Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-310-1095/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-29
Bylos Nr.
1-310-1095/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07598-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė-Klimaitė
Kaltinamasis
A. J.
Nukentėjusysis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-310-1095/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07598-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.15.2.1; 2.1.15.4.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 29 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė,sekretoriaujant Inetai Lipskytei, Jolitai Ulenskienei,dalyvaujant prokurorėms Rimai Matulionienei, Gražinai Petrulytei,kaltinamajam A. J.,nukentėjusiajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 30 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 6 mėn. (Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2024 m. vasario 25 d. apie 18.30 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia naudojo fizinį smurtą V. B. atžvilgiu, t. y. dešiniu kumščiu sudavė smūgį į krūtinę, taip nukentėjusiajam V. B. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, A. J. 2024 m. balandžio 6 d. apie 00.10 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia naudojo fizinį smurtą V. B. atžvilgiu, t. y. dešiniu kumščiu sudavė smūgį į nosį, taip nukentėjusiajam V. B. sukėlė fizinį skausmą.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis parodė, kad turi du mažamečius vaikus, kurie šiuo metu gyvena su globėjais (vienas iš jų yra ligoninėje), nes jiems su sugyventine reikia įgyti papildomų įgūdžių, jog galėtų susigražinti ir patys auginti vaikus. Dėl to bendradarbiauja su institucijomis ir lanko kursus, jiems leidžiama susitikti su vaikais, taip pat bendrauja su jų globėjais. Šiuo metu pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų, nuomojasi būstą. Nors profesijos nėra įgijęs, anksčiau yra dirbęs ir dabar ieškosi darbo statybų srityje, be to, ir sugyventinė ieškosi darbo.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl 2024 m. vasario 25 d. veikos

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltę dėl 2024 m. vasario 25 d. įvykio pripažįsta. Jis su drauge apie du mėnesius iki įvykio gyveno pas savo seserį ir nukentėjusįjį. Draugė 2024 m. sausį pagimdė vaiką, gimdymas buvo komplikuotas, tačiau įvykio dieną jų su drauge buvo paprašyta išsikraustyti iš namų, nes taip sesei liepė nukentėjusysis, nors jie neturėjo, kur kitur apsigyventi, o buvo žiema. Apie 15–16 val. jie išėjo iš namų. Tada jiems pranešė, kad jeigu nepasiims vaiko daiktų, juos išmes į šiukšlių konteinerį. Labai supyko ant nukentėjusiojo, kad taip su jais pasielgė, ir kai po 2–3 valandų jį atsitiktinai sutiko su sese vaikščiojančius prie parko, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į pilvą. Jam tikrai skaudėjo, nes po smūgio sudavimo jis nukrito ant žemės ir pradėjo dusti, dėl to sesuo L. J. iškvietė grėtąją medicinos pagalbą ir policiją. Kadangi buvo netoliese, matė, kaip po 10–15 min. nuo smūgio sudavimo atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Tokį savo elgesį vertina blogai, gailisi. Įvykio metu buvo blaivus.

2024 m. vasario 26 d. V. B. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024 m. vasario 25 d. apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), šalia kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), jo žmonos brolis A. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, tai yra vieną kartą dešiniu kumščiu jam trenkė į krūtinę. Dėl tokių A. J. veiksmų jis jautė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, įpareigoti A. J. nesiartinti prie jo. Civilinį ieškinį reikš vėliau tyrimo eigoje (1 t., b. l. 27–30).

Iš 2024 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), šalia automobilių stovėjimo aikštelės yra kelkraštis. Aplink įvykio vietą matoma automobilių stovėjimo aikštelė, medžiai, žolė, pastatas, pažymėtas užrašu „(duomenys neskelbtini)“, apšvietimo stulpai. Pietinėje pusėje yra autobusų sustojimo vieta, šiaurinėje pusėje – takelis, kuris veda į Kultūros ir poilsio parką. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 33–40).

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad jis kartu su žmona L. J. gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nuo 2024 m. sausio 8 d. jis su žmona leido apsistoti L. J. broliui A. J. ir jo sugyventinei E. J.. Jiems leido apsistoti iki 2024 m. vasario 12 d. 2024 m. vasario 9 d. su žmona buvo pasakę A. J. i ir jo sugyventinei, kad 2024 m. vasario 12 d. jie jau išsikeltų iš jų buto. 2024 m. vasario 12 d. apie 11.30 val. su žmona grįžę namo po darbo rado namuose vis dar gyvenančius A. J. su sugyventine. Supratę, kad jie taip paprastai iš jų buto neišsikels, pasakė, kad atvyksta buto savininkas. A. J. ir E. J. jų paklausė ir iš buto išėjo. Su žmona butą užrakino ir jų nebeįsileido, nes jie suprato, kad yra nepageidaujami jų namuose. 2024 m. vasario 25 d. apie 16 val. 30 min. su žmona vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Eidami (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini)g. pusės šalia kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje pamatė žmonos brolį su sugyventine, kurie buvo prie konteinerių. Abu su žmona ėjo tolyn nuo jų, o jie ėjo link jų. Priėjus prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę prie jų priėjo A. J. su sugyventine. A. J. pasakė: „tai kaip dabar kalbėsim“, jis (V. B.) atsakė, kad viską gražiai išsiaiškinsim. Tuomet A. J. pradėjo ant jo šaukti, kad paguldys ant žemės, sudaužys, dar aiškino, kad jis primokė žmoną iškraustyti juos iš buto. Tada A. J. jam atsuko nugarą, paėjo kelis metrus ir atsisukęs jam vieną kartą dešiniu kumščiu trenkė į krūtinę. Dėl tokių A. J. veiksmų jis juto fizinį skausmą. Jam pradėjo trūkti oro ir jis nukrito ant žemės. A. J. ir E. J. nuėjo tolyn nuo jų. Po kelių minučių atgavęs kvapą paskambino policijai, pranešė apie įvykį ir išsikvietė greitąją pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai su juo pabendravo, medikai apžiūrai jį išsivežė į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatytas krūtinės ląstos sumušimas. Prašo A. J. nubausti įstatymų nustatyta tvarka bei įpareigoti nesiartinti prie jo. Civilinį ieškinį reikš vėliau tyrimo eigoje (1 t., b. l. 43–46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. B. išoriniai sužalojimai neaprašyti, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas, A. J. veiksmai galėjo sukelti V. B. fizinį skausmą (1 t., b. l. 63).

Liudytoja E. J. parodė, kad ji yra A. J. sugyventinė, jie jau apie (duomenys neskelbtini) metus laiko kartu. Ji pažįsta A. J. sesę L. J. ir jos sugyventinį V. B.. Kartu su A. J. pas juos gyveno. Jie su L. J. ir V. B. nelabai sutardavo, dažnai kildavo konfliktai. Pamena, kad vasarį, tačiau dienos tikslios nepamena, ėjo su A. J. pasivaikščioti. Automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje netoli parko, kuris yra (duomenys neskelbtini), pamatė einančius L. J. su V. B. ir parodė A. J. i. Jie priėjo prie jų, o V. B. pakėlęs balsą negražiai šnekėjo ir po to A. J. supykęs vieną kartą trenkė V. B. į krūtinę. Po smūgio ji su A. J. nuėjo toliau (1 t., b. l. 85–87).

Liudytoja L. J. parodė, kad A. J. yra jos brolis, ir dėl to duoti parodymus atsisako (1 t., b. l. 92–94).

Iš 2024 m. kovo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, filmuota į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kamera. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini)UTC+0200, vaizdo įrašo trukmė 6.49 min. Vaizdo įrašas iš Panevėžio apskr. VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus pareigūno G. N. kūno kameros, kartu į iškvietimą vyko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios parengties skyriaus pareigūnas J. V.. Atidarius vaizdo įrašą matomas vaizdas kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, pirmas link L. J. nueina pareigūnas J. V., iš paskos prieina ir pareigūnas G. N.. Pareigūnams priėjus prie L. J., ši pradeda pasakoti: „ir jam iš karto trenkė šičia į tą vietą“ (ir su ranka rodo šoną ties pilvu). Pareigūnas J. V. sako: „ėjot pasivaikščiot su savo vyru ir kas priėjo“. L. J. atsako, kad prie jos ir jos vyro priėjo jos brolis A. J. ir draugė, toliau moteris nurodo: ,,brolis perėjo į kitą pusę, kur jie ėjo, brolis pradėjo naglai šnekėti įtansulino su galva, trenkė, bet jis netrenkė, mes kartu vėl ėjom į priekį, jis stipriai tiesiai dėjo“. Pareigūnas J. V. teiraujasi: „tai čia jūsų brolis jūsų vyrui trenkė, taip?“. L. J. nurodo, kad taip, ir ranka pamoja tolyn, sakydama, kad jis čia netoli vaikšto, jis čia dar buvo ir vėl pabėgo. Pareigūnas G. N. teiraujasi L. J., dėl ko brolis taip pasielgė, L. J. jam nurodo: „čia dėl to, kad jis čia man sako, kad primokinai mano sesę, kad čia išmestų, bet jis čia nepriregistruotas, čia buvo atvažiavęs pas mane laikinai pagyventi, šeimininkas neleido čia jo būti ir išmetė lauk, jis daba dėl to užsipuolė ant mano vyro“. Pareigūnas G. N. pasitikslina, ar jos brolis aiškina, kad jos vyras nuteikinėja ją, kad išmestų brolį iš namų, L. J. patvirtina pareigūno G. N. žodžius. Tuomet pareigūnas J. V. užsirašo L. J. asmens duomenis ir nueina link greitosios automobilio, kuriame sėdi V. B.. Girdisi kaip V. B. sako: „žmonos brolis A. J.“. Pareigūnas J. V. klausia: „ką jis padarė?“. V. B. atsako, kad į krutinę trenkė. Pareigūnas J. V. teiraujasi, kiek kartu trenkė ir su kuria rankos dalimi. V. B. nurodo: „iš kumščio į krutinę tiesiai vieną kartą“. Toliau V. B. sako: „todėl, kad aš per balkoną mandravojau, kad pasakiau, kad benamis jis yra su drauge“. Pareigūnas G. N. klausia L. J.: „jie kartu pas jus gyvendavo ar su ta drauge jisai?“. L. J. atsako: „jo, kai grįžo iš ligoninės, kai pagimdė, aš priėmiau laikinai, kada susiras, kur išsinuomoti, bet jie nesiieško, žiūriu, kad manim pradėjo naudotis pinigais, šeimininkas atvažiavo, išvarė lauk“. Pareigūnas G. N. teiraujasi, ar su vaiku išėjo, tačiau L. J. nurodo, kad vaikai iš brolio draugės buvo atimti, kai pagimdė. Toliau L. J. sako: „kad jie abu čia netoli laksto, labai arti, gal dar spėsit pagaut“. Tuomet pareigūnas J. V. paprašo L. J., kad duotų brolio telefono numerį. Toliau girdisi kaip pareigūnas J. V. klausia, kaip asmenys buvo apsirengę. V. B. nurodo: „jos brolis raudonom kelnėm, didele kuprine ir balta su juoda striuke“. Pareigūnas J. V. teiraujasi, kur jie gyvena. L. J. nurodo, kad jie miega po balkonais. Pareigūnas G. N. klausia, ar seniai išsikraustė iš L. J. namų, L. J. nurodo, kad pirmadienį. Tuomet pareigūnas G. N. sako: „jus sutiko gatvėj ir trenkė taip iš kart?“. L. J. atsako: „nu taip, pamatė, kad mes išėjom pasivaikščiot, girdžiu, kad jo žmona sako „žiūrėk, eina porelė“, mes ėjom čia pasivaikščiot ir jie į kitą pusę atėjo, anas ir iš karto puolė“. Tuomet pareigūnas J. V. paprašo L. J., kad pasakytų V. B. telefono numerį. Toliau matomas vaizdas, kaip L. J. įsėda į greitosios automobilį pas V. B., o pareigūnai įsėda į tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 97–99).

Iš 2024 m. kovo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas 2024 m. vasario 25 d. pranešimo apie įvykį garso įrašas, kuriame girdėti, kad apie įvykį pranešė V. B., kuris pasakė: „čia V. B. skambina, esu nukentėjęs nuo vieno asmens, nuo A. J., jis yra paieškomas, prašau atvykit į (duomenys neskelbtini) kelią, kur“; „prie (duomenys neskelbtini) čia, kur yra prie kelio“; „iš kumščio gavau į krutinę“; „mano žmonos brolis“; „prie pagrindinio kelio, prie mašinų, jie bėga, jie bėga prie konteinerio, aplinkui konteinerius trainiojasi, neturi jie kur gyventi“. Į operatoriaus paklausimą, ką skauda, atsakė: „krutinę“. (1 t., b. l. 100–103).

Kaltinamasis pripažįsta ir byloje surinkti bei ištirti įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada) patvirtina, kad kaltinamasis A. J. 2024 m. vasario 25 d. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), dešiniu kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį į krūtinę nukentėjusiajam V. B. ir tokiu savo veiksmu sukėlė jam fizinį skausmą, nes po suduoto smūgio jam pradėjo trūkti oro ir jis nukrito ant žemės. Netrukus po suduoto smūgio nukentėjusysis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, iškvietimo metu nurodydamas esmines įvykio aplinkybes. Atvykusiems policijos pareigūnams kartu su nukentėjusiuoju buvusi L. J. papasakojo, kaip jos brolis A. J. sudavė nukentėjusiajam. Visų 4 įvykyje dalyvavusių ar jį mačiusių asmenų paaiškinimai dėl to, kaip buvo panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį, sutampa. Kaltinamasis paaiškino tokio savo elgesio priežastį, t. y. kad buvo supykęs ant nukentėjusiojo dėl to, jog jam su sugyventine liepė išsikraustyti iš namų, nors jie žiemą neturėjo, kur kitur apsistoti. Pagal atliktus veiksmus ir sukeltas pasekmes kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tik tikslintinas kaltinime nurodytas veikos padarymo laikas, nes pagal užfiksuotą skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą laiką (18.32 val.) akivaizdu, kad įvykis įvyko apie 18.30 val. o ne apie 16.30 val., kaip nurodyta kaltinime, nes policija ir greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą buvo kviesta netrukus po smurto panaudojimo.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl 2024 m. balandžio 6 d. veikos

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltę dėl 2024 m. balandžio 6 d. įvykio pripažįsta. Sesuo paskambino ir pasakė, kad priimsi atgal gyventi. Grįžo gyventi pas seserį, tačiau po kelių savaičių iš jų pradėjo vogti pinigus, prasidėjo visokios nesąmonės ir vėl jie buvo priversti išeiti iš sesers namų. Dėl to labai supyko ant nukentėjusiojo ir susitikęs du pažįstamus nuėjo su jais iki nukentėjusiojo namų. Pirmą kartą pabeldus į duris jų niekas neatidarė, todėl dar kelis kartus beldė į duris ir, kai galiausiai nukentėjusysis pradarė duris, panaudojo smurtą prieš jį, t. y. iš dešinės rankos sudavė smūgį jam į nosį. Nukentėjusysis po smūgio atsitrenkė į spintą, o nuo spintos atsimušė tiesiai į lovą, tačiau kraujo nematė. Paskui sesuo L. J. išvarė juos iš namų ir jie išėjo. Pripažįsta, kad sukėlė skausmą nukentėjusiajam. Po šio įvykio su nukentėjusiuoju buvo susitikęs, bet nebendravo. Tokį savo elgesį vertina blogai, gailisi. Įvykio metu buvo blaivus.

2024 m. balandžio 6 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad V. B. pranešė, jog Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), apie 00 val. 10 min. jo žmonos brolis A. J. nieko nesakęs jam iš dešinio kumščio vieną kartą smogė į nosį, tokiais savo veiksmais A. J. jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti A. J. įstatymų nustatyta tvarka. Įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Tai penkių aukštų gyvenamasis pastatas. Butas trečiame aukšte. Buto durys tamsiai rudos spalvos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus pro buto duris patenkama į vietą, kur įvyko įvykis. Tai buto koridorius, kurio pietų pusėje matomas praėjimas link virtuvės. Buto koridoriaus vakarų pusėje matomas rudas medinis stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai, po mediniu stalu matoma sudėta avalynė. Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 111–117, 120–123).

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad jam būnant su žmona namuose apie 00 val. 10 min. kažkas paskambino į duris, jis priėjo prie durų akutės ir pasižiūrėjęs pamatė, kad už durų stovi du neblaivūs nepažįstami vyrai, vienas iš vyrų buvo su šviesia striuke, o kitas vyriškis buvo su juoda striuke. Jis atidarė buto duris ir pamatė, kad prie durų stovi jo žmonos brolis A. J., kurio per durų akutę nepamatė. Jis išsigando, o A. J. nieko nesakęs iš dešinio kumščio vieną kartą smogė į nosį, po smūgio jis pajuto fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Susiėmęs už nosies atėjo į miegamąjį kambarį, o žmonos brolis su savo draugais atėjo paskui jį. Jie nieko jam nesakė, vienas iš draugų pasakė A. J. i, ar užteks, ir visi išėjo iš kambario. Prieš išeidamas iš kambario A. J. pasakė: „dar susitiksim, gaidy“. Taip pat su jais buvo moteris, galimai žmonos brolio draugė, kuri buvo su šviesia striuke, šviesių plaukų ir su raudona kuprine, daugiau apibūdinti jos negali. Kai išėjo žmonos brolis su draugais, iškvietė policiją. Kaip ir minėjo anksčiau, vyriškiai buvo neblaivūs, su A. J. atėję nepažįstami vyriškiai jam fizinio skausmo nesukėlė. Tų vyriškių neįsidėmėjo, buvo išsigandęs ir į juos nežiūrėjo. Žmonos brolis prieš jį jėgą panaudoja antrą kartą, kadangi prieš mėnesį rašė pareiškimą, nes buvo irgi sumušęs. Kiek žino, A. J. gyvenamosios vietos neturi ir nežino, kur jis galėtų būti. Atvažiavusi greitoji pagalba jam vietoje nustatė nosies sumušimą, į ligoninę jo nesivežė (1 t., b. l. 112).

Nukentėjusysis V. B. papildomos apklausos metu patvirtino anksčiau duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad civilinio ieškinio byloje nereikš. Prašo A. J. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 118–119).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktuose V. B. medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nėra užfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Tikėtina, kad prieš V. B. atliekant įvykio aplinkybėse nurodytus veiksmus, tiriamasis galėjo justi fizinį skausmą (1 t., b. l. 145).

Liudytoja L. J. parodė, kad 2024 m. balandžio 6 d. apie 00.10 val. ji su savo sugyventiniu V. B. gulėjo lovoje, kai išgirdo skambutį į nuomojamo būsto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), duris. V. B. atsikėlė, nuėjo prie durų, ji liko gulėti lovoje. Išgirdo kaip V. B. atidarė buto duris, nepamena ką sušuko ir atbėgo pas ją į kambarį rankomis užsiėmęs už veido. V. B. atidengus veidą pamatė, kad jis visas kruvinas. Ji labai išsigando, paklausė V. B., kas nutiko, jis jai pasakė, kad jos brolis A. J. kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį. Vėliau, kai V. B. nusiplovė kraują, jo nosis buvo visa sutinusi, dešinėje nosies pusėje buvo kraujosruva, kuri panašiai po savaitės laiko pranyko. V. B. jai pasakė, kad A. J. buvo kartu su savo sugyventine E. J. ir dar dviem vyriškiais, kurių jis nepažinojo, juos matė pirmą kartą. Vyriškiai apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vienas iš minėtų vyriškių bandė V. B. suduoti kumščiu smūgį į veidą, tačiau nepataikė. Kaip tiksliai atrodė vyriškiai, V. B. įvardinti negalėjo, nes buvo tamsu, nepastebėjo vyriškių bruožų, taip pat nepastebėjo, kuo jie buvo apsirengę. Visi asmenys akivaizdžiai buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. V. B. iš savo mobiliojo ryšio telefono iš karto po įvykio iškvietė policijos pareigūnus, o minėti visi keturi asmenys pasišalino. Atvyko greitoji ir policijos pareigūnai. A. J. jos sugyventinio V. B. atžvilgiu fizinį smurtą naudoja ne pirmą kartą. Konfliktas prasidėjo nuo 2024 m. kovo pradžios, kai ji su V. B. liepė broliui A. J. su sugyventine E. J. išsikraustyti iš jų nuomojamo būsto, nes jie vedė netinkamą gyvenimo būdą, neprisidėjo prie būsto išlaikymo, niekur nedirbo, veltėdžiavo, suvalgydavo jų maistą, naudodavosi įvairiomis higienos priemonėmis. Pretenzijas jiems pareiškė ir buto savininkas, iš kurio jie nuomojasi būstą. Kur šiuo metu gyvena A. J., nežino, mato vaikštinėjant jį su sugyventine E. J. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). mikrorajone. Jie pastovios gyvenamosios vietos neturi, nedirbantys (1 t., b. l. 153–156).

Liudytoja E. J. paaiškino, kad A. J. yra jos sugyventinis, dėl to atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 159–161).

Iš 2024 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, filmuotas į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kamera. Įrašo kokybė vidutinė. Įrašo trukmė 04.53 min. Matyti gyvenamosios patalpos, nukentėjusysis V. B., liudytoja L. J., medikai. L. J.: jie čia nuėjo link (duomenys neskelbtini). V. B.: buvo taip. Atsikėliau, išgirdau, pažiūrėjau kelis kartus per akutę, du asmenys stovėjo už durų, šalia durų stovėjo Jonauskas, paėmė ir trenkė. Pareigūnas: jam orderis išrašytas. V. B.: taip, visi girti buvo. Pareigūnas: iškart įsileidot? V. B.: aš nesupratau. Pareigūnas: dėl ko trenkė? V. B.: jis tipo, kad jo draugą gaidžiu pavadinau ir taip toliau. Pareigūnas: kiek kartų trenkė? V. B.: vieną kart į nosį, o jo draugas ale trenkė. Pareigūnas: vieną kart trenkė? V. B.: norėjo antrą kart, nespėjo, pro šalį. Pareigūnas: to draugo kito nepažįstat? V. B.: nepažįstu, pirmą kart mačiau. Pareigūnas: jūs blaivus? V. B.: blaivus. Pareigūnas: į nosį nepataikė? V. B.: tiesiai į nosį. L. J.: tik duris atidarė ir į nosį. Atvyksta GMP darbuotojai, apžiūri V. B.. Pareigūnas: taip, jis registruotas. L. J.: jis dabar niekur, aš jį buvau priglaudus, jis nesidėjo pinigėlių, atvažiavo šeimininkas ir išmetė jį, dėl to viskas ir prasidėjo. Pareigūnas: pareiškimą rašysit? V. B.: taip (1 t., b. l. 163–165).

Iš 2024 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimo apie įvykį garso įrašas, kurio trukmė – 02.51 min. Apie įvykį pranešė V. B., kuris pasakė: „galim ekipažą ir greitoji reikalinga, (duomenys neskelbtini)“; „aš biškį prisnūdau su žmona, paskambino į duris, aš nesupratau kas, du neaiškūs asmenys, atrakinau nežinodamas, kokie asmenys, ir žmonos brolio draugų ir jos brolio gavau į nosį“; „mano žmonos brolis ir du suaugę vyrai“, „prieš 10 minučių“, „nuėjo link (duomenys neskelbtini)“, „A. J. draugė su šviesia striuke, juodais plaukais, raudona kuprine“, „taip, jo draugė, o A. J. tamsia striuke, juodi plaukai, garbanoti“, „A. J.“ (1 t., b. l. 166–168).

Kaltinamasis pripažįsta ir byloje surinkti bei ištirti įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada) patvirtina, kad kaltinamasis A. J. naktį iš 2024 m. balandžio 5 d. į 2024 m. balandžio 6 d. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), dešiniu kumščiu tyčia sudavė smūgį į nosį nukentėjusiajam V. B. ir tokiu savo veiksmu sukėlė jam fizinį skausmą, nes po suduoto smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Netrukus po suduoto smūgio nukentėjusysis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, iškvietimo metu nurodydamas esmines įvykio aplinkybes. Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis ir kartu su juo namuose buvusi L. J. papasakojo, kad jos brolis A. J. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį iš rankos į veido sritį po to, kai jis atidarė buto duris. Visų 3 įvykyje dalyvavusių ar jį mačiusių asmenų paaiškinimai dėl to, kaip buvo panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį, sutampa. Kaltinamasis paaiškino tokio savo elgesio priežastį, t. y. kad buvo supykęs ant nukentėjusiojo dėl to, jog jam su sugyventine buvo antrą kartą liepta išsikraustyti iš namų, nors jie neturėjo, kur kitur apsistoti. Pagal atliktus veiksmus ir sukeltas pasekmes kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės ir kiti klausimai

Kaltinamojo atsakomybę dėl abiejų jam inkriminuotų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad tyčinius nusikaltimus A. J. padarė būdamas recidyvistu, nes juos padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad A. J. praeityje 2 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, įskaitant smurtą prieš kitą asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas A. J. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis 2024 m. vasario–balandžio mėnesiais du kartus tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš tą patį nukentėjusįjį, padaryti nesunkūs nusikaltimai, kuriais V. B. sukeltas fizinis skausmas, smurtas kiekvienu iš atvejų pasireiškė 1 smūgio nukentėjusiajam sudavimu. Abi nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis paaiškino tokio savo neteisėto elgesio priežastį, t. y. buvusį pyktį dėl to, kad nukentėjusysis jam ir jo sugyventinei liepė išsikraustyti iš buto, kur jie buvo priimti gyventi, nors jie neturėjo, kur kitur apsigyventi. Kaltinamasis niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena su sugyventine ir nurodo, kad turi (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, kurie gyvena pas globėjus, tačiau siekia įgyti galimybę auginti vaikus patys. A. J. teisiamas 3 kartą, veikas padarė jam skirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, kuri šiuo metu jau atlikta, nes po veikų padarymo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Įvertinęs nustatytas tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek ir su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes, vadovaudamasis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas A. J. už abi veikas skirti griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą, nes anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmės nesulaikė jo nuo naujų veikų padarymo. Įvertinus nusikaltimų sunkumą, pasekmes, už kiekvieną iš nusikaltimų skirtina po 3 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės tarpusavyje bendrintinos visiško sudėjimo būdu ir kaltinamajam skirtina 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bausmė mažintina 1/3 iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė atlikta, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė su minėtu baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, kuri jau atlikta, nebendrintina.

Teismas, dar kartą įvertinęs A. J. padarytas veikas, jų pavojingumą, jo asmenybę, tai, kad jis nėra padaręs apysunkių, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, jam pirmą kartą skirta laisvės atėmimo bausmė, nuo veikų padarymo praėjo jau daugiau nei metai ir nėra duomenų, kad A. J. būtų įtariamas ar kaltinamas naujų veikų padarymu, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 1 metams 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Kaltinamasis įpareigotinas mokytis, dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 50,10 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l.75). Civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais už jam ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 50,10 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam 2024 m. vasario 25 d. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu 2024 m. vasario 25 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. J. pripažinti kaltu 2024 m. balandžio 6 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti A. J. subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. J. galutinę bausmę –4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. J. mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. J. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 50,10 Eur (penkiasdešimt eurų 10 ct) turtinei žalai atlyginti.

Teismo nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė