Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. (A.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, be pilietybės, neturintis leidimo gyventi Lietuvoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 2 metams laisvės atėmimo (2012 m. balandžio 11 d. paleistas lygtinai; 2012 m. spalio 26 d. bausmę atlikęs);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 6 mėnesiams viešųjų darbų; jo atžvilgiu pradėti dar du 2018 m. lapkričio 10 d. ir 2019 m. vasario 3 d. ikiteisminiai tyrimai; šiuo metu iki 2019 m. balandžio 3 d. suimtas antrojo ikiteisminio tyrimo byloje; teistumui neišnykus;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyta 1,71 promilių girtumas), mušdamas bei kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo savo šeimos narę – sugyventinę Č. Š., t. y. tyčia, dešiniu kumščiu sudavė jai į veidą, po ko, ranka sugriebė jai už plaukų, o nukentėjusiajai išsilaisvinus, ją pastūmė, dėl ko ji kaire koja atsitrenkė į sienos kampą, savo veiksmais padarydamas Č. Š. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimą pėdoje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jis 2018 m. rugsėjo 1 d. vakare, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), su sugyventine Č. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, susibarė. Abu buvo neblaivūs. Jis tiksliai įvykio aplinkybių nepamena. Atsimena, kad jis sudavė sugyventinei per veidą, sugriebęs už plaukų, ją pastūmė. Savo elgesį vertina blogai, blaivus taip nesielgtų, būdamas neblaivus stengiasi nekonfliktuoti. Turi priklausomybę alkoholiui, bandė gydytis, yra negėręs 9 mėnesius. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Viešai atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi (b. l. 126-127).

Teisiamojo posėdžio metu, atsakydama į teisėjos klausimus dėl civilinio ieškinio, nukentėjusioji Č. Š. nurodė, kad ji palaiko 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Po įvykio jai padaryti sužalojimai buvo akivaizdūs – sužalotas veidas, akis, pėda, dėl ko šlubavo, skaudėjo, jautėsi blogai, buvo pažeminta; nedarbingumo pažymėjimo neėmė, gydėsi pati, darbdavio sutikimu savaitę nėjo į dabą. Po įvykio kaltinamąjį išvežė policija, o jai greitosios pagalbos medikai suteikė pirminę pagalbą. Po šio įvykio jie susitaikė, nes jai kaltinamojo gaila, priėmė kartu gyventi. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, per konfliktus abu būdavo neblaivūs; paskutinį kartą 2019 m. vasario 3 d. kvietė pareigūnus dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, po ko kaltinamasis buvo suimtas (b. l. 126).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Č. Š. nurodė, kad su sugyventiniu A. P. kartu yra jau 6 metus ir gyvena jos tetos name adresu(duomenys neskelbtini). A. P. dažnai geria, yra gydytas nuo alkoholizmo, maždaug prieš tris metus gulėjo psichiatrinėje. Ji pati taip pat išgeria kartą per savaitę. 2018 m. rugsėjo 1 d. sugyventinis grįžo namo apie 19.00 val. neblaivus ir parsivežė 0,5 litro degtinės butelį. Jie kartu išgėrė ir pavalgė, tada sugyventinis išsitraukė dar vieną 0,5 litro degtinės butelį, kurį jie taip pat išgėrė. Po to ji žiūrėjo televizorių, o A. P. nuėjo miegoti. Apie 23.00 val., miegodama išgirdo, kad A. P. šlapinasi viduryje kambario, todėl atsikėlė ir pradėjo rėkti ant jo, ėjo pasiimti kuo valyti. Sugyventinis pradėjo taip pat rėkti ir keiktis, ką tiksliai jis sakė, neatsimena, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis pasidarė agresyvus, priėjo ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą. Ji pagriebė ant lovos gulintį telefoną ir norėjo bėgti į lauką, bet sugyventinis pagriebė ją ranka už plaukų, ji išsilaisvino, todėl jis dar ją bebėgančią pastūmė, ir ji kaire koja atsitrenkė į sienos kampą bei ją susižalojo. Lauke ji paskambino policijai, o A. P. pabėgo. Policija iškvietė jai medikus, kurie ją apžiūrėjo. Tik išvažiavus policijai, A. P. sugrįžo ir laužė duris, ji neatidarė durų ir vėl iškvietė policiją, kuri jį išvežė. Patirtą fizinį skausmą vertina 10 balų, jai buvo prakirsta lūpa, iki dabar skauda valgant. Šiuo metu A. P. jos namuose negyvena ir jos neatsiprašė. A. P. smurtauja ne pirmą kartą, prieš mėnesį jis jai yra trenkęs ranka į veidą, buvo ištinusi akis, tačiau tada jis atsiprašė ir ji policijos nekvietė (b. l. 21-22).

Specialisto išvadoje Nr. G 3445/2018 (01) nurodyta, kad Č. Š. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas pėdoje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34).

2018 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai užfiksavo Č. Š. sužalojimus: kraujuojančias žaizdas veide prie lūpų bei pėdoje, patinimą veide; ji paaiškino, kad A. P. elgėsi agresyviai, sudavė jai kumščiu į veidą, prakirto lūpą, tampė už plaukų, pastūmė ir sužeidė kairės kojos pėdą. A. P. neneigė, kad sudavė savo sugyventinei (b. l. 2-5)

Iš 2018 m. rugsėjo 2 d. A. N. tarnybinių pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei aplinkybių patikslinimo matyti, kad telefonu susisiekus su Č. Š., ši paaiškino, kad su sugyventiniu A. P. gyvena kartu apie 6 metus. Įvykio dieną A. P. visą dieną vartojo alkoholį. Nakties metu, miegodama ji išgirdo keistus garsus ir atsikėlusi pamatė, kad A. P. šlapinasi prie krosnies. Kilo žodinis konfliktas, kai staiga A. P. kelis kartus kumščiu trenkė jai į veido sritį ir ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet ji bandė pabėgti nuo A. P. į kitą kambarį, kuriame buvo jos mobiliojo ryšio telefonas, kad galėtų išsikviesti policijos pareigūnus. Tuomet A. P. sugriebęs ją už plaukų, tampė kambaryje, sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat grumtynių metu jai buvo sužalota pėda. Kai Č. Š. pavyko išsilaisvinti ir išsikviesti policijos pareigūnus, A. P. pabėgo į lauką. Policijos pareigūnams neradus A. P. ir išvykus, A. P. grįžo į namus ir Č. Š. dar kartą iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė A. P.. Paklausus Č. Š., ar gali pas ją atvykti į namus ir užpildyti procesinius dokumentus, ji atsisakė ir pareiškė, kad dabar yra nakties metas, ji šiuo metu yra pavargusi, sumušta ir patyrusi stresą, todėl paprašė pas ją atvykti dienos metu. Č. Š. iš balso atrodė labai susijaudinusi ir išsigandusi, kalbėdama verkė. Č. Š. teigė, kad A. P. ją muša pastoviai ir ji niekaip negali nuo jo apsisaugoti bei prašė jai padėti. A. P. prisipažino, kad sumušė savo sugyventinę Č. Š., tačiau dėl kokios priežasties, paaiškinti negalėjo (b. l. 7).

Asmens blaivumo teste nurodyta, kad A. P. 2018 m. rugsėjo 2 d., 00.56 val. nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Pirmiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, 2018 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2018 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei aplinkybių patikslinimo, specialisto išvada Nr. G 3445/2018 (01), asmens blaivumo testu, neginčijamai nustatyta, jog A. P. tyčia menkaverčio konflikto metu, 2018 m. rugsėjo 1 d. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, savo sugyventinei Č. Š. kumščiu sudavė į veidą, ranka sugriebė jai už plaukų, o nukentėjusiajai išsilaisvinus, ją pastūmė, dėl ko ji kaire koja atsitrenkė į sienos kampą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas daro išvadą, kad A. P. veikė tiesiogine tyčia, nes jis smurtą panaudojo ne vieną kartą (kumščiu sudavė į veidą, ranka sugriebė už plaukų, paskui, nukentėjusiajai išsilaisvinus, ją pastūmė), be to, smūgiuojama buvo ir į galvos sritį, o tai rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą smurtauti ir norėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą bei suvokė, kad šiais savo veiksmais gali sutrikdyti jos sveikatą. Tai rodo, kad kaltinamasis A. P. suprato pavojingą savo veikos pobūdį, suvokė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padarinių ir jų siekė. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad taip pasielgė dėl girtumo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas (BK 19 str. 1 d.).

Dėl paminėtų aplinkybių teismas konstatuoja, jog šioje byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika smurtinė, padaryta prieš šeimos narį, baigta, į kaltinamojo asmenybę – iki sulaikymo oficialiai nedirbo, 5 metus neturi leidimo gyventi Lietuvoje, baustas administracine tvarka (b. l. 46-49), gydėsi Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 54, 55); iš specialisto išvados Nr. 89TPK-608/2018 matyti, kad medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama, jog A. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, dėl kurios A. P. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl A. P. netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 65). Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padaręs jis prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tačiau ši aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti nukentėjusiosios elgesį rizikingu, provokuojančiu vien dėl to, kad ji kartu su kaltinamuoju vartodavo alkoholinius gėrimus, juos pirkdavo. Kaltinamasis ankščiau teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas prieš motiną ir sugyventinę (b. l. 44-45; Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), šią veiką padarė būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui; nusikalto teistumui neišnykus, be to, jo atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padarytų sunkesnių smurtinių nusikalstamų veikų, kurių antrame jis laikomas suimtu, kas rodo, kad jis teigiamų išvadų nedaro, rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei atsižvelgęs į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jų sukeltas pasekmes, jo nenorą taisytis bei keisti savo gyvenimo būdą, teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta viena griežčiausių bausmių rūšis – areštas, jo dydį nustatant didesnį nei įstatyme numatytas arešto trukmės vidurkis. Be to, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis bus atribotas nuo aplinkos, kurioje vartojamas alkoholis, kas įtakoja jį daryti nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Taip pat kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 1 metus nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja (BK 67 str. 3 d., 72¹ str.).

A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 2 d., 00.20 val. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., 13.21 val. (dvi dienas) (b. l. 67, 69), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Kaltinamajam A. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji Č. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 28). Įvertinus tai, kad Č. Š. žalą patyrė dėl nusikalstamų A. P. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta neturtinė žala (BPK 109 str.). Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino, jo gynėjas prašė civilinį ieškinį mažinti.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimas pėdoje, dėl kurių nukentėjusiajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Tai nėra pagrindas mažinti civilinį ieškinį, tačiau įvertinus sužalojimo pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, jų gyvenimo būdą (kaip minėta, nukentėjusioji perka alkoholinius gėrimus, abu su kaltinamuoju juos vartoja ir būdami neblaivūs konfliktuoja, kas turi įtakos nusikalstamam elgesiui) bei kaltinamojo turtinę padėtį (neturi legalaus darbo, neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje), civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 300 Eur, kuri priteisina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. (A.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 2 d., 00.20 val. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., 13.21 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, kartu su bausme A. (A.) P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 m. kovo 18 d.) gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios Č. Š. ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš A. (A.) P. nukentėjusiosios Č. Š. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.