Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-20 · Civilinė byla Nr. 2A-901-567/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-20
Bylos Nr.
2A-901-567/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
AB „Ogmios pulsas“
Trečiasis asmuo
UAB „Interservis vaikai“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui V. P.,atsakovo atstovei advokatei Neringai Rapšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3878-541/2009 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Ogmios pulsas“, trečiajam asmeniui UAB „Interservis vaikai“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2008-04-15 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 1806,55 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-03-20 iš atsakovo nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo aplietos trečiojo asmens nuomojamos antrame pastato aukšte esančios patalpos bei jose buvusios trečiajam asmeniui priklausančios prekės. Trečiojo asmens prekės buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. Dėl prekių sugadinimo ieškovas išmokėjo draudėjui 1806,55 Lt draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį atsakovą. Atsakovas atsisakė atlyginti žalą tinkamam kreditoriui, motyvuodamas tuo, kad žala įskaitymo būdu atlyginta trečiajam asmeniui. 2006-11-14 raštu ieškovas informavo atsakovą apie teisės reikalauti žalos atlyginimą perėjimą ieškovui. Kadangi atsakovas buvo informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą ir 2007-01-10 raštu patvirtino tai, todėl jis neturėjo teisės daryti įskaitymą (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.263 str., 6.266 str., 6.1015 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Ogmios centras“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, kaip pateiktą pasibaigus ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo senaties terminui ir priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2002-11-10 atsakovas su trečiuoju asmeniui sudarė nuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, kuria atsakovas išnuomojo trečiajam asmeniui patalpas Verkių g. 29, 15 korpuse, Vilniuje. Tretysis asmuo nustatytais terminais nemokėjo nuomos ir kitų mokesčių atsakovui, todėl 2006-11-14 trečiojo asmens skola atsakovui buvo 117811,10 Lt. Atsakovas turėjo teisę atlikti įskaitymą 1806,55 Lt sumai ir tokiu būdu užbaigti prievolę. Ieškovas apie padarytą žalą sužinojo 2005-03-31. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad ieškovas ieškinį turėjo pateikti per tris metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie žalos padarymą, t. y. iki 2008-04-01. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.124 str., 1.125 str. 8 d., 6.136 str., 6.1015 str. 1 d., 2 d., Draudimo įstatymo 82 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-04-14 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005-03-20 iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų Verkių g. 25, 15 korpuse, Vilniuje, buvo aplietos trečiojo asmens nuomojamos patalpos bei jose buvusios trečiajam asmeniui priklausančios prekės. Teismas, įvertinęs UAB „Avarija“ pažymą, nustatė, jog minėto pastato antrame aukšte trūko vandens žarna praustuvo maišytuvui tualeto patalpoje. Trečiojo asmens atsargos (prekės) buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“ tarp trečiojo asmens ir ieškovo sudaryta turto draudimo sutartimi. Teismas, remdamasis AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, prie jo pridėtomis nuotraukomis, AB „Lietuvos draudimas“ Nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimu, sprendimu dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nustatė, kad dėl prekių užliejimo trečiajam asmeniui padaryta žala 2206,55 Lt. Teismas konstatavo, jog ieškovas, atskaičius 400 Lt franšizę, 2005-04-15 pavedimu išmokėjo trečiajam asmeniui 1806,55 Lt draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, būdamas patalpų savininku, yra atsakingas dėl padarytos žalos ir turi pareigą atlyginti dėl trečiajam asmeniui priklausančių prekių sugadinimo atsiradusią žalą.

Teismas konstatavo, jog ieškovas, išmokėjęs žalą patyrusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens atsakovo.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog jo prievolė atlyginti padarytą žalą pasibaigė priešpriešinės prievolės įskaitymu. Teismas pažymėjo, kad įskaitymas arba atsisakymas įskaityti neturi įtakos sąžiningo trečiojo asmens teisėms. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, remdamasis su trečiuoju asmeniu sudarytos draudimo sutarties sąlygomis, pagrįstai išmokėjo draudėjui trečiajam asmeniui 1806,55 Lt draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimą iš atsakovo. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką draudėjui, būtų žinojęs apie trečiojo asmens prievolę atsakovui bei atsakovo ketinimą dėl įskaitymo. Teismas nustatė, kad 2007-01-10 atsakovo pranešimas ieškovui dėl taikomo įskaitymo surašytas po to, kai ieškovas trečiajam asmeniui buvo išmokėjęs draudimo išmoką ir pateikęs atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovo teigimu, ieškinio senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet jis draudėjui išmokėjo draudimo išmoką. Teismas konstatavo, jog ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2005-04-15, o ieškinį teisme pareiškė 2008-04-15. Teismas pažymėjo, kad subrogacija nėra nauja regresinė prievolė – tai yra asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje. Todėl subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2005-03-31 apskaičiavo dėl draudiminio įvykio padarytą žalos dydį. Tai reiškia, jog 2005-03-31 ieškovas sužinojo apie atsiradusią žalą bei jos dydį. Teismas padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamos būtent nuo šios datos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo pažeistas teises galėjo ginti, pareikšdamas ieškinį teisme iki 2008-04-01. Teismas konstatavo, jog ieškovas ieškinį pateikė, pasibaigus įstatymo nustatytam trejų metų ieškinio senaties terminui, atnaujinti šio termino neprašė, todėl ieškinys atmestinas (CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 1 d., 4 d., 1.128 str., 1.131 str., 6.130 str. 2 d., 6.263 str., 6.1015 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti - priteisti 1806,55 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 125 Lt žyminio mokesčio. Teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi priimtas, pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas. Ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes atsakovas 2007-01-08 įskaitymo aktu pripažino prievolę atlyginti nukentėjusiajam 2005-03-20 padarytą 1806,55 Lt žalą. Pagal CK 1.130 str. 2 d. šie atsakovo veiksmai nutraukė senaties terminą. Ieškovo reikalavimo teisė įgyvendinama, laikantis taisyklių (įskaitant ieškinio senaties termino nutraukimą), kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius tik išmokėjus draudimo išmoką. Ieškovas pateikė ieškinį, nepraėjus 3 metams po to, kai buvo išmokėta draudimo išmoka. Draudimo išmoka išmokėta 2005-04-15, ieškinys pateiktas 2008-04-15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimo išmokos išmokėjimas pripažįstamas pagrindinės prievolės įvykdymo momentu, o nuo šio momento prasideda iš regresinės prievolės atsirandančio reikalavimo trejų metų senaties terminas. Ieškovas yra pateikęs reikalavimą regreso tvarka (subrogacija). CK 1.128 str. numato, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenumato ko kita. CK 1.127 str. numato, kad iš regresinių prievolių kylantiems reikalavimams ieškinio senaties terminas prasideda nuo prievolės įvykdymo. Tam tikrų kategorijų bylose draudikai moka periodines išmokas, kurios gali būti mokamos po žalos padarymo praėjus daugiau nei 3 metams. LR Draudimo įstatymas draudžia mokėti draudimo išmoką, neįsitikinus draudiminio įvykio buvimu. Įstatymai suteikia teisę draudikui mokėti išmoką po to, kai bus ištirtos visos įvykio aplinkybės. Daugeliu atveju draudikas negali pagreitinti išmokos mokėjimo, dėl to išmoka gali būti išmokėta jau pasibaigus senaties terminui. Šiuo atveju draudikas įgytų regresinio reikalavimo su pasibaigusiu senaties terminu teisę. Senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti tada, kai asmuo įgyja teisę reikšti ieškinį dėl pažeistos teisės gynybos.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Ogmios centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Tretysis asmuo UAB „Interservis vaikai“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (šiuo atveju draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditoriaus pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, ieškovui 2005-03-31 apskaičiavus dėl draudiminio įvykio padarytą žalos dydį, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamos būtent nuo šios datos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs išmoką, įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, nes nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įstojo į prievolinį teisinį santykį. Nagrinėjamoje byloje taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas LR CK 1.125 str. 7 d., nes draudikas, išmokėjęs išmoką, negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo draudėjas (CK 1.128 str.).

Dėl šių argumentų teisėjų kolegija šalina pirmosios instancijos teismo nuorodą į CK 1.125 str. 8 d. ir argumentus, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas ir ieškovas savo pažeistas teises galėjo ginti, pareikšdamas ieškinį teisme iki 2008-04-01. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys teisme turėjo būti pareikštas iki 2006-04-01, nes draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo 2007-01-10 raštu (b.l. 8) buvo atsakyta į ieškovo 2006-11-14 pretenziją (b.l. 10), todėl 2007-01-10 raštas nėra įskaitymo aktas ir neturi teisinės reikšmės ieškinio senaties termino skaičiavimui pagal CK 1.130 str. 2 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas.

Tai, kad šalinama nuoroda į materialinės teisės normą ir dalis argumentų iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, kuriuo byla iš esmės išspręsta teisingai, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti teisingą sprendimą (LR CK 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str.,; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme 14,95 Lt (b.l. 145). Atsakovas ir tretysis asmuo nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl apeliantas neturi pareigos atlyginti kitiems asmenims bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 14,95 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Dalia VišinskienėPetras Jaržemskis