pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį. 2019 m. kovo 18 d. 14.55 val. E. K. telefonu pranešė policijai, kad kaimynas prieš 5 min. spardė kojomis ir apgadino tvorą (medžiagos 10, 11 lapai). Gautas 2019 m. kovo 18 d. E. K. skundas dėl jo tvoros sugadinimo (medžiagos 6 lapas), padarytos tvoros fotonuotraukos (medžiagos 7–9 lapai), 2019 m. balandžio 24 d. paimtas iš E. K. paaiškinimas (medžiagos 121–18 lapai), liudytojos paaiškinimas (medžiagos 19, 20 lapai). Petras ir I. U. ne kartą kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrių dėl E. K. elgesio (b. l. 11). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi procesas dėl L. K. privataus kaltinimo skundo, kuriame buvo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn P. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, nutrauktas, nes L. K. kaltinimo atsisakė (b. l. 12). P. U. ir I. U. 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi skundu į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl savavališkai pastatytos tvoros (b. l. 13, 14). UAB „Tavo odontologijos centras“ duomenimis, P. U. 2019 m. kovo 18 d. pagal išankstinį registravimą lydėjo žmoną I. U. nuo 14 val. iki 15 val. (b. l. 35). UAB „Bitė Lietuva“ pateikė duomenimis apie abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinius įvykius nuo 2019 m. kovo 18 d. 14 val. iki 15.30 val., adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepatenka į išklotinėse nurodytų celių veikimo zoną. Adresas (duomenys neskelbtini) patenka į celių KED09C, KED09GC, KED09EC, KED09LC veikimo zoną, adresas (duomenys neskelbtini) patenka į į celių KED03B, KED03GB, KED03LB, KED03EB, KED03WB veikimo zonas. Adresas (duomenys neskelbtini) patenka į celių KED09C, KED09GC, KED09LC, KED09EC, KED03C, KED03GC, KED03LC, KED03EC veikimo zonas, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-03-18 14:00 val. iki 2019-03-18 15:30 val., galėjo būti adresu (duomenys neskelbtini), t.y. abonentiniam Nr. (duomenys neskelbtini) būnant adresu (duomenys neskelbtini), yra galimybė telekomunikacinių įvykių metu jungtis prie išklotinėje nurodytų celių (b. l. 56, 57, 64,74).

ANK 115 straipsnyje (nutarime klaidingai nurodyta ANK 115 straipsnio 1 dalis, nes minėtas straipsnis nėra suskirstytas į dalis) numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta turtinė žala pareiškėjo neteisėtais veiksmais, pareiškėjui sugadinant nukentėjusiojo tvorą, kuri iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad yra ne didesnė, nei trys baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, todėl šiuo aspektu P. U. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 115 straipsnį. Nuobauda P. U. paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių.

Pareiškėjas tiek pateikdamas skundą, tiek duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad nukentėjusysis savavališkai pasistatė per aukštą tvorą, kuri užstojo jo verandos langą. Tačiau, kad ir manant, jog nukentėjusiojo veiksmai neteisėti, kad tokiais veiksmais yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, pareiškėjas turėjo teisėtomis priemonėmis spręsti savo teisių pažeidimą, tačiau jis jėga, spardydamas, bandė tvorą nugriauti ir tokiais neteisėtais veiksmais ginė galimai pažeistas savo teises.

Pareiškėjas P. U. skunde nurodė, kad tyrimą atlikę pareigūnai netyrė ir net nenustatinėjo žalos dydžio, pasikliovė tik nukentėjusiojo paaiškinimais. Teismas nesutikti su tokiais pareiškėjo argumentais neturi pagrindo.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, tyrimą atlikusi institucija nesiėmė jokių priemonių nustatyti patirtos turtinės žalos dydžiui, nors žalos dydis yra objektyvusis ANK 115 straipsnyje numatytos veikos požymis. Nutarimu pareiškėjas buvo įpareigotas atlyginti tokią žalą, kokią nurodė pats nukentėjusysis, tačiau byloje nukentėjusysis nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų. Jokia patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodika byloje taip pat nepateikta. Iš bylos medžiagos net nėra aišku, koks tvoros plotas yra apgadintas, kiek tvoros lakštų reikėtų keisti ir pan. Pažymėtina, kad jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, nukentėjusysis nepateikė ir skundo nagrinėjimo metu. Teigia, kad žala padaryta 85 Eurų sumai. Teigia, kad skardą pirko jis prieš kelis metus, dabar tokios spalvos skarda nebegamina, todėl bus reikalinga keisti visus keturis skardos lapus, skardos kvadratas kainuoja 6,7 Eur. Taip pat nurodė, kad priekabos nuomos kaina parai - 20 Eur, dar bus kuro išlaidos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sugadinto turto vertė administracinių nusižengimų bylų teisenoje nustatoma remiantis daikto rinkos verte administracinio nusižengimo padarymo metu, o ne sugadinto turto atkuriamąja verte (tvoros lakštų keitimas ir kt. išlaidos).

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių žalos dydį. Taigi neesant duomenų apie turto atkūrimo kaštus, nėra galimybės tiksliai nustatyti nukentėjusiajam padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti priimtą nutarimą, nenustatant įpareigojimo atlyginti turtinę žalą.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad Institucija priėmė teisingą nutarimą dėl P. U. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės pagrįstumo, tačiau netinkamai pritaikė ANK 665 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl skundas tenkintinas iš dalies, Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl įpareigojimo atlyginti turtinę žalą, panaikintina šio nutarimo dalis dėl įpareigojimo per 40 dienų atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam. Pripažintina nukentėjusiajam E. K. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 665 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjo P. U. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 66-ANR_N-2031-2019 administracinio nusižengimo byloje dėl įpareigojimo per 40 dienų atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 66-ANR_N-2031-2019, dalį, kuria P. U. įpareigotas per 40 dienų atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam.

Pripažinti nukentėjusiajam E. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.