Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla ir patvirtinta taikos sutartis pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

l. Atsakovas G. M. a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu; (duomenys neskelbtini) gera valia teikia išlaikymą savo pilnametei dukrai M. M. a.k (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) . gyvenančiai (duomenys neskelbtini) mokant po 300Lt /Tris šimtus litų/ kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jai sukaks 24 metai, t.y. iki mokslo pabaigos 2013m. birželio 30d., išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2. Turėtas pašto išlaidas bei 1500 Lt už ieškovės turėtas advokato paslaugas sumoka atsakovas G. M. iki 2010-06-01d.

3. Šia taikos sutartimi visi ginčai civilinėje byloje Nr.2-4358-562/009 pagal ieškovės M. M. a.k (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) ieškinį „Dėl išlaikymo priteisimo" atsakovui G. M. a.k (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) ., gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini) tarp šalių yra išspręsti ir šalys viena kitai jokių kitų pretenzijų neturi.

4. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio į teismą padavimo dienos - 2009-11-16.

5. Šalims išaiškintas LR CPK 42str, 94str, 140str.3d, 231str.3d., 293str.5p.,294str., 95str.,584str.4p. turinys ir pasekmės“.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad yra sudariusi sutartį su advokate dėl atstovavimo teismo posėdžiuose, jos buvo informuota apie būtiną dalyvavimą 2010-04-21 teismo posėdyje, o parengiamajame posėdyje, vykusiame 2010-03-15, ieškovė nedalyvavo. Nurodo, kad atvykusi į teismo posėdį apklausta nebuvo, tačiau posėdžio metu buvo taisoma jau parašyta taikos sutartis, su kuria ieškovė nebuvo iš anksto supažindinta, tik matė, kaip tėvas (atsakovas) ją skaitė. Yra įsitikinusi, kad sutartį pasirašė pasitikėdama atsakovu bei advokate, kadangi sutartis neatitinka ieškovės valios, taikos sutartyje įrašyta išlaikymo suma – 300 Lt, apie kurią ji sužinojo pasirašiusi sutartį, visiškai neatitinka net trečdalio jos gyvybiškai svarbių poreikių. Ieškovė nurodo, kad ji prašė priteisti jai išlaikymą, kol sukaks 24 m., o taikos sutartyje po pataisymų nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas iki mokslo metų pabaigos – 2013-06-30.

Nurodo, kad ji yra reikalinga išlaikymo, kadangi mokosi universitete dieniniame skyriuje, semestro kaina 2250 Lt, jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Ji gauna šalpos pensiją 270 Lt, savarankiškai savęs išlaikyti mokydamasi negali. Iki kol ieškovei suėjo 19 m., jai skiriami vaistai buvo visiškai kompensuojami, tačiau pasibaigus kompensavimo laikui, jos sveikata per 9 mėnesius pablogėjo, tai lėmė pablogėjusi jos turtinė padėtis – neišgalėjimas susimokėti už visus jai reikalingus vaistus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių paramos pilnamečiam vaikui priteisimą, procesinės teisės normų, laikantis pagrindinių civilinio proceso principų, todėl keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais, nenustačius absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra pagrindo.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, šalys turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje užbaigti bylą taikos sutartimi. Teisė sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje arba išsprendžia kitus ginčytinus klausimus. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 d.). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia.

Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su teismo patvirtinta tarp šalių sudarytos taikos sutarties dalimi, kuria šalys susitarė, kad atsakovas gera valia teikia išlaikymą savo pilnametei dukrai M. M. , gimusiai (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) , mokant po 300 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jai sukaks 24 metai, t.y. iki mokslo pabaigos 2013m. birželio 30 d., išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, argumentuodama tuo, kad toks taikos sutartyje nurodytas išlaikymo dydis neatitinka jos valios, su tokiu taikos sutarties turiniu ji nebuvo supažindintina iš anksto, apie nustatytą išlaikymo dydį sužinojo po jos pasirašymo. Kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į teismo paskirtą 2010-04-21 posėdį, kurio metu buvo pateikta tvirtinimui tarp šalių sudaryta taikos sutartis, atvyko tiek ieškovė, tiek jos atstovė advokatė Regina Šaltinienė, bei atsakovas G. M. (b.l. 80). Ieškovės atstovė posėdžio metu pateikė prašymą teismui patvirtinti taikos sutartį, atsakovas dėl to neprieštaravo, taip pat prašė patvirtinti taikos sutartį. Kaip matyti iš teismui pateiktos taikos sutarties (b.l. 72), ji buvo šalių taisoma, joje padaryti pakeitimai, susiję su paramos (išlaikymo) mokėjimo terminu, tačiau jokių taisymų dėl taikos sutartyje nurodyto paramos (išlaikymo) dydžio nebuvo padaryta. Ieškovė iki taikos sutarties tvirtinimo teismo nutartimi turėjo galimybę ir privalėjo perskaityti taikos sutarties tekstą prieš jį pasirašydama. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė prašė priteisti jai išlaikymą, kol sukaks 24 m., o taikos sutartyje po pataisymų nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas iki mokslo metų pabaigos – 2013-06-30, nepagrįstas, kadangi ieškovės atstovė į bylą yra pateikusi ieškinio patikslinimą (b.l. 58), kuriame prašoma priteisti išlaikymą iki 2013-06-30, kol baigs studijas VU, su tokiu patikslinimu buvo supažindintas atsakovas, duomenų, kad toks ieškinio reikalavimo patikslinimas nebuvo suderintas su ieškove, byloje nėra. Be to, kolegija pažymi, kad tokia taikos sutarties nuostata neprieštarauja materialinės teisės normai, reglamentuojančiai materialinės paramos teikimą pilnamečiams asmenims, kuriems būtina parama kol jie mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni negu 24 m. (Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d.), todėl nėra pagrindo jos pripažinti prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeidžiančia ieškovės teises.

Kolegija taip pat pažymi, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlyga, susijusi su paramos pilnamečiam vaikui dydžiu, atitinka teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reguliuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Tačiau Civilinio kodekso įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes visiškai skirtingi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Pažymėtina tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčijama taikos sutarties sąlyga dėl išlaikymo dydžio atitinka byloje nurodytoms aplinkybėms, įvertinant būtinybę ieškovei gauti materialinę paramą, reikalingą studijuojant aukštojoje mokykloje, jos sveikatos būklę, taip pat atsakovo turtinę padėtį bei galimybę teikti paramą pilnamečiam vaikui, todėl nėra pagrindo jos naikinti atskirojo skundo argumentais.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad be priteistos paramos mokėjimo, pilnamečio vaiko tėvai, šalims susitarus, ir tėvams turint galimybę, gali teikti ir papildomų lėšų, nes tik priteista paramos suma įgyja privalomumą, tačiau nepaneigia asmens teisės teikti paramos daugiau nei priteista.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pasibaigus teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytam terminui, iki kada atsakovas teikia paramą ieškovei, tačiau ieškovei nesulaukus 24 m. ji ir toliau tęs mokslus aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą reikalaudama iš atsakovo teikti jai materialinę paramą, kaip tai numato Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d.

Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.