- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- 1-709-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38027-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- M. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 14 val., atvykęs adresu, Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš dviejų jam nepažįstamų moterų, iš kurių viena buvo romų tautybės, nusipirkdamas už 60 EUR, neteisėtai įgijo 0,00067 g. narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir neteisėtai laikė iki 2018 m. rugpjūčio 8 d., kol apie 15 val., adresu Metalo g. 2, Vilniuje, policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį surado polietileninį maišelį su vienuolikos folijų lankstinukais, kuriuose buvo rasta narkotinė medžiaga – karfentanilis. Šiais veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkotines medžiagas vartoja nuo 1997 metų. Narkotines medžiagas jis vartojo beveik kas antrą dieną. Šiuo metu gydosi nuo narkotinės priklausomybės, yra įtrauktas į metadono programą. 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 13.30 val. jam motina davė 70 EUR, su savimi jis turėjo dar 20 svarų. Išsikvietė taksi automobilį, nuvažiavo į prekybos centrą „MADA“, kur svarus išsikeitė į eurus. Tuomet liepė taksi automobiliui važiuoti į „Čigonų taborą“, esantį adresu Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje. Gavęs iš mamos pinigus jis pradėjo galvoti apie narkotinių medžiagų įsigijimą, dar tuo metu abejojo ar važiuoti, ar ne, bet kai išgrynino svarus, nusprendė, kad reikia važiuoti į taborą. Taksi automobilis privažiavo prie taboro prieigų, netoli metalo supirktuvės. Jis išlipęs nuėjo ant geležinkelio bėgių, užlipęs aukščiau pamatė dvi moteris - viena buvo romų tautybės, o kita buvo ne romų tautybės, blondinė, jų atpažinti negalėtų, nes jų veido bruožų neįsidėmėjo. Priėjo prie jų ir iš karto iš šortų kišenės ištraukė 60 EUR ir nieko nesakęs padavė blondinei. Padavė būtent blondinei, nes čigonai neima pinigų, tai jau žinojo nuo seno. Blondinė paėmė pinigus, matė kaip ji nubėgo prie krūmų, pamatė, kad prie tų pačių krūmų stovėjo kita romų tautybės mergina, kuri iš krūmų paėmė nuo „kinder siurprizo“ plastmasinį kiaušinį. Pamačiusi kiek jis atnešė pinigų, romų tautybės mergina iš kiaušinio atskaičiavo folijos lankstinukus ir padavė blondinei. Blondinė pakilo ant geležinkelio bėgių ir padavė jam 11 folijos lankstinukų. Jis paėmęs į ranką iš karto nepaskaičiavo, įdėjo tuos folijos lankstinukus į polietileninę pirštinę, kurią nešėsi rankoje. Prieš dedant į pirštinę, jis perskaičiavo - ten buvo 11 folijos lankstinukų. Atsisėdęs į taksi automobilį, folijos lankstinukus pasidėjo priešais save ant sėdynės. Vairuotojui kažkas paskambino, kaip jis suprato, vairuotojui skambino kažkas, kas prašė pasiimti iš aukštutinio taboro. Tada vairuotojas nuvažiavo į aukštutinį taborą, sustojo. Jis pamatė, kad tabore stovi automobilis „Škoda“, pamanė, kad tai stovi operatyviniai policijos darbuotojai. Buvo labai karšta, vairuotojas paskambino tai merginai, kuri kvietė, ji pasakė, kad tuoj ateis. Jis su vairuotoju išvažiavo iš taboro ir atsistojo prie romų tautybės bendruomenės namų. Vairuotojas dar kartą paskambino tai merginai, paklausė ar ji greit ateis. Maždaug po 2 minučių prie taksi automobilio priėjo kažkoks vyriškis, kuris vairuotojo pradėjo atsiprašinėti, kaip jis suprato - vyriškis buvo vairuotojui skolingas pinigų. Tas vyras paprašė, kad vairuotojas nuvažiuotų iki Metalo gatvės. Vairuotojas sutiko ir privažiavo už kiosko, esančio Metalo gatvėje. Vairuotojas išlipo, jis matė, kad vairuotojas nuėjo kažkur su tuo vyriškiu. Po to tas vyriškis įsėdo į automobilį ir jiems bevažiuojant Metalo gatve, užsidegus raudonai šviesai ir sustojus prie šviesoforo, staiga atsidarė automobilio durys ir jį (M. J.) iš automobilio ištraukė policijos darbuotojai. Policijos darbuotojas surado jam priklausančias narkotines medžiagas. Policijos pareigūnai paklausė kieno narkotinės medžiagos, jis atsakė, kad jo. Narkotines medžiagas, jis pirko savo reikmėms. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti išrašą, kad jis yra gydomas nuo narkotinių medžiagų priklausomybės, nuo 2001 m., jis yra įrašytas į farmakoterapijos metadono programą (b. l. 30, 33, 37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. (M. J.) parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d., patruliuojant kartu su kolegomis iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato – vyresniuoju tyrėju R. K. bei vyriausiuoju tyrėju M. K., apie 15 val., Metalo g. 2, Vilniuje, pastebėjo iš taksi automobilio išlipusį asmenį, kuris jiems yra žinomas kaip asmuo, vartojantis narkotines medžiagas – M. J.. Su kolegomis priėjus prie minėto piliečio bei prisistačius policijos pareigūnais, M. J. jų akivaizdoje išmetė daiktą, panašų į polietileninį maišelį, ant žemės su folijos lankstinukais viduje. Kiek tiksliai viduje buvo folijos lankstinukų, neatsimena. M. J. pasiteiravus kas polietileninio maišelio viduje, šis paaiškino, kad tai yra narkotinės medžiagos, tačiau kokios tiksliai - nenurodė. Pasiteiravus, kam priklauso minėtos medžiagos, šis paaiškino, kad tai jam priklausančios narkotinės medžiagos. Kur M. J. jas įsigijo, tiksliai nurodyti negalėjo. Asmuo buvo nedelsiant sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 21). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. K. tarnybiniame pranešime. Tarnybiniame pranešime papildomai nurodyta, kad (pareigūnams) priėjus prie M. J. ir prisistačius, jis policijos pareigūnų akivaizdoje išmetė ant žemės polietileninį maišelį su viduje esančiais 11 folijos lankstinukų su galimai narkotine medžiaga (b. l. 7).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3974)-IS1-4933 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš vienuolikos folijos lankstinukų, 2018 m. rugpjūčio 8 d. rastų ir paimtų pas M. J., adresu Metalo g. 2, Vilniuje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00067 g. (b. l. 13-14).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, karfentanilis yra laikomas narkotine medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nagrinėjamu atveju 0,00067 g. karfentanilio kiekis viršija nustatyto nedidelio, t. y. 0,00006 g., tačiau neviršija labai didelio, t. y. 0,018 g. kiekio ribos.
Iš M. J. parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis, iš jam nepažįstamų moterų, iš kurių viena buvo romų tautybės, neteisėtai už 60 EUR įgijo 11 folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio kiekis viršija nustatytą nedidelio kiekio ribą, ir iki 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 15 val., laikė minėtą kiekį šios narkotinės medžiagos. Įvertinęs pas kaltinamąjį rastos šios medžiagos kiekį, jo sulaikymo aplinkybes bei kaltinamojo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, teismas neturi pagrindo išvadai, kad M. J. narkotinę medžiagą įgijo ir laikė turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą platinti, todėl kaltinamojo M. J. veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamasis M. J. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, nurodė, kad prašoma skirti bausmės rūšis ir dydis jam suprantami, iš esmės sutinka su bausme, tačiau teismo prašo atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį ir esant galimybei baudą pakeisti į areštą, jį padalinant į keturias dalis (b. l. 59-60, 61).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuris susijęs su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, taip pat įvertinamas neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – M. J. anksčiau teistas, buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pat teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas išnykęs (b. l. 42), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 51-55), niekur nedirba (b. l. 58), registruotas darbo biržoje (b. l. 57), Iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo pažymos matyti, kad M. J. nuo 2001 m. vasario 12 d. gydomas farmakoterapijos metadono programoje (b. l. 39), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 47), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą įrašytas nuo 1999 m. birželio 2 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 48), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje paskutinį kartą gydytas nuo 2000 m. gruodžio 19 d. iki 2001 m. sausio 5 d., diagnozė: priklausomybė nuo opioidų, abstinencija (b. l. 49). Kaltinamasis nurodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki, kaip matyti, jam skirtų administracinių nuobaudų kaltinamasis nemoka, paskutinį kartą oficialiai dirbo 2014 m., yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir šiuo metu gydosi nuo priklausomybės, todėl prokuroro prašoma skirti bausmės rūšis – bauda šiuo atveju nepasiektų jai keliamų tikslų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės (skiriamos už nusikaltimą) vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 (toliau – Amnestijos įstatymas), kuris numato galimybę sumažinti neatliktos arešto bausmės dalį arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Amnestijos įstatymo 2 straipsnis numato, kad arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, neatliktoji arešto bausmės dalis sumažinama pusiau. Minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad amnestija taikoma asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis ir, jeigu nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Pagal Amnestijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą, šį įstatymą 1 dalyje nurodytais atvejais taiko teismai.
Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė kaltinamajam M. J. skirti arešto bausmę, jis nuteistas už nusikalstamą veiką padarytą iki 2018 m. spalio 1 d., jo padaryta nusikalstama veika bei pats kaltinamasis nepatenka į Amnestijos įstatyme numatytą sąrašą išimčių, kuomet amnestija negali būti taikoma, todėl M. J. atžvilgiu taikytina amnestija ir jam skirta ir neatlikta arešto bausmė mažinama pusiau.
Ikiteisminio tyrimo metu M. J. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d., 15.10 val., iki 2018 m. rugpjūčio 9 d., 12.15 val., t. y. vieną dieną (b. l. 25, 62, 63-64), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto tyrimo likusios narkotinės medžiagos – karfentanilis (bendras kiekis 0,718 g., grynosios narkotinės medžiagos – 0,000587 g), perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, adresu Liepyno g. 7, Vilnius (b. l. 12, 15) bei vokas ir vienuolika tuščių folijos lankstinukų, perduoti saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 19, Vilnius (b. l. 16, 17) – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti – 30 parų arešto.
Pritaikius Įstatymo dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 2 straipsnį M. J. atleisti nuo pusės neatliktos arešto bausmės, paskiriant M. J. galutinę 15 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, M. J. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d., 15.10 val., iki 2018 m. rugpjūčio 9 d., 12.15 val., (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. J. sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.
M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto tyrimo likusias narkotines medžiagas – karfentanilį (bendras kiekis 0,718 g., grynosios narkotinės medžiagos – 0,000587 g), perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, adresu Liepyno g. 7, Vilnius (b. l. 12, 15) bei voką ir vienuolika tuščių folijos lankstinukų, perduotus saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 19, Vilnius – sunaikinti.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.