Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-31 · Administracinė byla Nr. I-799-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-31
Bylos Nr.
I-799-505/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02522-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių
Pareiškėjas
E. Š.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-799-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02522-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3; (S) 20.2.3.2;51.5;55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 31 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų, atstovei Editai Šakalytei,

nedalyvaujant pareiškėjui E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 150000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4-6) nurodė, kad jis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. birželio 6 d. kamerose Nr. 43, 45, 48, 49, 47, 51, 58, 59, 53, 61, 62, 63, 68. Minėtose kamerose trūko gyvenamojo ploto, kurį dar labiau mažino esantys baldai. Teigė, jog pasimankštinti lauke buvo suteikiama tik viena valanda per dieną, pasivaikščioti galėjo vieną valandą per parą, nors nepilnamečiams privalėjo skirti 1,5 valandos pasivaikščiojimui, dušu pareiškėjas galėjo naudotis tik vieną kartą per savaitę, nebuvo tiekiamas šiltas vanduo dušuose, patalpose bloga ventiliacija, pelėsis ant sienų. Lovos būdavo sulaužytos, surūdijusios, čiužiniai suplyšę, nuo drėgmės jautėsi blogas kvapas. Pareiškėjo manymu, reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, neturi būti taikomas ieškinio senaties terminas, kadangi jis bausmės atlikimo metu buvo nepilnametis, o atsakovės atstovas neaiškino įstatymuose reglamentuotų nuteistųjų teisių. Prašė netaikyti ieškinio senaties termino. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius - pataisos namai (toliau – ir Kauno NTI - PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 12-14) ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas į Kauno NTI – PN atvyko 2006 m. rugsėjo 28 d., o 2010 m. birželio 3 d. perkeltas į Pravieniškių 1-uosius pataisos namus. Pastebėjo, jog pastatas pastatytas 1998 metais (rekonstrukcija atlikta 2010 metais), suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygos yra geros. Po rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje (gyvenamojoje patalpoje) įrengtas dušas, pastatyta antivandalinis klozetas su praustuvu, o pataisos namuose – klozetas ir atskirai praustuvas, kamerose ir gyvenamosiose patalpose apšviestumo normos atitinka teisės aktų reikalavimus, visose kamerose ir gyvenamosiose patalpose sudėti plastikiniai varstomi langai, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl šviesos trūkumo ir nepakankamo vėdinimo. Pastatuose sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema, todėl užtikrintas vėdinimas ir sanitariniame mazge, karštas vanduo tiekiamas iš miesto tinklų, suimtųjų ir nuteistųjų patalynę, rankšluosčius ir viršutinius rūbus skalbia VĮ „Mūsų matai“, patalpose tarakonų židinių niekada nebuvo užfiksuota.

Nurodė, jog pagal Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Pareiškėjas nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. su pertraukomis iki 2013 metų išbuvo įvairiose įkalinimo įstaigose, todėl teigti, kad nežinojo apie galimai jo atžvilgiu pažeistas teise, neįtikėtina. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisų pažeidimus. Prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. birželio 6 d.

Atsakovės atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris, jo teigimu, prasidėjo nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. ir tęsėsi iki 2010 m. birželio 6 d. Pabrėžtina, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2016 m. gruodžio 5 d. (b. l. 9). Vertinant nurodyto teisės pažeidimo mastą ir pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotą vienam asmeniui, jis yra laikomas galimai antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau, kaip minėta skundą teismui pateikė 2016 metais. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį prašė taikyti atsakovas – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius - pataisos namai.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).

Pabrėžtina, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-727-858/2015, A-784-858/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiškai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė diskomfortą, psichologinę kančią, fizinius nepatogumus, patyrė sveikatos problemų. Jei pareiškėjas jautė diskomfortą, psichologinę kančią, fizinius nepatogumus, patyrė sveikatos problemų, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o 2006 m. rugsėjo 28 d. - 2010 m. birželio 6 d. laikotarpiui taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė