Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-09 · Civilinė byla Nr. e2-5479-566/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
e2-5479-566/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00849-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
UAB „Julianus Inkaso“
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5479-566/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00849-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.11.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2018 m. sausio 18 d. atsakovas su UAB „SB lizingas“ sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 1257,00 Eur kredito sumą. Atsakovas sumokėjo dalį įmokų pradiniam kreditoriui ir liko skolingas 239,57 Eur paskolos sumą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė sutartį, pradinis kreditorius 2018 m. gruodžio 27 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė. 2017 m. liepos 17 d. pradinis kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi perleidimo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Po reikalavimo teisių perleidimo ieškovui, atsakovas sumokėjo dar vieną įmoką, todėl skolos likutį sudaro 139,57 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo naudai 139,57 Eur negrąžintą kreditą, 12,56 Eur delspinigius, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 18 d. pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 1257,00 Eur kredito sumą. Ieškovo teigimu, atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradinis kreditorius 2018 m. gruodžio 27 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas liko skolingas 239,57 Eur negrąžinto kredito. 2017 m. liepos 17 d. pradinis kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi perleidimo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Po reikalavimo teisių perleidimo ieškovui, atsakovas sumokėjo dar vieną 100,00 Eur įmoką, todėl skolos likutis sudaro 139,57 Eur. Taip pat, remiantis sutartimi, atsakovui paskaičiuoti 12,56 Eur delspinigiai už 180 dienų. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui skolą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. vasario 4 d. pranešimu, t. y. tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 139,57 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 12,56 Eur delspinigių, taikant 0,05 proc. dydžio delspinigių normą. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp šalių pasirašytos Sutarties 12.2.2, 13.1,14.6, 14.7 punktai numato atsakovo pareigą nustatytu laiku negrąžinus kredito mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistini 12,56 Eur delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį. (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje, iš atsakovo priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 152,13 Eur (139,57 Eur +12,56 Eur) sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2020 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 Eur už advokato pagalbą, iš viso 90,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,72 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, naudai 139,57 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 57 ct) skolos, 12,56 Eur (dvylika eurų 56 ct) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 152,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,84 Eur (devyniasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė