Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo suinteresuotiems asmenims R. J., L. T., antstolė Indrė Klungė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Indrės Klungės žinioje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0189/21/00749 dėl 121,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. J. išieškotojos Joniškio rajono savivaldybės administracijos naudai.

Antstolė Indrė Klungė 2025 m. birželio 9 d. turto arešto aktu Nr. S-25-189-15597 areštavo skolininkės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinio L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų esamų pajamų dalį - 15 % nuo sutuoktinio L. T. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatyta viena MMA, 5% nuo gaunamų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA ir 25% nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios du MMA bet ne daugiau kaip nurodytas turto arešto mastas. Antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės R. J. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu L. T., nustatymo.

Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininkės turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi, įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas)).

Byloje nėra duomenų, kad R. J. ir L. T. santuoka nutraukta, jog padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), tame tarpe ir pajamos, gautos iš darbinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas. Teismas pažymi, kad asmeninis skolininkės prievolės kreditoriui pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis pajamų, kurias gauna sutuoktinis L. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.