Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I.C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, mokosi Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylą nutraukė ir paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant 10 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. , dalyvauti rengiamuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse,teistas 2013 m. kovo 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1, 2 dalis laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (nuosprendis 2013 m. balandžio 8 d. neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje,

S.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, mokosi Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijoje, 9 klasėje, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. C. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis I. C. 2012 m. vasario 27 d., apie 14.30 val. Klaipėdoje, P. K. gatvėje, prie namo, kurio Nr. 14 kastetu išdaužė tarnybinio, specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėto, policijos automobilio O. A., valst. nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 90,91 litų vertės. Tokiu būdu I. C. viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sunaikino Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą, kurio vertė 90,91 litų.

Be to, kaltinamasis I. C. neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą.

Kaltinamasis I. C. 2012 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas nenustatyti, Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, neteisėtai įgijo smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą - kastetą, kurį neteisėtai nešiojo iki 2012 m. kovo 1 d. apie 10 val., kai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1 policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai apžiūros metu rado striukės kišenėje.

Kaltinamieji I. C. ir S. D. atvirai prievartavo turtą.

2012 m. kovo 27 d., apie 13 val., I. C. ir S. D., veikdami bendrininkų grupe, M. G. mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme S. D. stovint šalia nukentėjusiojo nepilnamečio V. D., gimusio 1996 m., tokiu būdu jį baugindamas, I. C., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo nukentėjusiojo V. D. susimokėti 200 litų už tariamą apsaugą. N. V. D. atsisakius mokėti pinigus, iš jo rankų pagrobė nukentėjusiajai J. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N97“, kurio vertė 900 litų, su SIM kortele „Labas“, kurio vertė 5 litai. Tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, kaltinamieji I. C. ir S. D. užvaldė iš nepilnamečio V. D. nukentėjusiajai J. D. priklausantį turtą, kurio vertė 905 litai.

Kaltinamasis I. C. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis I. C. 2012 m. gegužės 13 d., apie 10.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su motina E. C. metu tyčia, nenustatytu būdu, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas galvos - kaktos srities sumušimą, kairio dilbio ir kairės plaštakos sumušimus, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

I. C. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. vasario 27 d., apie 14 val., jis pamatė prie dailės mokyklos stovintį policijos ekipažo automobilį. Tuo metu jo ieškojo policija, nes jis buvo pabėgęs iš namų. Kaltinamasis I. C. pripažino, kad jis išmušė policijos automobilio langą kumščiu. Pasak kaltinamojo, jis taip pasielgė, nes norėjo pasirodyti prieš draugą, kad yra pranašesnis, norėjo, kad visi atkreiptų dėmesį į tai, ką jis padarė. Kasteto tuo metu jis su savimi neturėjo. Kaltinamasis parodė, kad kastetą jis rado vaikščiodamas po oranžiniu tiltu. Kaltinamasis taip pat parodė, kad 2012 m. kovo 27 d. su S. D. jis atvažiavo prie M. G. mokyklos susitikti ir pakalbėti su nukentėjusiuoju V. D.. Važiuoti susitikti su nukentėjusiuoju pasiūlė jis, tačiau S. D. už tai nesiūlė pinigų. Kaltinamasis parodė, kad susitikę su V. D. jis paaiškino jam, jog šis turįs problemų, todėl kartu su S. D. paprašė 400 - 500 Lt. V. D. paklausė jų, kiek jis turi laiko atiduoti pinigus. Nukentėjusysis jiems taip pat pasakė, kad už kelių dienų galėtų duoti 50 Lt. Kaltinamasis parodė, kad jis nusprendė, jog reikalaujama suma yra per didelė, todėl reikalaujamą perduoti sumą sumažino iki 200 Lt. Tuo momentu, kai jis kalbėjosi su nukentėjusiuoju V. D., S. D. stovėjo porą metrų toliau nuo jų. Pasak kaltinamojo, jis, kaip užstatą, iš nukentėjusiojo paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Paimtą telefoną jis tą pačią dieną nunešė į lombardą ir už telefoną gavo 200 Lt. Lapelį iš lombardo jie atidavė V. D.. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiajam V. D. jie paaiškino, kad kažkas nori jį sumušti už apkalbas, todėl pasiūlė nukentėjusiajam apsaugą. Pasak kaltinamojo, jis pats atvažiavo prie M. G. mokyklos ir paaiškino V. D. jo problemas. Gavę pinigus už telefoną, jis pinigus pasidalino su S. D. Penkis litus jie davė ir tam asmeniui, kurį jie sutiko atsitiktinai gatvėje ir kuris padėjo jiems parduoti telefoną lombarde. Pasak kaltinamojo, 100 Lt jie davė tiems žmonėms, su kuriais jie turėjo susitarti. Kaltinamasis taip pat parodė, kad 2012 m. gegužės 13 d., 10 val. 30 min. jis sudavė savo mamai tris kartus – į koją, pilvą ir kaktą. Pasak kaltinamojo, abu su mama buvo išgėrę. Konflikto su mama detalių jis neatsimena. Tuo metu jis turėjo psichologinių problemų, vartojo narkotikus. Pasak kaltinamojo, narkotines medžiagas jis vartoja nuo 13 metų, nes pradėjo bendrauti su blogą reputaciją turinčiais asmenimis. Pinigų narkotikams jis gaudavo iš mamos ir senelių. Iš namų jis bėgdavo, nes nesutardavo su mama. Paskutiniu metu jo santykiai su mama yra puikūs. Pasak kaltinamojo, jis nukentėjusįjį V. D. pažįsta apie 8 metus.

K. S. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad važiuoti prie mokyklos jam pasiūlė I. C.. Su pastaruoju jis susitiko prie mokyklos. Pasak kaltinamojo, I. C. su V. D., išėjusiu į mokyklos teritoriją pertraukos metu, kalbėjosi apie skolą. Kaltinamasis parodė, kad matė, kaip V. D. atidavė telefoną. Kaltinamasis parodė, kad kartu su I. C. minėtą telefoną nuvežė į lombardą. Kas atidavė lombardo kvitą V. D., kaltinamasis parodė nežinantis. Pasak kaltinamojo, jis nekalbėjo su nukentėjusiuoju V. D., stovėjo šalia besikalbančių I. C. ir nukentėjusiojo. Kaltinamasis parodė, kad tiksliai neprisimena pokalbio turinio, tačiau patvirtino, kad pokalbio esmė buvo apie skolų grąžinimą. Kaltinamasis taip pat parodė negirdėjęs, kad iš V. D. būtų reikalaujam pinigų. Kaltinamasis nežino, kodėl V. D. atidavė savo telefoną. Nuvažiavę prie „Aitvaro“ gimnazijos, jis ir I. C. gatvėje sutikto benamio paprašė, kad šis parduotų telefoną lombarde. I. C. pasiėmė apie 80 Lt. Už gautus pinigus, pasak kaltinamojo, jie pirko cigarečių, pavalgė prekybos centre „Akropolis“. Kartu su jais ėjo J. S., kuris, pasak kaltinamojo, galėjo girdėti pokalbį dėl pinigų. Ar J. S. gavo pinigus, kaltinamasis nurodė nežinantis. Kaltinamasis parodė, kad nežinojo, kieno pinigais buvo atsiskaityta už jo suvalgytą maistą. Kaltinamasis taip pat parodė, kad nežino, kokiu tikslu I. C. teigė, jog už telefoną gautus 100 Lt pasidalino kartu su juo po 50 Lt. Kaltinamasis taip pat parodė, kad su I. C. yra pažįstamas apie 3-4 metus. Artimiau su juo bendrauja apie vienerius metus.

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad į susitikimą su juo atvyko trys asmenys. I. C. jam pasakė, kad jis privalo duoti pinigų – apie keturis, penkis šimtus litų. I. C. minėjo, kad kiti asmenys sulaužys jam kojas, jeigu šis neduos pinigų, tačiau I. C. neįvardino minėtų asmenų. Pasak nukentėjusiojo, jis išsigando ir patikėjo, kad jam yra reikalinga apsauga. I. C. pokalbio metu sumažino pinigų sumą, kurios reikalavo, taip pat pasiūlė jam „stogą“. Likę du vaikinai tuo metu stovėjo maždaug už 3-4 metrų. Pasak nukentėjusiojo, jis su savimi tuo metu neturėjo pinigų, todėl pasakė, kad pinigus gali atnešti tik už kelių dienų. Telefoną, pasak nukentėjusiojo, I. C. pagrobė iš jo rankų. Nukentėjusysis parodė, kad nežino, ar telefono pagrobimo momentą matė S. D.. Iš karto po to, jis paskambino savo mamai, o po kelių dienų parašė pareiškimą policijoje. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad telefoną jis atsiėmė policijoje, o lombardo kvitą jam perdavė draugas D. D.. Nukentėjusysis parodė nežinantis, iš kur jo draugas D. D. gavo lombardo čekį. Nukentėjusysis parodė, kad tiksliai negali pasakyti, ar S. D. girdėjo judviejų su I. C. pokalbį. Iki šio įvykio jis neturėjo jokių problemų su I. C., gal tik nedidelių nesusipratimų. Su kaltinamuoju I. C. jis kartu sportavo, o su kaltinamuoju S. D. jis yra pažįstamas apie du metus. Kažkada su I. C., pasak nukentėjusiojo, jis buvo geruose santykiuose. Nukentėjusysis vėliau patikslino, kad susitikti su I. C. jis buvo išėjęs iš mokyklos pastato į lauką du kartus. Pirmąjį kartą jam I. C. paaiškino sąlygas, paskui SMS žinute pranešė, kad jis vėl išeitų į lauką. Pasak nukentėjusiojo, būtent, kai antrą kartą susitiko su I. C., pastarasis atėmė iš jo telefoną ir pasišalino, eidamas paskui J. S. ir S. D..

Nukentėjusiojo V. D. įstatyminė atstovė J. D. parodė, kad apie telefono pagrobimą jai papasakojo sūnus, grįžęs į namus. Atstovė nurodė, kad apie I. C. žino nedaug informacijos. Ji bandė skambinti į sūnaus telefoną, tačiau niekas neatsiliepė, nors signalas buvo geras. Antrąjį kartą signalas jau buvo kitoks, todėl ji parašė žinutę, kad gali taikiai tartis dėl telefono sugrąžinimo. Pasak atstovės, ji maždaug savaitę laukė, tikėdamasi, kad telefonas bus grąžintas gera valia. Lombardo čekį, pasak įstatyminės nukentėjusiojo atstovės, perdavė kažkoks asmuo jos sūnui, pasakęs, kad jis nebandytų kreiptis į policiją. Tačiau po kelių dienų ji su vyru kreipėsi į policiją dėl pagrobto telefono. Atstovė nurodė, kad telefonas yra grąžintas, todėl ji neturi pretenzijų.

Liudytojas D. D. paliudijo, kad jam buvo perduotas čekis iš lombardo, o telefono jis nematė. Liudytojas paliudijo matęs, kaip I. C. priėjo prie V. D.. Per pertrauką V. D. jam papasakojo, kad iš jo buvo paimtas telefonas. Dėl ko iš jo buvo paimtas telefonas, liudytojas nurodė nežinantis. Liudytojas nurodė, kad lombardo čekį jam perdavė J. G., liepusi čekį perduoti V. D., kad šis galėtų atsiimti telefoną. Liudytojas taip pat paliudijo, kad su I. C. ir S. D. jis susitiko prie parduotuvės. Tuo metu jis vaikščiojo kartu su V. D.. Pokalbio jis negirdėjo, nes stovėjau šiek tiek toliau nuo jų.

Kaltinamojo I. C. įstatyminė atstovė E. C. parodė, kad ji nenorėjo rašyti pareiškimo dėl sumušimo, tačiau ligoninėje buvo iškeltas klausimas apie sužalojimų pranešimą policijos įstaigai. Atstovė nurodė, kad šiuo metu ji puikiai sutaria su sūnumi, gyvena kartu Gargžduose. Apie telefono vagystę liudytoja nurodė nieko nežinanti.

Liudytoja J. G. paliudijo, kad ji prie parduotuvės sutiko pažįstamą I. C., kuris jai perdavė lombardo čekį ir paprašė, kad jį perduoti V. D., su kuriuo ji kartais bendrauja, nors gyvena toli vienas nuo kito. Liudytoja paliudijo, kad ji neklausinėjo I. C., iš kur tas čekis ir kam jis reikalingas. Pasak liudytojos, ji įvykdė prašymą ir minėtą čekį perdavė V. D..

Liudytoja V. L. paliudijo, kad kaltinamasis I. C. pats atidavė kastetą, pasakęs, kad šį daiktą su savimi nešiojasi dėl galimybės apsiginti. Pasak liudytojos, kaltinamasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes tuo metu jis buvo ieškomas. Liudytoja patvirtino, kad su I. C. jai teko bendrauti prieš maždaug penkis metus, nes tuo metu jis buvo problemiškas vaikas. Pasak liudytojos, S. D. nėra tiek žinomas policijai, kaip I. C..

Liudytoja G. K. paliudijo, kad apklausos metu J. S. nurodė, kad tą dieną jis susitiko su kaltinamaisiais I. C. ir S. D. prie M. G. pagrindinės mokyklos. Jis nurodė, kad iš mokyklos pastato per pertrauką išėjo V. D.. V. D. bendravo su I. C. ir S. D.. Po to V. D. kažkur nuėjo. I. C. laukė, kol praeis viena pamoka. J. S. su I. C. ėjo į lombardą. Kas telefoną nunešė į lombardą, jis nematė, nes tuo metu nuėjo prie parduotuvės „Maxima“. J. S. apklausos metu paliudijo, jog buvo kartu su V. D. ir girdėjo pokalbį apie V. D. skolą I. C.. Apklausos metu J. S. nurodė, kad jam I. C. sakė, jog V. D. už kažką yra jam skolingas. J. S. apklausos metu taip pat parodė, kad telefono paėmimo momentu pokalbyje dalyvavo S. D..

2012 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apžiūrėtas automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas policijos skiriamaisiais ženklais. Apžiūros metu buvo matyti, kad automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklas yra išdaužtas. Apžiūros metu buvo paimtos stiklo šukės ir nedidelis akmenėlis (t. 1, b. l. 10-12).

2012 m. kovo 1 d. daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad I. C. pateikė į bylą kastetą (t. 1, b. l. 49).

2012 m. balandžio 10 d. specialisto išvada Nr. 30-19-IS1-22 nustatyta, kad I. C. pateiktas objektas yra kastetas, kuris priskiriamas prie smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šios rūšies šaltieji nešaunamieji ginklai priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų (t. 1, b. l. 52 -53).

2012 m. balandžio 3 d. daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB „Memelio lombardai“ pateikė į bylą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N 97“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir lombardo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 102).

2012 m. kovo 27 d. lombardo UAB „M. L.“ kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N97“, kurio IMEI Nr.(duomenys neskelbtini), pateikė parduoti už 200 Lt. Ant lombardo kvito nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefoną gali atsiimti V. D. (t. 1, b. l. 103).

2012 m. balandžio 19 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas daiktas – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N 97“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas pas J. D. (t. 1, b. l. 104-107).

2012 m. liepos 16 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. C. buvo padarytas galvos, kairio dilbio ir kairės plaštakos sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 198).

Dėl kaltinamojo I. C. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruotos nepagarbos aplinkiniams ir sutrikdytos visuomenės rimties bei tvarkos.

Kaltinamasis I. C. prisipažino, kad 2012 m. vasario 27 d., apie 14.30 val. Klaipėdoje, P. K. gatvėje, prie namo, kurio Nr. 14, kumščiu išdaužė tarnybinio, specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėto, policijos automobilio O. A., valst. nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą. Savo poelgio priežastimi kaltinamasis nurodė tai, kad tokiu būdu siekė atkreipti į save aplinkinių žmonių dėmesį, pasipuikuoti prieš savo draugą drąsa. Kaltinamojo paaiškinimas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo tikslas buvo viešoje vietoje, stebint aplinkiniams, vandališku veiksmu, t. y. kumščiu išdaužiant policijos automobilio stiklą, pademonstruoti nepagarbą policijos institucijai ir tokiu būdu sutrikdyti visuomenės rimtį. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės neprieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams - 2012 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad nurodyto automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklas buvo išdaužtas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis I. C. viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo I. C. neteisėtai įgyto ir nešioto nešaunamojo ginklo.

Kaltinamasis I. C. parodė, kad kastetą jis rado ir su savimi tam tikrą laiką nešiojosi.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kastetas iš kaltinamojo buvo paimtas policijos pareigūnų 2012 m. kovo 1 d. jo apžiūros metu. Specialisto išvada nustatyta, kad I. C. pateiktas objektas yra kastetas, kuris priskiriamas prie smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus priskiriamų prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų. Liudytoja V. L., duodama teisme parodymus, taip pat paliudijo, kad kaltinamasis I. C. pats atidavė policijos pareigūnams kastetą, pasakęs, kad šį daiktą su savimi nešiojasi dėl galimybės apsiginti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis I. C. 2012 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas nenustatyti, Klaipėdos mieste, tiksli vieta nenustatyta, neteisėtai įgijo smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą - kastetą, kurį neteisėtai nešiojo iki 2012 m. kovo 1 d.

Šie kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamųjų I. C. ir S. D. atvirai prievartauto turto.

Kaltinamasis, duodamas teisme parodymus dėl 2012 m. kovo 27 d. iš nukentėjusiojo V. D. reikalautų pinigų, paaiškino, kad jis su S. D. atvažiavo prie mokyklos susitikti ir pakalbėti su nukentėjusiuoju apie jo fizinę apsaugą nuo kitų, agresyviai pastarojo atžvilgiu nusiteikusių asmenų. Kaltinamasis patvirtino, kad būtent jis reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, S. D. šiame pokalbyje nedalyvavo, stovėjo atokiau. Iš nukentėjusiojo paimtą telefoną, pasak kaltinamojo, taip pat jis nusprendė nešti parduoti į lombardą. K. S. D., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad jis buvo kartu su I. C., kai pastarasis reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, tačiau pats neturėjo tikslo ir noro kartu su draugu daryti šią nusikalstamą veiką. Šie kaltinamųjų parodymai teismo vertintini kritiškai, kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybinė versija, kurią paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis patvirtino, kad į susitikimą su juo buvo atvykę trys jaunuoliai. Vienas iš jų, kaip nustatyta byloje, buvo J. S., kurio teisme nepavyko apklausti dėl objektyvių priežasčių (yra išvykęs gyventi į užsienį). Liudytoja G. K. teisme paliudijo, kad apklausos metu J. S. nurodė, kad tą dieną jis susitiko su kaltinamaisiais I. C. ir S. D. prie M. G. pagrindinės mokyklos. J. S. apklausos metu taip pat parodė, kad telefono paėmimo momentu pokalbyje dalyvavo ir S. D.. Netikėti ar abejoti liudytojo J. S. nuosekliais parodymais, teismas neturi jokio pagrindo. Nenustatyta, jog liudytojas būtų suinteresuotas melagingu kaltinamųjų apkaltinimu. Kaltinamasis S. D. taip parodė, kad po to, kai lombarde buvo parduotas nukentėjusiojo telefonas, jis kartu su I. C. leido laiką prekybos centre „Akropolis“, pirko cigarečių, pietavo ir pan. Tai, kad tą dieną S. D. leido su I. C., patvirtino liudytoju teisme apklaustas D. D.. Šios aplinkybės suponuoja vienintelę logišką išvadą – bendrą tikslą versti nukentėjusįjį perduoti savo turtą kaltinamieji I. C. ir S. D. neabejotinai turėjo. Nusikalstamos veikos padarymo metu abu kaltinamieji visiškai suvokė savo veiksmų esmę ir jų pasekmes – pasiekė tikslą užvaldyti nukentėjusiojo V. D. turtą - mobiliojo ryšio telefoną. Abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo kryptingi, jie abu suprato, kad tik bendrai sutelktomis pastangomis, t. y. abiems kaltinamiesiems dalyvaujant pokalbyje su nukentėjusiuoju ir tokiu būdu sustiprinant nukentėjusiojo baimę nepaklusti reikalavimui perduoti turtą, gali pasiekti bendrą tikslą priversti nukentėjusįjį perduoti turtą. Kaltinamųjų I. C. ir S. D. konkliudentiniai veiksmai įrodo jų tiesioginę tyčią, todėl abiejų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal tą patį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį – 181 straipsnio 1 dalį, nepriklausomai nuo jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.

Dėl kaltinamojo I. C. veiksmų, kuriais buvo nežymiai sužalotas žmogus.

Kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, prisipažino, kad 2012 m. gegužės 13 d., apie 10.30 val. jis sudavė savo mamai E. C. tris kartus – į koją, pilvą ir kaktą, nors konflikto su mama detalių nurodė neatsimenantis. Savo poelgio priežastimi jis nurodė tai, kad tuo metu jis turėjo psichologinių problemų, vartojo narkotikus. 2012 m. liepos 16 d. specialisto išvada Nr. G 1236/12(03) nustatyta, kad E. C. buvo padarytas galvos, kairio dilbio ir kairės plaštakos sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 198). Nors kaltinamojo I. C. įstatyminė atstovė E. C. parodė, kad ji nenorėjo rašyti pareiškimo dėl sumušimo, tačiau ligoninėje buvo iškeltas klausimas apie sužalojimų pranešimą policijos įstaigai. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis I. C. 2012 m. gegužės 13 d., apie 10.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su motina E. C. metu tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas galvos - kaktos srities sumušimą, kairio dilbio ir kairės plaštakos sumušimus, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie kaltinamojo I. C. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį dėl 160,00 litų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 17-21). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 136,09 litų turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 3-9). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šiuo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, todėl yra visiškai tenkintini, nes kaltinamasis I. C., neteisėta veika padaręs žalą sveikatai ir turtui, privalo atlyginti turtinius nuostolius. Kaltinamajam nepilnamečiui I. C. neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai turtinei žalai atlyginti, 160,00 Lt suma turtinei žalai atlyginti subsidiariai priteistina iš nepilnamečio I. C. įstatyminės atstovės E. C. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamieji I. C. ir S. D., veikdami bendrininkų grupe, padarė vieną tyčinio pobūdžio nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį yra priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika traktuotina kaip baigtas nusikaltimas, nukreiptas pažeisti vieną esminių prigimtinių asmens teisių – asmens teisę į nuosavybę. Kaltinamųjų tyčia buvo susiformavusi iš anksto, nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė žmonių lankomoje vietoje (mokyklos teritorijoje) dienos metu, kas suponuoja išvadą apie kaltinamųjų didelį įžūlumą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apie kaltinamųjų nusikalstamų įgūdžių formavimąsi.

Kaltinamasis I. C. taip pat padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad apysunkį nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į bausmių skyrimo nepilnamečiui ypatumus, kaltinamajam I. C. už padarytus nusikaltimus tikslinga skirti arešto ir laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant žymiai mažesnį už šių bausmių vidurkius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies, 258 straipsnio 2 dalies, 181 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijose. Tačiau taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis I. C. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis (16 metų amžiaus). Kaltinamasis mokosi Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijoje. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 2 punktas, 3 dalies 5 punktas).

K. S. D., kaip jau minėta, veikdamas bendrininkų grupe su I. C., padarė vieną tyčinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą. K. S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai kaltinamojo S. D. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant žymiai mažesnį už šios bausmės vidurkį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tačiau taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis mokosi Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijoje, nusikalstamą veiką 2012 m. kovo 27 d. padarė būdamas nepilnametis, neteistas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 2 punktas, 3 dalies 5 punktas).

Kaltinamiesiems I. C. ir S. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Į I. C. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas – nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2012 m. spalio 27 d. – 3 mėnesiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I.C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 284 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 5(penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį –10(dešimties) parų arešto bausme,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį –1 (vienerių) metų ir 6 (šešių)mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį –3(trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas I. C. paskirti – laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams ir 8(aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vienerių) metų ir 6(šešių) mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, I. C. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. ryto būti namuose, tęsti mokslą, be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Į I. C. paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką – nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2012 m. spalio 27 d. – 3 mėnesius.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš I. C. priteisti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 160,00 litų turtinei žalai atlyginti. I. C. neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai turtinei žalai atlyginti, subsidiariai priteisti šią sumą – 160,00 Lt iš jo įstatyminės atstovės E. C..

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš I. C. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 136,09 litų turtinei žalai atlyginti.

S.D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių 0metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, S. D. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. ryto būti namuose, tęsti mokslą, be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.