- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-28
- Bylos Nr.
- II-1551-121/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pažeidėjas
- K. G.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. G. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir nustatė :
Aprašomoji dalis
Vilniaus m. VPK VP Viešosios tvarkos tarnybos Mobilios kuopos įgaliotas pareigūnas K. G. 2007m. kovo 26 d. surašė ATP protokolą Nr.E538564 už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr.332 „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančio ženklo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 52, 193.5 punktų reikalavimus (b.l.10).
Vilniaus m. VPK VP EPT (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) K. G. 2007m. balandžio 5 d. nutarimu Nr.E538564 už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d., skyrė 125 Lt baudą (b.l.11).
Šalies argumentai
K. G. prašo nutarimą panaikinti. Paaiškina, jog tą dieną prie Pamėnkalnio g.34b namo išleido moterį su vaiku, kuriuos pavežė iš poliklinikos, kai pastebėjo, jog jo automobilio galinis dešinysis ratas tuščias. Kadangi atsarginis ratas taip pat buvo tuščias ir siekdamas išvengti kamščio, užvažiavo ant šaligatvio ir įjungė avarinę signalizaciją. Pro šalį važiavusio automobilio vairuotojo E. M. paprašė pavežti jį į degalinę, kur galėtų pripūsti padangą, o po pusvalandžio grįžęs rado užblokuotą automobilį. Atvažiavę pareigūnai kvietė jį į tarnybinį automobilį tartis, tačiau jis atsisakė. Jam nebuvo įteiktas protokolas. Kad užsidėjus atsarginį ratą, jis nuvažiavęs, matė ir pareigūnai (b.l.2-3).
K. G. teismo posėdyje skundą palaikė, neneigė užvažiavęs ant šaligatvio, bet daręs tą priverstinai, papildomai paaiškino, jog fotografavo tarnybinio automobilio vairuotojas, jis prašė ir automobilio dokumentų bei klausė, ar pasirašysiąs protokolą, paties protokolo jam niekas nerodė ir neįteikė, visas teismui pateiktas kopijas jis pasidarė EPT.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ATPK 124¹ str. 2 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubaustas pareiškėjas, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų (...).
Atsižvelgus į visą surinktą byloje medžiagą, darytina išvada, jog institucija surinko pakankamus K. G. kaltės, padarius ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Jo kaltė įrodyta ATP protokolu (b.l.10), fotonuotraukomis (b.l.12), tarnybiniu pranešimu (b.l.13).
Pareiškėjas jam ATP protokolu inkriminuotos veikos neneigia, tačiau mano, jog iš dviejų blogybių pasirinkęs mažesnę.
Įvykio aplinkybėms išsiaiškinti teismas liudytojais apklausė E. M., pareigūną E. Ž. bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotoją G. V..
Liudytojas E. M. paaiškino, kad iki įvykio pareiškėjo nepažinojo, dažnai Vilniuje būna su reikalais, tuokart (atrodo, balandžio antrą pusę) buvo banke ir važiavo link geležinkelio stoties lyg ir Pamėnkalnio gatve, kai ties Karininkų ramove pamatė ant šaligatvio stovintį automobilį ir automobilio ratą, kuris gulėjo šalia, „apsikabinusį“ žmogų- pareiškėją. Liudytojas, pareiškėjo stabdomas, sustojo ir pareiškėjas paprašė padėti prisipūsti ratą, tuomet jie nuvažiavo į prie upės esančią degalinę, kur pareiškėjas prisipūtė ratą, kai grįžo, matė, kad ant jo automobilio uždėtas blokatorius. Kai išvažiavo į degalinę matė, kaip pareiškėjas įjungė avarines šviesas.
G. V. teisme paaiškino, kad iki įvykio pareiškėjo nepažinojo ir jokių motyvų jį apkalbėti neturi. Pažeidimo datos ir laiko jau nepamena, tik prisimena, kad tuokart važiavo Pamėnkalnio gatve, kai pamatė ant šaligatvio stovintį automobilį, markės ir valstybinio numerio irgi nepamena. Su E. Ž. automobilį apžiūrėjo, jokio nuleisto rato nebuvo, nes specialiai apžiūrint to nepastebėti neįmanoma; ar buvo įjungtas avarinis šviesos signalas- nepamena. Jis uždėjo blokatorių ir jie išvyko nustatytu maršrutu. Kai buvo iškviesti išblokuoti, prie automobilio jau buvo savininkas, policijos pareigūnui nurodžius nuėmė blokatorių, nufotografavo automobilį ir po to beveik visą laiką buvo tarnybiniame automobilyje. Netiesa, kad jis siūlęs pareiškėjui eiti į tarnybinį automobilį „tartis“, tuo labiau netiesa, kad prašęs pareiškėją pateikti kokius nors automobilio dokumentus ar siūlęs pasirašyti ATP protokolą, nes tai neįeina į jo pareigas, nes jis tik uždeda ir nuima blokatorių tuomet, kai tai padaryti nurodo policijos pareigūnas. Nepamena, ar pareiškėjas prašė nufotografuoti automobilį iš galo. Jis tikrai negirdėjęs, kad pareiškėjas ką nors būtų aiškinęs apie nuleistą ratą.
Liudytojas E. Ž teisme paaiškino, kad iki pažeidimo dienos pareiškėjo jis niekada nėra matęs ir jokių motyvų jį apkalbėti jis neturįs. Tą dieną patruliavo iš anksto nustatytu maršrutu, kai Pamėnkalnio gatvėje pamatė visais keturiais ratais ant šaligatvio stovintį Opel, jokio avarinio ženklo nebuvo, ar buvo įjungti avariniai šviesos žibintai, jis nepamena, bet pažeidimo kvalifikacijai tai jokios įtakos neturi. Buvo atlikta privaloma vizuali automobilio apžiūra, įskaitant ir jo ratus, visi ratai buvo pripūsti, nuleisto rato neįmanoma nepastebėti. Kai po kurio laiko buvo iškviesti išblokuoti automobilį, prie jo buvo pareiškėjas, liudytojas jo paklausęs, ar šis supranta, kodėl buvo uždėtas blokatorius, tačiau pareiškėjas elgėsi labai įžūliai, kalbėjo pakeltu balsu, juos abu įžeidinėjo užgauliais žodžiais. Apie jokį nuleistą ratą nekalbėjo. Liudytojas, kaip policijos pareigūnas, paprašė pateikti automobilio ir asmens dokumentus, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojas to daryti negalėjo, nes neturi tokios teisės. Absurdiška, kad jis ar G. V. liepė ar siūlė eiti į tarnybinį automobilį tartis. ATP protokolą taip pat surašė jis, dar kartą paaiškino pažeidimo esmę, pasakė, kad turi teisę rašyti ar nerašyti paaiškinimą, pareiškėjas ir rašyti paaiškinimą, ir pasirašyti protokolą atsisakė, bet jo kopiją liudytojas jam įteikė, paaiškino žodžiu, kur ir kada bus nagrinėjama byla, be to, tai įrašyta ir ATP protokole.
Pagal ATPK 259 str. 1 dalį ATP protokolą surašo tik tai daryti įgaliotas asmuo, o pagal 3 dalį protokolo vienas egzempliorius įteikiamas įtariamam pažeidėjui. Pagal ATPK 225 str. 1 dalį policija nagrinėja ATP bylas, inter alia, ir dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnyje, t.y. tokio, už kurio padarymą nubaustas pareiškėjas, o pagal ATPK 259¹ str. 2 dalį ATP bylose, kurias nagrinėti priskirta Kodekso 225 str. nurodytų organų kompetencijai, ATP protokolus surašyti turi teisę tam įgalioti šių organų pareigūnai, t.y., kaip šiuo atveju- policijos pareigūnas. Iš bylos įrodymų matyti, jog ATP protokolą K. G. surašė policijos pareigūnas- Vilniaus m. VPK VP Viešosios tvarkos tarnybos Mobilios kuopos vyresnysis patrulis, todėl pareiškėjo argumentai, kad jo pateikti dokumentus prašė ir protokolą pasirašyti siūlė SĮ“Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius atrodo neįtikėtini ir prieštaraujantys bet kokiai logikai. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas, atsisakęs protokole paaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes bei priežastis, kurios, jo nuomone, išjungia veikos pavojingumą, pats sau užkirto kelią vėliau įrodinėti savo nekaltumą ar bent kaltės laipsnį, įskaitant ir liudytojų, apie kurių buvimą niekur nėra užfiksuota, paaiškinimus. Pareiškėjas teigia, jog protokolas jam neduotas, tačiau tiek iš paties ATP protokolo, tiek iš pareigūnų parodymų teisme matyti, jog pareiškėjas protokolą pasirašyti, daryti jame įrašus, būti informuotas apie bylos nagrinėjimą laiką ir savo teises bei pareigas, gauti jo nuorašą - atsisakė, kas pagal ATPK 260 str. 3 dalies nuostatas bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-26 įsakymu Nr.5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos III skyriaus reikalavimus fiksuota ATP protokole. Taigi, šiuo atveju paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis nulėmė tai, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Kaip elgtis priverstinai sustojus ten, kur stovėti draudžiama, reglamentuoja KET 136, 137 bei 194 punktai. Tokioje situacijoje pakanka, priešingai, nei teisme aiškino policijos pareigūnas, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, o avarinio sustojimo ženklas statomas tik tuomet, kai avarinė šviesos signalizacija neveikia. Pareigūnai teigė nepameną, ar avarinė signalizacija buvo įjungta, tačiau teismas iš ankstesnės argumentacijos daro išvadą, kad aptariamu atveju neįrodyta, kad buvo priverstinis sustojimas, t.y. nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo vairuoto automobilio ratui išties buvo nuleistas oras, o liudytojo E. M. parodymais, kaip prieštaraujančiais kitoms nustatytoms aplinkybėms, teismas nesiremia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1p., 128 str., teisėja nutarė :
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007-04-05 nutarimą Nr.E538564, kuriuo K. G. (asm.k. (duomenys neskelbtini) skirta 125 Lt bauda, palikti nepakeistą, o skundą - atmesti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.