- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- I-961-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03586-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- G. U.
dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei šios institucijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei K. Š.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. U. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas G. U., atstovaujamas advokato V. J. (2018 m. liepos 31 d. išrašas iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 646 (b. l. 16)), kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–7), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir VMI sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
2. Skunde paaiškina, jog VMI, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – ir Sutartis), užsienio valstybės mokesčių tarnybos pateiktu prašymu vykdyti reikalavimą ir suvienodintu dokumentu, nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 90 666,71 Eur. Apie VMI sprendimą pareiškėjas sužinojo 2018 m. liepos 30 d., kada bendrovės, kurioje dirba, buhalterė aptiko jį pareiškėjo asmeninės paskyros „Mano VMI“ sistemoje. Pareiškėjui pasikreipus į VMI, jam į elektroninį paštą buvo atsiųstas VMI 2018 m. birželio 20 d. raštas Nr. (23.1-08) RNA-18132 „Dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą“ (toliau – ir 2018 m. birželio 20 d. raštas), kuris buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos atsakovei atsiųstus dokumentus, surašytus (duomenys neskelbtini) ir anglų kalbomis. Šių dokumentų pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) anksčiau nebuvo gavęs, kadangi minėtu adresu yra tik deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau ten negyvena. Nesutikdamas su VMI sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija sprendime nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos prašymo ir jo vertimo matyti, koks yra reikalavimo pobūdis (mokesčio rūšis) – pajamų mokestis, laikotarpis, už kurį apskaičiuota skolos suma, taip pat reikalavimo nustatymo data. Komisija sprendė, jog atsakovė tinkamai atliko teisės aktuose nustatytus informavimo veiksmus, užtikrinančius pareiškėjui galimybę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas ginčijamas VMI sprendimas. Pareiškėjo manymu, šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
3. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, 2015–2016 m. vykdė individualią veiklą – užsiėmė statybos darbais. Šią veiklą jis buvo įregistravęs ir (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnyboje, jos vykdymo metu turėjo nuo 1 iki 7 samdomų darbuotojų. Tačiau veikla nepasisekė, jis (duomenys neskelbtini) nebegalėjo sumokėti visų privalomų mokesčių, todėl (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnyba užblokavo jo banko sąskaitą bei inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Pareiškėjo teigimu, bankroto byla iškelta jam 2016 m. vasarą, jos iškėlimo metu buvo nustatyti jo kreditoriniai įsipareigojimai – apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (apie 50 000 Eur). Iš nurodytos sumos atėmus PVM, skolos suma, pareiškėjo teigimu, turėjo būti apie (duomenys neskelbtini) (apie 37 500 Eur).
4. Nepaisant nurodytų aplinkybių, pareiškėjas ir toliau (duomenys neskelbtini) teisėtai dirbo lietuvių įmonėje bei ruošėsi jam priskaičiuotą skolą sumokėti. Nors 2016 m. gruodžio mėn. jis turėjo susitikti su savo bankroto administratoriumi, tačiau dieną prieš tai jį darbo vietoje sulaikė (duomenys neskelbtini) migracijos tarnybos pareigūnai bei dviem metams jį iš (duomenys neskelbtini) deportavo. Tokiu būdu jo mokesčių skolos klausimas taip ir liko neišspręstas. 2018 m. pabaigoje, pasibaigus deportacijos terminui, pareiškėjas ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti minėto klausimo išsprendimą.
5. 2018 m. birželio 20 d. rašte buvo nurodyta, jog atsakovė gavo (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymą išieškoti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių, (duomenys neskelbtini) delspinigių skolą ir (duomenys neskelbtini) išlaidų skolą už 2015, 2016 ir 2018 metus, bendra suma – (duomenys neskelbtini) (90 666,71 Eur), kuris buvo pateiktas vadovaujantis Sutarties 28 straipsniu. Pareiškėjui taip pat buvo pranešta, kad jeigu jis per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos minėtų įsipareigojimų neįvykdys, skola bus išieškoma iš jo sąskaitų kredito įstaigose ir kito turto Lietuvos Respublikos civilio proceso nustatyta tvarka. Raštu pareiškėjas informuotas taip pat apie tai, jog (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, tačiau (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos raštas ir susiję dokumentai surašyti (duomenys neskelbtini) ir anglų kalbomis, pareiškėjui jie buvo atsiųsti neišversti į lietuvių kalbą. Todėl, pareiškėjo vertinimu, VMI sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti suma ((duomenys neskelbtini) arba 90 666,71 Eur) yra du kartus didesnė, nei iš tikrųjų turėtų būti (apie (duomenys neskelbtini) arba 37 500 Eur), be to, (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymą atsakovė pradėjo vykdyti neteisėtai, kadangi prieš tai nesiėmė jokių priemonių įsitikinti prašomos išieškoti sumos teisingumu ir pagrįstumu, kadangi net neišvertė pateiktų dokumentų į lietuvių kalbą, taip pat neinformavo pareiškėjo apie jo teisę dėl minėtos sumos perskaičiavimo kreiptis į (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybą arba net į pačią atsakovę.
6. Pareiškėjo manymu, VMI (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos reikalaujamam mokesčių išieškojimui pritarė „automatiškai“, neatliko jokio tyrimo ir nesiaiškino, ar prašymas ir vykdymas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus, ar pateiktas prašymas yra pagrįstas, taip pat kokios faktinės aplinkybės lėmė šio prašymo pateikimą Lietuvai ir pan. Komisija, priimdama sprendimą, šių aplinkybių taip pat tinkamai nevertino. (duomenys neskelbtini), tikėtina, vadovavosi tik pareiškėjo banko sąskaitos duomenimis ir nesivadovavo buhalteriniais duomenimis, t. y. ir grynųjų pinigų judėjimo sąskaitomis, dėl ko jo skolos dydis ir buvo apskaičiuotas neteisingai. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovė ir Komisija nevertino, ar pareiškėjas yra kreipęsis ir (ar) galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybą dėl jam priskaičiuotų mokesčių sumų perskaičiavimo, be to, VMI turėjo suteikti pareiškėjui tokią galimybę, nes tai padaryti jis turi teisę per trejus metus. Pareiškėjui akivaizdu, jog VMI sprendimas neatitiko Sutarties 26 straipsnio nuostatų, taip pat gero valdymo principo, susijusio su MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktu, užtikrinančiu kiekvieno asmens teisę būti išklausytam, todėl Komisija privalėjo tokį sprendimą naikinti kaip neteisėtą.
7. Komisija nevertino aplinkybės, jog pagal Sutarties 26 straipsnio nuostatas asmuo, manantis, kad jis buvo ar yra nepagrįstai apmokestintas, gali šiuo klausimu kreiptis ne tik į savo rezidavimo vietos valstybės kompetentingą asmenį su prašymu išnagrinėti šį klausimą, bet ir į valstybės, kurios piliečiu jis yra, kompetentingą instituciją. VMI, būdama tokia institucija, pareiškėjui šios teisės neišaiškino, o Komisija tokio atsakovės veiksmo nepagrįstai nelaikė pareiškėjo teisių pažeidimu. Be to, pareiškėjo manymu, Komisija negalėjo priimti sprendimo, nesuteikus pareiškėjui galimybės duoti savo paaiškinimus. VMI, savo ruožtu, net nenustatė, ar prašomas išieškoti mokestis patenka į Sutarties taikymo sritį, taip pat nesiaiškino mokestinės nepriemokos kilmės. Nepaisant to, jog yra nuspręsta išieškoti 90 666,71 Eur, tačiau nenurodyta ir nėra net aišku, kokios rūšies mokesčiams ši suma priskirtina. Pareiškėjui akivaizdu, kad VMI sprendime nebuvo aiškinamasi, ar prašomas išieškoti mokestis apskritai patenka į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties taikymo sritį, taip pat nesiaiškinta mokestinės nepriemokos kilmė.
8. Pareiškėjas pažymi, jog jam yra nežinomas ir nesuprantamas (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos atsakovei atsiųstų dokumentų turinys, kadangi šie dokumentai yra surašyti (duomenys neskelbtini) bei anglų kalbomis ir nėra išversti į lietuvių kalbą. Taip pat pareiškėjui kyla abejonių, ar jų turinys buvo suprantamas ir pačiai atsakovei prieš priimant skundžiamą VMI sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo vertinimu, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
II
Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25–30).
1. Atsakovė nurodo, jog 2018 m. birželio 15 d. gautas (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos (toliau – ir (duomenys neskelbtini) Tarnyba) 2018 m. birželio 8 d. prašymas išieškoti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių, (duomenys neskelbtini) delspinigių skolą ir (duomenys neskelbtini) išlaidų skolą už 2015, 2016 ir 2018 metus bei su prašymu susijusius dokumentus. Bendra išieškotinos mokestinės nepriemokos suma – (duomenys neskelbtini) (90 666,71 Eur). Prie prašymo buvo pridėti susiję dokumentai, patvirtinantys, kad visi teisiniai reikalavimai mokestinei skolai išieškoti yra įvykdyti, mokestinė skola yra išieškotina nuo 2018 m. balandžio 30 d., kai, remiantis (duomenys neskelbtini) teisės aktais, mokesčių mokėtojui 2018 m. balandžio 16 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl įsiskolinimo. (duomenys neskelbtini) Tarnyba patvirtino, kad prašymas išieškoti atitinka (duomenys neskelbtini) teisinius ir administracinius reikalavimus. Mokestinės nepriemokos išieškojimas iš pareiškėjo buvo pradėtas vykdyti vadovaujantis Sutarties 28 straipsniu. Atsakovė pažymi, kad Sutarties nuostatos susitariančioms šalims nesuteikia teisės tikrinti pateikto prašymo pagrįstumo.
2. VMI 2018 m. birželio 20 d. pareiškėjo adresu: (duomenys neskelbtini) raštu informavo pareiškėja apie VMI gautą (duomenys neskelbtini) prašymą. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, pateikiant skundą (duomenys neskelbtini). Kartu su minėtu raštu pareiškėjui buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) Tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymas, susiję dokumentai bei prašymo grafų atitikmenų vertimas į lietuvių kalbą. Pareiškėjui nepateikus skundo ir nesumokėjus mokestinės prievolės, VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo bei užsienio valstybės 2018 m. birželio 8 d. pateiktu prašymu išieškoti, 2018 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą išieškoti 90 666,71 Eur iš pareiškėjo pagal užsienio valstybės prašymą. Korespondencijos įteikti nepavyko, siunta grįžo siuntėjui su Lietuvos pašto atžyma „neatsiėmė pašte“. VMI interneto puslapio paskyroje „Mano VMI“ 2018 m. liepos 27 d. patalpino viešą skelbimą, kuriame pareiškėjui buvo nurodyta atsiimti 2018 m. birželio 20 d. raštą. 2018 m. liepos 30 d. pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiustas VMI 2018 m. liepos 27 d. raštas, kuriame pareiškėjas informuotas, kad jeigu per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos neįvykdys mokestinės prievolės, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ir (ar) turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso tvarka. Kartu su 2018 m. liepos 27 d. raštu VMI išsiuntė ir 2018 m. liepos 25 d. sprendimą. Pareiškėjas 2018 m. liepos 31 d. telefonu kreipėsi į VMI dėl 2018 m. birželio 20 d. rašto, 2018 m. liepos 31 d. el. paštu pareiškėjui išsiustas minėtas 2018 m. birželio 20 d. raštas, su pridėtu (duomenys neskelbtini) Tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymu ir susijusiais dokumentais bei prašymo grafų atitikmenų vertimu į lietuvių kalbą. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriuo prašė panaikinti VMI sprendimą. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydama, kad VMI neturėjo vertinti nei dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančioje valstybėje narėje, nei suvienodintame dokumente nurodytų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat Komisija nurodė, kad VMI savo kompetencijos ribose atliko MAĮ nustatytus privalomus pareiškėjo informavimo apie (duomenys neskelbtini) Tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymą vykdyti reikalavimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus.
3. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjui skundžiant sprendimą dėl mokestinės nepriemokos iš jo išieškojimo, ginčo dalykas yra ne mokesčio apskaičiavimo pagrįstumas ir teisėtumas, o tai, ar VMI, priimdama sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, tinkamai taikė mokestinės nepriemokos išieškojimą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjas VMI nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) Tarnybos sprendimas išieškoti iš jo mokestines nepriemokas yra apskųstas ar panaikintas. VMI pažymi, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 20 d. raštu yra informuotas, kad (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, pateikiant skundą (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybai. VMI pareiškėjui išaiškino teisę ginčyti ne tik VMI 2018 m. birželio 20 d. raštą, bet ir galimybę užginčyti (duomenys neskelbtini) Tarnybos sprendimą, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tokia teise pasinaudojo.
4. Vadovaujantis Sutarties 26 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo mano, kad vienos ar abiejų šalių veiksmai baigiasi ar baigsis apmokestinimu, jis gali, neatsižvelgiant į tų šalių įstatymuose numatytas priemones, šiuo klausimu kreiptis į sutartį sudarančios šalies, kurios rezidentas jis yra, kompetentingą asmenį. Toks pareiškimas turi būti paduotas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, vedančius prie šios sutarties nuostatų neatitinkančio apmokestinimo. Pareiškėjas galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) Tarnybą dėl apmokestinimo ir apie tai informuoti VMI. Teisių ir pareigų vienovės principas negali būti taikomas tik mokesčių administratoriaus atžvilgiu. VMI vertinimu, ji, priimdama (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymą padėti iš pareiškėjo išieškoti mokesčius, nesuvaržė pareiškėjo teisės paduoti motyvuotą skundą (duomenys neskelbtini) Tarnybai.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas ir teismui, ir Komisijai pateiktame skunde nurodo, kad apie VMI sprendimą sužinojo tik 2018 m. liepos 30 d., kai bendrovės, kurioje dirba, buhalterė rado VMI sprendimą pareiškėjo asmeninės paskyros VMI „Mano VMI“ sistemoje, pažymi, kad deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena, todėl dokumentų nebuvo gavęs. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjui dokumentai buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. VMI turimais duomenimis, pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, VMI neturėjo realios galimybės nei tiesiogiai įteikiant, nei registruotu laišku įteikti 2018 m. birželio 20 d. rašto, todėl 2018 m. liepos 27 d. interneto puslapyje www.vmi.lt pareiškėjui buvo paskelbtas viešas sprendimas atsiimti 2018 m. birželio 20 d. raštą. Vadovaujantis MAĮ priimtas minėtas mokesčių administratoriaus raštas laikytinas įteiktu 2018 m. liepos 27 d.
6. Pareiškėjas skunde nurodo, jog VMI, gavusi (duomenys neskelbtini) prašymą, neatliko jokio tarnybinio tyrimo ar patikrinimo, tačiau Sutarties nuostatos susitariančioms šalims nesuteikia teisės tikrinti pateikto prašymo pagrįstumo. Jeigu pateiktas prašymas jį gavusios šalies laikomas priimtinu ir atitinkančiu minėtos Sutarties nuostatas, jis vykdomas be jokių kitų procedūrų. VMI, priimdama (duomenys neskelbtini) mokesčių direktorato prašymą padėti iš pareiškėjo išieškoti mokesčius, neprivalėjo aiškintis, kokie veiksmai (duomenys neskelbtini) buvo atlikti išieškant mokesčius, ir dėl kokių priežasčių mokesčių nebuvo galima išieškoti (duomenys neskelbtini). Mokėtinas sumas pareiškėjui paskaičiavo (duomenys neskelbtini) Tarnyba, todėl pareiškėjas turėjo galimybes ginti savo teises, ginčydamas išieškotinos sumos ir pagrindą ir dydį, remdamasis Sutarties nuostatomis. Būtent todėl VMI nėra saistoma MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pagrįsti (duomenys neskelbtini) mokesčio administratoriaus mokesčio mokėtojui apskaičiuotų mokesčio ir su juo susijusias sumas.
7. VMI teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta MAĮ 33 straipsnio 8 punkte, o šios teisės atsiradimo pagrindai nustatyti 105 straipsnyje. VMI sprendime nurodyta ne tik teisinis bet ir faktinis jo pagrindimas. VMI turėjo teisę priimti skundžiamą sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą. Minėtas VMI sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas tinkamai įgalioto asmens, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. VMI nuomone, iš pareiškėjui siųstų dokumentų pareiškėjas galėjo suprasti perduoto dokumento dalyką ir pagrindą bei aktyviai ginti savo teises. Pareiškėjas gavo pakankamai informacijos, kad siekdamas apginti savo teises, galėtų būti aktyvus ir tuoj pat kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas, bet pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad jam suteikta teise pasinaudojo, taip pat nepateikė įrodymų, kad jam nebuvo suteikta galimybė suprasti perduotų dokumentų dalyko ir pagrindo bei ginti savo teises, taip pat, kad pareiškėjas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nesuprato savo teisių. Savo ruožtu Komisija, VMI nuomone, teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, padarė teisingas išvadas, todėl naikinti VMI ir Komisijos sprendimų nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III
Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė šios institucijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausioji specialistė K. Š. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. VMI 2018 m. birželio 15 d. gautas (duomenys neskelbtini) Tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymas išieškoti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių (Komisijos byla, b. l. 9–10, vertimas b. l. 59-60).
2. VMI 2018 m. birželio 20 d. priėmė raštą (b. l. 32), kuriuo informavo pareiškėją, jog VMI yra gautas (duomenys neskelbtini) Tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymas išieškoti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių, (duomenys neskelbtini) delspinigių skolą ir (duomenys neskelbtini) išlaidų skolą už 2015, 2016 ir 2018 metus, bei su prašymu susiję dokumentai. Bendra išieškotinos mokestinės nepriemokos suma (duomenys neskelbtini) (90 666,71 Eur). Šiame rašte pareiškėjui taip pat pranešta, kad jeigu per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos mokestinė prievolė nebus įvykdyta, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ir (ar) turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka. Rašte taip pat teigiama, jog (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, pateikiant skundą (duomenys neskelbtini) tarnybai.
VMI interneto puslapio paskyroje „Mano VMI“ 2018 m. liepos 27 d. patalpino viešą skelbimą, kuriame pareiškėjui buvo nurodyta atsiimti 2018 m. birželio 20 d. raštą (b. l. 48).
3. VMI 2018 m. liepos 25 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, Sutartimi bei užsienio valstybės 2018 m. birželio 8 d. pateiktu prašymu išieškoti Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 90 661,71 Eur sumą (b. l. 8-9). VMI apie sprendimą pareiškėją informavo taip pat 2018 m. liepos 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 45).
4. Nesutikdamas su VMI sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Komisijai, 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikdamas skundą (Komisijos byla, b. l. 1-5).
5. Komisija 2018 m. rugsėjo 20 d. priėmė skundžiamą sprendimą (b. l. 10–15), kuriuo atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
5.1. Sprendime Komisija nurodė, jog, spręsdama apie pareiškėjui iki ginčijamo VMI sprendimo priėmimo žinomas aplinkybes, pažymi, kad VMI 2018 m. birželio 20 d. raštu pareiškėją bandyta informuoti, jog (duomenys neskelbtini) Tarnyba, vadovaudamasi Sutarties 28 straipsniu „Pagalba renkant mokesčius“, pateikė prašymą išieškoti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių, (duomenys neskelbtini) delspinigių skolą ir (duomenys neskelbtini) išlaidų skolą už 2015, 2016 ir 2018 metus, bendra išieškotinos mokestinės nepriemokos suma – (duomenys neskelbtini) (90 666,71 Eur). Kartu su minėtu raštu pareiškėjui buvo išsiųsti (duomenys neskelbtini) Tarnybos 2018 m. birželio 8 d. raštas (prašymas) ir susiję dokumentai, gauti 2018 m. birželio 15 d. (iš viso 5 lapai). Komisijos sprendime teigiama, jog iš pareiškėjui siųsto (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymo grafų atitikmenų vertimo į lietuvių kalbą matyti, kad (duomenys neskelbtini) Tarnyba 2018 m. birželio 8 d. prašyme patvirtino, kad mokestinė pretenzija yra susijusi su Sutartyje nurodytais mokesčiais, taip pat patvirtino, kad mokestinės pretenzijos nebegalima užginčyti administracinės apeliacijos būdu (apeliacija teismams), o prašyme pateikta informacija yra teisinga. Minėtame vertime taip pat nurodyta, kad nesumokėti yra pajamų mokesčiai. Komisija konstatavo, jog iš 2018 m. birželio 8 d. prašymo ir jo vertimo matyti, koks (duomenys neskelbtini) Tarnybos reikalavimo pobūdis (mokesčio rūšis) – pajamų mokestis, laikotarpis už kurį apskaičiuota skolos suma, reikalavimo nustatymo data ir pan.
5.2. Komisijos sprendime nustatyta, jog nepavykus pareiškėjui įteikti registruotu laišku, jo deklaruotu adresu, siunčiamo 2018 m. birželio 20 d. rašto, 2018 m. liepos 27 d. www.vmi.lt interneto svetainėje pareiškėjui buvo paskelbtas viešas kvietimas atsiimti 2018 m. birželio 20 d. raštą. Pakartotinai, t. y. 2018 m. liepos 30 d., registruotu laišku pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiustas VMI 2018 m. liepos 27 d. raštas, kartu pateikiant ir skundžiamą sprendimą. Po pareiškėjo skambučio, 2018 m. liepos 31 d. į pareiškėjo elektroninį paštą buvo išsiustas 2018 m. birželio 20 d. raštas su pridėtu (duomenys neskelbtini) Tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymu ir susijusiais dokumentais bei prašymo grafų atitikmenų vertimu į lietuvių kalbą. Komisija sprendime nurodo, jog nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas apie VMI turimus dokumentus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą, buvo informuotas tinkamai ir laiku, t. y. nepažeidžiant MAĮ nustatytos tvarkos ir terminų. Pareiškėjo argumentas, kad jis negavo VMI korespondencijos, siustos adresu (duomenys neskelbtini), nes ten faktiškai negyvena, buvo laikomas teisiškai nereikšmingu, nes bylos duomenys patvirtino, kad pats pareiškėjas yra deklaravęs būtent šį gyvenamosios vietos adresą, todėl jam kyla pareiga, pakeitus faktinį gyvenamosios vietos adresą, apie tai pranešti valstybės institucijoms, tame tarpe ir VMI. Komisija sprendė, kad VMI atliko teisės aktuose nustatytus informavimo veiksmus, užtikrinančius pareiškėjo galimybę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas ginčijamas VMI 2018 m. liepos 25 d. sprendimas.
5.3. Komisija taip pat pažymėjo, jog VMI neturi vertinti nei dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančioje valstybėje narėje, nei suvienodintame dokumente nurodytų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. VMI informuoja suinteresuotą asmenį apie kitos valstybės pateiktą prašymą ir (ar) suvienodintą dokumentą, kurių pagrindu pareiškėjui savo noru neįvykdžius mokestinės prievolės ji bus išieškoma priverstiniu būdu, taip pat praneša apie suinteresuoto asmens teisę užginčyti išieškomą skolą kreipiantis į kompetentingas prašančios valstybės institucijas bei vadovaujantis prašančiosios šalies įstatymais.
5.4. Komisija konstatavo, jog VMI nustatytos kompetencijos ribose atliko MAĮ nustatytus privalomus pareiškėjo informavimo apie (duomenys neskelbtini) Tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymą vykdyti reikalavimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus. VMI iš esmės neturėjo vertinti 2018 m. birželio 8 d. prašyme nurodytų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo, nes šie dokumentai laikomi pakankamu pagrindu vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, todėl Komisija neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą bei naikinti VMI sprendimą.
II
1. Byloje ginčas kilo dėl VMI ir Komisijos sprendimų (žr. atitinkamai šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 bei 5 punktus) teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Nustatyta, kad VMI skundžiamą sprendimą priėmė vykdydama (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos pateiktą 2018 m. birželio 8 d. prašymą. VMI vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, Sutartimi, bei minėtu (duomenys neskelbtini) prašymu Nr. (duomenys neskelbtini). MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. MAĮ 28 straipsnio, reglamentuojančio bendradarbiavimą su užsienio valstybių mokesčių administratoriais, 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad jei kitaip nenumato tarptautinė sutartis ar susitarimas, pagalba užsienio valstybės mokesčių administracijai (kompetentingai institucijai) teikiama, jei užtikrinamas bendradarbiavimo abipusiškumas ir užsienio valstybės institucija, kuri kreipiasi, yra išnaudojusi visas įprastines galimybes tikslui, dėl kurio kreipiamasi, pasiekti. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir SPIMĮ) 10 straipsnio „Prašymas vykdyti išieškojimą“ 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras. Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutarties 28 straipsnyje, kuriame sureguliuotas pagalbos renkant mokesčius taikymas, nustatyta: „Sutartį sudarančios šalys įsipareigoja teikti viena kitai pagalbą renkant nesumokėtus mokesčių mokėtojo mokesčius, kurių dydį galutinai nustato pagalbos prašymą pateikusios sutartį sudarančios šalies įstatymai“ (1 dalis); „Kai sutartį sudaranti šalis prašo surinkti mokesčius, kurių surinkimui pritarė kita sutartį sudaranti šalis, tai ta kita sutartį sudaranti šalis renka šiuos mokesčius, vadovaudamasi savo mokesčių rinkimo įstatymais, ir renka juos taip, kaip mokesčius, kurie priklauso jai pačiai (2 dalis); „Bet koks sutartį sudarančios šalies prašymas rinkti mokesčius pateikiamas kartu su tokiu pažymėjimu, kokio reikalauja tos šalies įstatymai, kad būtų galima galutinai nustatyti mokesčio mokėtojo nesumokėtų mokesčių dydį“ (3 dalis); „3 <...> paragrafe aprašytą prašymą sutartį sudaranti šalis pateikia tik tada, kai mokesčių mokėtojas, kuris nesumokėjo mokesčių, neturi toje šalyje pakankamai turto, galinčio padengti nesumokėtus mokesčius“ (5 dalis).
Aiškinant Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 16 straipsnį galima daryti išvadą, jog atsisakymas teikti pagalbą yra teisiškai galimas iš principo tik trimis atvejais: 1) jeigu priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu; 2) nesilaikyta senaties terminų (5 arba 10 metų); 3) prašoma išieškoti suma nesiekia 1 500 eurų. Tai reiškia, kad teikianti pagalbą institucija, priimdama sprendimą dėl išieškojimo pagal užsienio valstybės prašymą turėtų patikrinti ką tik įvardytas aplinkybes, o jų nenustačiusi turi teikti pagalbą pagal užsienio valstybės prašymą – priimti sprendimą išieškoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1298-556/2017, 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-354-556/2019).
3. Teismas pabrėžia, kad VMI 2018 m. birželio 20 d. priėmė raštą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), kuriuo informavo pareiškėją, jog VMI yra gautas (duomenys neskelbtini) Tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymas išieškoti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių, (duomenys neskelbtini) delspinigių skolą ir (duomenys neskelbtini) išlaidų skolą už 2015, 2016 ir 2018 metus, bei su prašymu susiję dokumentai. Bendra išieškotinos mokestinės nepriemokos suma (duomenys neskelbtini) (90 666,71 Eur). Šiame rašte pareiškėjui taip pat pranešta, kad jeigu per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos mokestinė prievolė nebus įvykdyta, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ir (ar) turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka. Rašte taip pat teigiama, jog (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, pateikiant skundą (duomenys neskelbtini) tarnybai. Taigi, VMI priėmė šį raštą, siekdama įgyvendinti Sutarties 28 straipsnio nuostatas, siekdama surinkti informaciją ir iš paties pareiškėjo, ar tikrai jis skundė sprendimus dėl mokesčių sumų nustatymo (duomenys neskelbtini) teismams, ar ne. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad „Pareiškėjas VMI nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) Tarnybos sprendimas išieškoti iš jo mokestines nepriemokas yra apskųstas ar panaikintas. VMI pažymi, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 20 d. raštu yra informuotas, kad (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, pateikiant skundą (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybai. VMI pareiškėjui išaiškino teisę ginčyti ne tik VMI 2018 m. birželio 20 d. raštą, bet ir galimybę užginčyti (duomenys neskelbtini) Tarnybos sprendimą, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tokia teise pasinaudojo“ (žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 3 punktą). Tačiau pabrėžtina, kad tai nėra tiesa, nes pareiškėjui minėtas VMI 2018 m. birželio 20 d. raštas įteiktas tik tada, kai VMI interneto puslapio paskyroje „Mano VMI“ 2018 m. liepos 27 d. patalpino viešą skelbimą, kuriame pareiškėjui buvo nurodyta atsiimti 2018 m. birželio 20 d. raštą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą). Taigi, VMI priėmė skundžiamą sprendimą 2019 m. liepos 25 d., o VMI 2018 m. birželio 20 d. raštas įteiktas pareiškėjui tik 2019 m. liepos 27 d. Vadinasi, atsakovė pažeidė gero administravimo principą, taip pat Sutarties 28 straipsnio nuostatas, nes, sutinkant su pareiškėjo skundo formuluote, „automatiškai“ sutiko su (duomenys neskelbtini) institucijų prašymais, neišklausiusi pareiškėjo. Gero administravimo principo turinio pažeidimas pasireiškia ir tuo, kad nesudaromos sąlygos išklausyti pareiškėją (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis). Būtent šiuo atveju taip ir nutiko.
Dar daugiau, atsakovė atsiliepime nurodė, kad „vadovaujantis Sutarties 26 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo mano, kad vienos ar abiejų šalių veiksmai baigiasi ar baigsis apmokestinimu, jis gali, neatsižvelgiant į tų šalių įstatymuose numatytas priemones, šiuo klausimu kreiptis į sutartį sudarančios šalies, kurios rezidentas jis yra, kompetentingą asmenį. Toks pareiškimas turi būti paduotas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, vedančius prie šios sutarties nuostatų neatitinkančio apmokestinimo. Pareiškėjas galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) Tarnybą dėl apmokestinimo ir apie tai informuoti VMI. Teisių ir pareigų vienovės principas negali būti taikomas tik mokesčių administratoriaus atžvilgiu. VMI vertinimu, ji, priimdama (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymą padėti iš pareiškėjo išieškoti mokesčius, nesuvaržė pareiškėjo teisės paduoti motyvuotą skundą (duomenys neskelbtini) Tarnybai“ (žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 4 punktą). Tai, irgi nėra tiesa, nes, kaip minėta, VMI priėmė skundžiamą sprendimą 2019 m. liepos 25 d., o VMI 2018 m. birželio 20 d. raštas įteiktas pareiškėjui tik 2019 m. liepos 27 d., taigi pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė kvestionuoti (duomenys neskelbtini) institucijų aktų.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintini, kaip neatitinkantys gerojo administravimo principo, tačiau klausimas dėl (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymo dėl pagalbos išieškant mokesčius perduotinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos spręsti iš naujo (žr. analogišką Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-354-556/2019.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. U. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)
Klausimą dėl (duomenys neskelbtini) mokesčių surinkimo tarnybos 2018 m. birželio 8 d. prašymo dėl pagalbos išieškant mokesčius perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos spręsti iš naujo.
Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.