Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams R. B. (R. B.) ir A. P. (A. P.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus apskrities vyriausiais policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė UAB „Tomadas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir A. P. 3 740,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio 28 d. su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Vilniaus aps. VPK) sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-202 (toliau – Sutartis), kurios 1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaudamasi Sutarties nuostatomis bei Vilniaus aps. VPK nurodymu, 2022 m. vasario 12 d. ieškovė transportavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius. Vilniaus aps. VPK duomenimis, Automobilio savininkas yra atsakovas A. P., o asmuo, eismo įvykio metu valdęs Automobilį, yra atsakovas R. B. Automobilio savininkui arba valdytojui suteikta teisė atsiimti Automobilį 2022 m. balandžio 25 d. Ieškovės teigimu, ji ne kartą informavo atsakovus apie susidariusi įsiskolinimą už paslaugas bei ragino atsiskaityti, tačiau atsakovai jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovės skaičiavimais, atsakovų įsiskolinimas ieškovei už laikotarpį iki skolų inventorizacijos dienos (2022 m. rugpjūčio 22 d.) yra 3 740,40 Eur.

3. Atsakovas A. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Atsakovas nurodė, kad Automobilį pardavė 2021 m., o pirkėjas netrukus Automobilį pardavė A. B., tačiau nė karto duomenys apie pasikeitusį savininką / valdytoją nebuvo pateikti VĮ „Regitra“. Atsakovo teigimu, gavęs iš ieškovės pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, ji iš karto, susisiekė pranešime nurodytu kontaktiniu telefonu ir paaiškino minėtas aplinkybes, nepavykus išspręsti situacijos, surado atsakovą R. B., kuris patvirtino, kad Automobilį jis nusipirko, patvirtino, kad turi Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį namuose kopiją ir patikino, kad nuvyks į VĮ „Regitra“ ir pateiks duomenis apie pasikeitusį Automobilio savininką, taip pat nuvyks ir į ieškovės transporto priemonių saugojimo aikštelę paaiškinti esamas aplinkybe. Kadangi Automobilio savininkas nuo Automobilio saugojimo pradžios dienos buvo atsakovas R. B., tik jam kyla pareiga atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su Automobilio transportavimu ir saugojimu.

4. Atsakovas R. B. atsiliepimo nepateikė.

5. Trečiasis Asmuo Vilniaus aps. VPK atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad R. B. atsirado pareiga sumokėti už Automobilio transportavimą ir saugojimą, neatsižvelgiant į tai, kad jis nėra Sutarties šalimi. Nuo Automobilio nuvežimo į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę tarp atsakovo ir UAB „Tomadas“ susiklostė pasaugos teisiniai santykiai ir iš to kylančios saugotojo ir daikto savininko teisės ir pareigos, todėl atsakovui kilo pareiga už jo automobilio vežimo ir saugojimo paslaugas apmokėti ar garantuoti apmokėjimą.

6. 2023 m. gruodžio 6 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl reikalavimų atsakovo A. P. atžvilgiu atsisakymo.

7. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ir skolą priteisti tik iš R. B., o A. P. atžvilgiu bylą nutraukti. Ieškovės atstovas nurodė, kad gavo duomenis, patvirtinančius, kad R. B. buvo ne tik Automobilio valdytojas, bet ir savininkas, todėl jis turi pareigą sumokėti susidariusią skolą.

8. Atsakovo A. P. atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nes A. P. nėra nei Automobilio savininkas, nei valdytojas.

9. Atsakovas R. B. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad negavo pranešimo iš policijos apie leidimą atsiimti Automobilį. Priešingai, policijoje jam sakė, kad Automobilio niekada neatgaus. Patvirtino, kad jis yra Automobilio savininkas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė ir Vilniaus aps. VPK 2021 m. spalio 28 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-202, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Pagal nurodytą Sutartį ieškovė įsipareigojo rinkti iš transporto priemonių savininkų ir (ar) valdytojų mokestį už transporto priemonių priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Sutartimi ieškovė ir Vilniaus aps. VPK patvirtino įkainius už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą.

11. Iš teismui pateikto 2022 m. vasario 12 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto duomenų nustatyta, kad 2022 m. vasario 12 d. į ieškovės stovėjimo aikštelę buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, Automobilio valdytojas eismo įvykio metu, po kurio Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į ieškovės aikštelę, buvo atsakovas R. B. VĮ „Regitra“ duomenimis, Automobilio savininku įregistruotas A. P., tačiau A.P. teigia, kad jis Automobilio nuvežimo metu nebebuvo Automobilio savininkas. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas R. B. Nors į bylą nėra pateikta Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau ieškovė nurodė gavusi informacijos, kad Automobilio savininkas iš tiesų yra R. B.

12. 2022 m. balandžio 25 d. Vilniaus aps. VPK išdavė leidimą atsiimti Automobilį iš ieškovės aikštelės. Ieškovė ne kartą bandė informuoti R. B. apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei ragino atsiskaityti, tačiau R. B. jokių veiksmų nesiėmė, Automobilio neatsiėmė.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Taigi tarp atsakovų ir ieškovės įstatymo pagrindu susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Pagal Sutarties 2.1 punktą ieškovė turi teisę gauti atlygį už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko ir valdytojo (solidariai) ar tik vieno iš jų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

14. Kaip minėta, ieškovė ieškinyje prašė skolą priteisti solidariai iš dviejų atsakovų, tačiau vėliau, paaiškėjus, kad A. P. nėra Automobilio savininkas, ieškovė ieškinio šio atsakovo atžvilgiu atsisakė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Iš ieškovės pareiškimo turinio aišku, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta, kad ieškovės ieškinio atsisakymas A. P. atžvilgiu prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio atsisakymas A. P. atžvilgiu priimamas ir byla A. P. atžvilgiu nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

15. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovo R. B. priteisti 3 740,40 Eur skolą už transporto priemonės nuvežimą (145,20 Eur) ir saugojimą nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. (9,80 Eur x 73 d. + 24,20 Eur x 119 d.). Pagrindo abejoti atsakovui taikytinų transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo įkainių pagrįstumu nenustatyta. Atsakovas R. B. skolos dydžio neginčija, ieškovės taikomi įkainiai atitinka nustatytus Sutartyje ir ieškovės direktorės 2020 m. sausio 10 d. įsakyme Nr. 213/1. Nors R. B. nurodė, kad jis negavo leidimo atsiimti Automobilį, tačiau toks atsakovo teiginys vertintinas kritiškai, nes pagal Vilniaus aps. VPK ieškovei pateiktus duomenis, leidimas buvo išduotas savininkui / valdytojui. Taigi, nors leidimo išdavimo metu nei policija, nei ieškovė neturėjo tikslios informacijos apie Automobilio savininką, tačiau R. B. turėjo teisę atsiimti Automobilį kaip jo valdytojas. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė ne kartą atsakovo R. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siuntė raginimus atsiimti Automobilį ir sumokėti skolą. R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad aktualiu laikotarpiu jis gyveno būtent deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl darytina išvada, kad atsakovas apie galimybę atsiimti Automobilį buvo informuotas tinkamai. Nėra ginčo, kad atsakovas Automobilio iš ieškovės aikštelės neatsiėmė. Transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi, turi sumokėti ieškovei skolą už automobilio nutempimą ir saugojimą.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš R. B. tenkinamas (CK 6.840 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis).

17. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo R. B. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 740,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro ieškovės sumokėtas 84 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteisiamos ieškovei iš atsakovo R. B.

19. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 22,21 Eur ir yra priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo R. B. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Bylą atsakovo A. P. (A. P.) atžvilgiu nutraukti.

Ieškinį atsakovo R. B. (R. B.) atžvilgiu tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, j. a. k. 302308932, iš atsakovo R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), 3 740,40 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt eurų 40 ct) skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 740,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), 22,21 Eur (dvidešimt dviejų eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.