- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- e2S-418-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04869-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. e2S-418-883/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04869-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.2; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. rugpjūčio 16 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalijimo bei ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinio dalį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl pripažinimo 2022 m. balandžio 8 d. nuomos sutarties negaliojančia, taip pat pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, kurio vienas iš reikalavimų yra pripažinti turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, paliekant šį turtą ieškovui (duomenys neskelbtini). 2. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui (duomenys neskelbtini) – įrašo viešame registre dėl laikino nuosavybės teisės perleidimo draudimo į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad šis nekilnojamasis turtas dovanojimo sutarties pagrindu atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir jam nėra apribota teisė jį realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims (dovanojimas, pardavimas kt.). Atsakovės teigimu, ieškovas, žinodamas, kad teismas gali pripažinti šį turtą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, ėmėsi turto realizavimo veiksmų. Neoficialiais šaltiniais remiantis, ieškovas teikia pasiūlymus savo aplinkos žmonėms dėl šio turto pardavimo ir stengiasi jį realizuoti. Realizavus šį turtą, būtų pažeistos atsakovės teisės į šį turtą ir galimai teigiamo atsakovei sprendimo įvykdymą, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nepritaikius laikino apribojimo realizuoti šį turtą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, ieškovas neturi teisinių kliūčių to padaryti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovės (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino. Nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešajame registre įregistruoti draudimą perleisti nuosavybės teises į ieškovo (duomenys neskelbtini) vardu registruotą turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. 4. Preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal priešieškinio turinį ir atsakovės nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad ginčas kilęs dėl turto, kuriam prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, teismas konstatavo, kad priešieškinio įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių, kadangi, atsakovės žiniomis, ieškovas ketina ginčo turtą parduoti. 5. Teismas nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės laikytinos proporcingos reiškiamam reikalavimui, padeda užtikrinti ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyrą, kadangi iš principo nereikalauja jokių sąnaudų. Ginčas byloje kyla ir dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas būsimo teismo sprendimo vykdymas. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti; priteisti (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 55 Eur žyminį mokestį ir 363 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 6.1. Teismas išvadą apie pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą pagrindė nurodydamas, kad preliminariai įvertino reikalavimą pagal priešieškinio turinį ir atsakovės nurodytas aplinkybes, tačiau teismas šios išvados nemotyvavo, nenurodė, kurios būtent atsakovės nurodytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą konstatuoti egzistuojant pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. 6.2. Atsakovė, išskyrus savo paaiškinimus apie neva esmines investicijas į ginčo sodo namą, kurie prieštarauja ieškovo paaiškinimams byloje, nepateikė jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tiek esminį ieškovo asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą, tiek bendrų lėšų investavimą gerinant ieškovui priklausantį turtą. 6.3. Atsakovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei įrodymais. 6.4. Ieškovas ginčo turto nesiekia parduoti, kadangi tai yra jo gyvenamoji vieta. Atsakovės teismui nurodyta aplinkybė apie ieškovo ketinimą šį ginčo turtą parduoti yra melaginga ir klaidina teismą. 6.5. Atsakovės nurodyta deklaratyvi aplinkybė nėra pakankamas daryti išvadą apie ieškovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. 6.6. Atsakovė duomenų, kad ieškovas siekia ar ateityje gali siekti išvengti prievolės, apie jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ginčo turtą, byloje nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu. 7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą byloje nepateiktas. Teismas konstatuoja : Atskirasis skundas atmetamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. 9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų 11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo 12. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų priešieškinio pagrįstumą, tenkino atsakovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl laikino nuosavybės teisės perleidimo draudimo į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kol įsiteisės procesinis sprendimas byloje. 13. Ieškovas atskirajame skunde kvestionuoja teismo išvadą, susijusią su priešieškinio preliminariu pagrįstumu, teigdamas, kad teismas šios išvados nemotyvavo, nenurodė, būtent kurios atsakovės nurodytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą konstatuoti egzistuojant pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – kad priešieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. 14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie (preliminariai, tikėtinai) doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). 15. Atliekant ieškinio preliminaraus, tikėtino pagrįstumo vertinimą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020). 16. Todėl preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). 17. Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo pripažinti turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, paliekant šį turtą ieškovui (duomenys neskelbtini). Reikalavimui pagrįsti atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius priešieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas priešieškinis yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek atsakovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Kaip minėta, priešieškinio preliminarus nepagrįstumas turėtų būti akivaizdus, tik tokiu atveju būtų galima konstatuoti nesant šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Konkrečių aplinkybių, sudarančių ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką, vertinimą atliks pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta teisingai. Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės 18. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. 19. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju atsakovė kaip galimą ieškovo nesąžiningumą grindė iš esmės vienintele aplinkybe – ginčo nekilnojamasis turtas ieškovo yra siūlomas pirkti jo aplinkos žmonėms. 20. Apeliacinės instancijos teismas iš vienos pusės pritaria ieškovo pozicijai, kad nurodyta aplinkybė nėra pakankama daryti išvadą apie ieškovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, tačiau kartu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kol įsiteisės procesinis sprendimas byloje iš esmės grindė ne ieškovo nesąžiningumu, tačiau poreikiu išlaikyti nepakitusį ginčo objekto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, kai ginčo objekto statusas bylos nagrinėjimo metu būtų pakeistas. 21. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o tokių ribojimų tikslas – išsaugoti ginčo objektą bei jo teisinį statusą nepasikeitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020). Bylose, kuriose yra ginčijama nuosavybės teisė, Lietuvos apeliacinis teismas pripažįsta galimybę taikyti tam tikrus apribojimus disponavimui ginčo objektu, siekiant užtikrinti status quo (esamos) situacijos nepasikeitimą iki ginčo teisme išnagrinėjimo pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1597-1120/2020 ir kt.). 22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir šio turto padalijimo. Tai reiškia, jog ginčas byloje yra kilęs dėl konkretaus turto, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis šis turtas turėtų būti apsaugotas. Priešingu atveju, ieškovui perleidus ginčo turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims, iš esmės kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo disponavimo teisę ginčo objektu ir tokiu būdu užtikrina esamos padėties stabilumą, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pritaikytos pagrįstai. Dėl procesinės bylos baigties 23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją bei pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Irena Stasiūnienė