Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-11-03 · Administracinė byla Nr. I1-5965-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-03Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
I1-5965-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01485-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5965-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01485-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 1-5, 111-116) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019-11-25 iki 2020-06-15 buvo laikomas Marijampolės PN kamerų tipo patalpose Nr. 10, Nr. 11, Nr. 16, Nr. 21, Nr. 22, Nr. 24 netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, trūko natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, jose neįrengta vėdinimo sistema, todėl kaupėsi nemalonus kvapas. Vienvietėse kamerose įrengtas tupimas tualetas, kuriame vandens nuleidimo sistema neveikia. Praustuvės kranai sulaužyti, o vanduo iš praustuvės išteka į tualetą per guminę žarną. Vienvietėse kamerose nėra kėdžių, stalo, spintelės, veidrodžio. Kamerose Nr. 16, 22, 24 spintelės ir lovos surūdijusios, trūko kėdžių. Patalpose vėdinimo sistema neįrengta, jose kaupėsi drėgmė ir pelėsis. Dušai techniškai netvarkingi, nešvarūs ir nedezinfekuojami. Minkštas inventorius (patalynė, čiužinys, antklodė) išduodami tik miego metu. Paimtas minkštas inventorius sukraunamas į vieną krūvą, dėl ko neužtikrinami paimamos patalynės higienos reikalavimai. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė sveikatos pablogėjimą, kančią, pažeminimą, emocinę depresiją.

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 9-15) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Kamerų apšvietimas ir vėdinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose sudarytos sąlygos visiems nuteistiesiems atsisėsti ir pavalgyti. Vienutėse kamerose yra tik būtinas inventorius – lova, sanitarinis mazgas. Vienutėse kamerose taip pat yra įrengtos lentynos, prie sienų pritvirtinti kabliukai drabužiams kabinti. Patalpų atitikimas higienos normų reikalavimams (oro temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t.t.) yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Lietuvos higienos normas atitiko tiek oro temperatūra, tiek vėdinimas, tiek apšvietimas. Pažymėjo, kad nuteistieji patys atsineša savo patalynę ir pasideda į tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, pasiima. Patalynė sudedama į tam skirtas lentynas ir atskiriama viena nuo kitos. Minkšto inventoriaus patalpa yra vėdinama ir joje užtikrinamas higienos normų laikymasis. Dušinės yra tvarkingos, inventorius nesulūžęs. Dušus valo ir tvarko paskirti tvarkiniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pažeidimų dušinėse nenustatė. Skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-11-25 iki 2020-06-15.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog Marijampolės PN kamerų tipo patalpose Nr. 10, Nr. 11, Nr. 16, Nr. 21, Nr. 22, Nr. 24 jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Iki 2020-02-06 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.2. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymu Nr. V-31 patvirtintu „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punkte. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2019-11-26 iki 2019-11-27 – kameroje Nr. 22, kurios plotas 20,39 kv. m, įrengtos 5 vietos, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko 4,08 kv. m ploto; nuo 2020-01-21 iki 2020-01-22 – kameroje Nr. 24, kurios plotas 20,35 kv. m, įrengtos 5 vietos, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 4,07 kv. m ploto; nuo 2020-01-22 iki 2020-03-06, nuo 2020-04-15 iki 2020-05-24 – kameroje Nr. 21, kurios plotas 16,50 kv. m, įrengtos 4 vietos, buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 4,12 kv. m ploto; nuo 2020-04-14 iki 2020-04-15 - kameroje Nr. 10, kurios plotas 4,35 kv. m, įrengta 1 vieta, teko 4,35 kv. m ploto; nuo 2020-02-25 iki 2020-06-15 - kameroje Nr. 16, kurios plotas 20,20 kv. m, įrengtos 5 vietos, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 4,04 kv. m ploto (b. l. 19-20). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo paskyrimą į kamerą Nr. 11, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas.

Daroma išvada, kad vertinamuoju laikotarpiu kamerų tipo patalpose pareiškėjui buvo užtikrinta Taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo akto (b. l. 23-25) matyti, kad Marijampolės PN kamerose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 valandas, yra natūralus apšvietimas ir sudarytos sąlygos vėdinti patalpas per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti kamerų per atveriamus langus, ar, kad nebuvo galima jų atidaryti/uždaryti. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina ir valo patalpas, neturi problemų dėl oro trūkumo, drėgmės, pelėsio, nemalonaus kvapo.

Teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, oro drėgmę, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Atsakovo teigimu, pataisos namai vadovaujasi higienos norma ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-11-05 patikrinimo akto (b. l. 26-28) matyti, kad kameroje Nr. 21 oro temperatūra ir drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimų aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad apšvietimas ar drėgmė kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, neatitiktų nustatytų reikalavimų. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės ar kitų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės patalpose atmetami kaip deklaratyvūs.

Žemesnės instancijos teismas

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge tualetas gali būti tupimas. Vadinasi, unitazo įrengimas sanitariniame mazge neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis dėl neremontuotų patalpų, seno ir sulūžusio inventoriaus.

Atsakovo atstovo į bylą pateiktos kamerų tipo patalpų ir sanitarinių mazgų foto nuotraukos (b. l. 43-93) iš dalies patvirtina pareiškėjo argumentus dėl aptrupėjusių sienų ir susidėvėjusio inventoriaus. Tačiau, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl aptrupėjusių sienų ir seno inventoriaus pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 prasme. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 17, 18), pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių į pataisos namų administraciją nesikreipė. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neremontuotų patalpų, seno inventoriaus, sugedusios įrangos atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūko inventoriaus - kėdžių (suolų), stalų, veidrodžių, lentynėlių, o esamas inventorius buvo sulūžęs. Atsakovo atstovo teigimu, pagal galiojantį reglamentavimą nuteistiesiems kamerų tipo patalpose yra sudarytos tinkamos sąlygos atsisėsti ir pavalgyti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje (toliau – Aprūpinimo norma) numatyta, kad kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti įrengta metalinė lova (1 vnt./asm.), stalas, taburetė ir/ arba kėdė, ir/arba suolai (1 vnt./asm.), sieninė viršutinių drabužių pakaba (2 kabliukai 1 asmeniui), sieninė lentyna tualeto reikmenims (1 vnt.), sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė.

Į bylą pateiktos kamerų foto nuotraukos patvirtina atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, kad kamerų tipo patalpos (išskyrus vienvietę kamerą Nr. 10) aprūpintos stalais, kėdėmis, lovomis, lentynėlėmis higienos priemonėms laikyti, veidrodžiais, kabyklomis (b. l. 43-93). Minėtais duomenimis nustatyta, kad vienvietėje kameroje Nr. 10 yra įrengta tik lova, kabyklos ir sanitarinis mazgas (b. l. 43-45). Kameroje Nr. 10 nėra stalo, kėdės, lentynos tualeto reikmenims, veidrodžio, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl pareiškėjo neaprūpinimo inventoriumi kameroje Nr. 10. Tačiau, kaip buvo minėta, neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pažymėtina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 10 buvo laikomas tik 1 parą, t. y. nuo 2020-04-14 iki 2020-04-15, ir dėl inventoriaus trūkumo kamerose į atsakovą nesikreipė, todėl teismas vertina, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų (kameros Nr. 10 neaprūpinimo inventoriumi) pareiškėjui negalėjo atsirasti tokios pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo argumentų apie patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo akto (b. l. 23-25) matyti, kad nuteistiesiems yra skirtos priemonės patalpoms, įrangai, inventoriui valyti. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Marijampolės pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti ir išsivėdinti aplinką, kurioje patys gyvena.

Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) reglamentuoja, jog nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiamų su savimi turėti daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę. Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Kadangi pagal minėtą reglamentavimą patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, pareiškėjo argumentai dėl dienos metu paimamos patalynės atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškė pretenzijas dėl to, kad atsakovas neužtikrina paimamo minkšto inventoriaus higienos reikalavimų, kad naudojimo dušai nedezinfekuojami. Atsakovo atstovo teigimu, patalpų atitikimas higienos normų reikalavimams yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, minkštas inventorius laikomas tinkamai, higienos reikalavimai užtikrinami, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismas pažymi, kad pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę dėl higienos reikalavimų laikymosi pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė kančią, nepatogumus, depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis