Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Simonai Ivanauskienei, Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovui O. R., atsakovei R. R., atsakovės atstovei advokatei M. S., išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. R. patikslintą ieškinį atsakovei R. R., trečiasis asmuo V. K., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje šalys nurodė, kad tarp šalių ginčo nėra dėl tėvystės nuginčijimo, palaikė ieškinio reikalavimus ir prašo ieškinį tenkinti. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad neprieštarauja, kad ieškinys būtų tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149 – 3.153 str.). LAT pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus

Nustatyta, kad G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jos tėvu nurodytas ieškovas O. R., motina – J. A. (dabartinė pavardė R.) (b. l. 10). Vaiko tėvu įregistruotas ieškovas, ieškovas pripažino tėvystę, tikėdamasis, jog tai sustiprins jo ir atsakovės santuokinį ryšį ir manė, jog bendra pavardė tam tik pasitarnaus. Ieškovas su atsakove santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo atsakovė su V. K. susilaukė dukters G. R., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys nurodo, kad G. R. negali būti ieškovo dukra, kadangi ieškovui susipažinus su atsakove G. R. buvo 9 metai, dukters gimimo metu atsakovė nepav su ieškovu, o tuometinė jos pavardė buvo A. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu. Šalys pripažįsta šias aplinkybes, neginčija, kitokių įrodymų byloje nėra, todėl teismas laiko nurodytas aplinkybes nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę atsirastų galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d.

Kadangi byloje ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio patenkinimui, pripažintina, kad G. R. tėvu nėra ieškovas O. R. – teismas šį faktą laiko nustatytu (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 185 str., 187 str., 268 str. 5 d., CK 3.150 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad ieškovas O. R. nėra G. R. biologinis tėvas. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaiko G. R. tėvą yra neteisingi, todėl panaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti, kad ieškovas O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų, nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.