- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- ATP-1433-487/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarimo, kuriuo netenkintas Ž. M. skundas ir paliktas nepakeistas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. gegužės 2 d. nutarimas nubausti Ž. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d., paskiriant jai įspėjimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - Tarnyba) 2012-05-02 nutarimu Ž. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. už tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (duomenys neskelbtini) (toliau - Perkančioji organizacija) 2011 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vykdant Mobiliojo ryšio paslaugos ir mobiliojo ryšio telefono aparatų mažos vertės viešąjį pirkimą (toliau - Pirkimas), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų Įstatymo (Žin. 1996. Nr. 84-2000; 2006. Nr. 4-102; 2008. Nr. 81-3179; 2010. Nr. 25-1174; 2011, Nr. 2-36) (toliau - Įstatymas) ir Perkančiosios organizacijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos vadovo 2010 m. balandžio 20 d. įsakymų Nr. 3-245 (toliau - Taisyklės), nuostatas (Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-11-16 raštas Nr. 4S-4228 „Dėl viešojo pirkimo vertinimo”).
Perkančiosios organizacijos Mažos vertės pirkimų komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos vadovo 2011-08-12 įsakymu Nr. 3-473 „Dėl komisijos sudarymo" (toliau -Komisija), kurios nare buvo Ž. M., vykdydama Pirkimo procedūras neužtikrino Taisyklių 28.5, 50 punktų reikalavimų, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymosi ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo ir pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes:
1. 2011-08-18 Komisijos posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 27-6-211) svarstydama Perkančiosios organizacijos Ūkio skyriaus 2011-08-18 paraišką-užduotį Nr. 29-6-80 (toliau - Paraiška) dėl Pirkimo atlikimo, nutarė Pirkimą atlikti apklausos būdu ir išsiųsti Paraiškoje nurodytiems tiekėjams - UAB „O" (duomenys pakeisti). UAB „T"(duomenys pakeisti). ir UAB „B" (duomenys pakeisti). kvietimus pateikti pasiūlymus. Pažymėtina, jog Paraiškoje nurodytų rekomenduojamų kviesti tiekėjų sąrašas nebuvo argumentuotas.
Tokiais savo veiksmais Ž. M. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 171³ straipsnyje 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-18 nutarimu netenkino Ž. M. skundo ir paliko Tarnybos 2012-05-02 nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Ž. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-18 nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, o, teismui nusprendus, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo - Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko 2012-05-02 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/33-33 pakeisti, neskiriant pareiškėjai Ž. M. administracinės nuobaudos.
Nurodo, kad tam, jog pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal LR ATPK 171 ³ str. 1 d. straipsnį, būtina nustatyti, kad padarytas pažeidimas, kuris patektų į šiame straipsnyje nurodytą dispoziciją, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Nenustačius visų šių pažeidimo sudėties elementų, administracinės atsakomybės taikymas asmeniui yra negalimas.
Teigia, jog, įvertinus tiek Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko 2012-05-02 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/33-33 turinį, tiek ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-18 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-115-818/2012 turinį, darytina išvada, kad nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei teismas nenustatė visų teisiškai reikšmingų faktų, suteikiančių pagrindą Pareiškėjos atžvilgiu taikyti LR ATPK 171³ straipsnyje numatytą atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą.
Anot apeliantės, formalus Pirkimo iniciatoriaus pateiktos Paraiškos - užduoties neatitikimas Taisyklių 28.5 punkto reikalavimui galėtų būti pagrindas jos atžvilgiu taikyti LR ATPK 171³ straipsnyje numatytą atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad toks neatitikimas sąlygojo Mažos vertės pirkimo komisijos, kurios nare buvo apeliantė, neteisėtų sprendimų priėmimą, o būtent, kad dėl šio formalaus neatitikimo komisija priėmė neteisėtą sprendimą Pirkimą atlikti apklausos būdu, išsiunčiant Paraiškoje - užduotyje nurodytiems tiekėjams UAB „O", UAB „T" ir UAB „B" kvietimus pateikti pasiūlymus. Pažymi, kad apeliantė šios administracinės bylos nagrinėjimo metu yra ne kartą nurodžiusi, kad aptariamo Pirkimo atveju Pirkimo iniciatoriaus pateiktoje Paraiškoje - užduotyje buvo nurodyti visi visuotinai žinomi mobiliojo ryšio paslaugos tiekėjai, t.y. UAB „O", UAB „T" ir UAB „B", kurie vieninteliai turėjo galimybę pateikti Pirkimui pasiūlymą pagal Pirkimo techninę specifikaciją. Nors Lietuvoje, be UAB „O", UAB „T" ir UAB „B", veikia ir kiti mobiliojo ryšio paslaugos tiekėjai, tokie kaip UAB „E" (duomenys pakeisti)., UAB „CS" (duomenys pakeisti). ir UAB „T"(duomenys pakeisti)., tačiau visi šie tiekėjai naudojasi tiekėjo UAB „B" (duomenys pakeisti). tinklu, o ši bendrovė pati dalyvavo Pirkime, kaip savarankiškas tiekėjas. Taigi, nė vienas iš nurodytų tiekėjų nebūtų galėjęs nei savarankiškai, nei pasitelkdamas trečiuosius asmenis pateikti Pasiūlymo Pirkimui.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių esminių Pirkimo iniciatoriaus pateiktoje Paraiškoje - užduotyje nurodyto rekomenduojamų kviesti tiekėjų sąrašo trūkumų, o iš esmės deklaratyviai rėmėsi vien tik tuo faktu, kad šis sąrašas yra neargumentuotas. Be to, nei Institucija, nei apylinkės teismas nenurodė, kokią įtaką toks formalus Pirkimo iniciatoriaus pateiktos Paraiškos - užduoties neatitikimas Taisyklių 28.5 punkto reikalavimui turėjo Mažos vertės pirkimo komisijos, kurios nare buvo Pareiškėja, priimto sprendimo Pirkimą atlikti apklausos būdu, išsiunčiant tiekėjams UAB „O, UAB „T" ir UAB „B" kvietimus pateikti pasiūlymus, teisėtumui bei apskritai tolimesnėms Pirkimo procedūroms.
Apeliantė pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnyba kaltina ją Pirkimo metu galimai padarius visiškai formalų procedūrinį Taisyklių 28.5 punkto pažeidimą, nors, apeliantės vertinimu, šiuo atveju Pirkimo iniciatoriaus pateiktoje Paraiškoje - užduotyje nurodyto siūlomų kviesti tiekėjų sąrašo neargumentavimas net negali būti laikomas Taisyklių 28.5 punkto pažeidimu. Negana to, Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikė jokių motyvuotų paaiškinimų, kaip toks tariamas pažeidimas įtakojo Mažos vertės pirkimo komisijos priimtų sprendimų teisėtumą, nors pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka būtent Viešųjų pirkimų tarnybai, tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atkreipia dėmesį į tai, jog dar prieš aptariamą Pirkimą 2011 m. rugpjūčio mėn. pradžioje Perkančioji organizacija atliko analogiško pobūdžio ir apimties pirkimą, kuriame pateikti pasiūlymus buvo pakviesti tie patys tiekėjai, kaip ir šiame Pirkime, t.y. UAB „O", UAB „T" ir UAB „Bi". Atitinkamai visi šie tiekėjai pateikė savo pasiūlymus pirkimui, be kita ko, siūlydami ir iPhone 4 telefonus. Šis pirkimas buvo nutrauktas tik todėl, kad visų tiekėjų pateikti pasiūlymai buvo atmesti dėl pasiūlytų per didelių ir Perkančiajai organizacijai nepriimtinų kainų, dėl šios priežasties netrukus buvo inicijuotas aptariamas Pirkimas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė, būdama Mažos vertės pirkimo komisijos nare, užtikrino, jog, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi LR VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kadangi buvo sudarytos vienodos sąlygos visiems tiekėjams konkuruoti tarpusavyje, suteikiant galimybę jiems pateikti savo pasiūlymus Pirkimui.
Apeliantės manymu, net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, vis dėlto pripažintų, kad Pareiškėjos atžvilgiu LR ATPK 171³ straipsnyje numatyta atsakomybė už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą buvo taikyta pagrįstai, atsižvelgtina į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, ir jai administracinė nuobauda neskirtina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba prašo Ž. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-18 nutarimą.
Nurodo, kad apeliantė, būdama Komisijos nare ir vykdydama Pirkimo procedūras, Komisijos 2011-08-18 posėdyje nagrinėdama jai pateiktą Perkančiosios organizacijos Ūkio skyriaus 2011-08- 18 paraišką-užduotį Nr. 29-6-80 (toliau - Paraiška) dėl Pirkimo atlikimo (2011-08-18 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 27-6-211), pritarė Komisijos pirmininko pasiūlymui atlikti Pirkimą apklausos būdu ir išsiųsti Paraiškoje nurodytiems tiekėjams - UAB „O", UAB „T" ir UAB „B" kvietimus pateikti pasiūlymus. Pažymi, jog Paraiškoje nurodytų rekomenduojamų kviesti tiekėjų sąrašas nebuvo argumentuotas kaip to reikalaujama Taisyklių 28.5 punkte. Apeliantė, balsuodama už kvietimų be jokių argumentų išsiuntimą Paraiškoje nurodytiems tiekėjams, nesilaikė Taisyklių 28.5 punkte nustatyto reikalavimo ir pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatą. Nurodo, jog apeliantė, būdama Komisijos nare, 2011-08-18 Komisijos posėdyje (Komisijos 2011-08-18 posėdžio protokolas Nr. 27-6-211) svarstydama Paraišką, o tuo pačiu ir prie Paraiškos pridėtą techninę specifikaciją, nenagrinėjo ir nesiaiškino joje nustatytų techninių reikalavimų mobiliojo ryšio telefono aparatams ir jų atitikimo Įstatymo reikalavimams, apsiribojo tik Pirkimo objekto savybių konstatavimu ir nutarė kartu su kvietiniu ją pateikti tiekėjams. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad apeliantė savo veiksmais pažeidė Taisyklių 50 punkto reikalavimą, kad mažos vertės pirkimų techninė specifikacija turi užtikrinti įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymąsi ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymosi, šio straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo, nes buvo dirbtinai ribojama tiekėjų galimybė dalyvauti Pirkime, ir tai pažeidžia Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>". Atkreipia dėmesį, jog pagal viešai prieinamą informaciją Pirkimo vertinimo metu kiti du dalyvauti Pirkime pakviesti tiekėjai UAB „B" ir UAB „T", iPhone 4 telefonais neprekiavo.
Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, kad išvadą apie tiekėjų konkurencijos ribojimą nustatytais techninės specifikacijos reikalavimais įrodo tas faktas, jog pasiūlymą Pirkimui pateikė tik UAB „Omnitel", kurio pasiūlymas atitiko visus techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus ir su kuriuo buvo pasirašyta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Kiti du tiekėjai UAB „Tele2" ir UAB „Bitė Lietuva" pasiūlymų nepateikė, nes neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų.
Viešųjų pirkimų tarnybos atstovės teigimu, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o Teismas Nutartyje teisingai nurodė, jog Komisija, taigi ir kiekvienas jos narys, yra atsakinga už tinkamą viešojo pirkimo procedūrų atlikimą pagal Taisyklėse ir Įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Priešingu atveju Susisiekimo ministerijos sudaryta viešųjų pirkimų komisija būtų tik fikcija, kas nesiderina nei su Viešųjų pirkimų įstatymu, nei apskritai su pagrindiniais valstybės tarnybos veiklos principais - skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kt. Apeliantė tinkamai neatliko Komisijos nario funkcijų ir todėl priėmė neteisėtus sprendimus, ką pirmos instancijos teismas teisingai nustatė nutarime.
Anot Institucijos, apeliantė pažeidė nustatytą viešųjų pirkimų tvarką. Už nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vadovaujantis ATPK 171³ straipsniu, ji buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, jai buvo paskirta pati švelniausia administracinė nuobauda - įspėjimas.
Ž. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog Z. M. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1260 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už Įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymą.
Įstatymo (2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1255 redakcija) 3 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, Ž. M. dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo kaltės nepripažino, teismo posėdyje nurodydama, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį ji negalėjo būti patraukta, nes asmeniškai neturėjo galimybių įtakoti viešojo pirkimo tvarkos, šį mobiliojo ryšio paslaugų ir mobiliojo ryšio telefono aparatų pirkimą iniciavo Susisiekimo ministerija, UAB “O” pateikto pasiūlymo techninės specifikacijas patikrino Perkančios institucijos specialistas V. I., todėl, jos manymu, sudaryta viešųjų pirkimų komisija šiuo atveju atliko iš esmės tik technines funkcijas, susijusias su pirkimu. Taip pat, jos manymu, nutarime aprašytu veiksmu iš viso nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei šie, nei apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai neteikia pagrindo skundžiamą Institucijos 2012 m. gegužės 2 d. nutarimą ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-18 nutarimą panaikinti ar pakeisti. Jos kaltė padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje esančiais įrodymais: 2011 m. lapkričio 16 d. Viešųjų pirkimų tarnybos dėl viešojo pirkimo vertinimo raštu Nr. 4S-4228, mobiliojo ryšio paslaugų ir mobiliojo ryšio telefono aparatų pirkimo techninės specifikacijos duomenimis, Susisiekimo ministerijos paraiška-užduotimi dėl pirkimo atlikimo, Susisiekimo ministerijos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos darbams pirkti 2011-08-23 posėdžio protokolu, pačios Ž. M. paaiškinimais.
Iš 2011 m. lapkričio 16 d. Viešųjų pirkimų tarnybos dėl viešojo pirkimo vertinimo rašto Nr. 4S-4228 (b.l. 12) matyti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kaip Perkančioji organizacija, 2011 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vykdė Mobiliojo ryšio paslaugas ir mobiliojo ryšio telefono aparatu mažos vertės viešąjį pirkimą. Perkančiosios organizacijos vadovo 2010 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-245 buvo patvirtintos nuostatos dėl komisijos sudarymo. Perkančioje organizacijoje veikė Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija, kurios nare buvo ir Ž. M..
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio komisijos posėdžio 2011-08-23 protokolo (b.l. 16) matyti, kad Ž. M. balsavo už sutarties su tiekėju UAB “O” sudarymą. Protokole taip pat nurodyta, kad sprendimas priimtas vienbalsiai, Ž. M. protokole pasirašė.
Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, viešiems tiekėjams privalėjo sudaryti vienodos sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Dėl to vertinimo kriterijai turi būti taikomi objektyviai ir vienodai (Europos Bendrijų teisingumo teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink.2001, p.I-7725, Viešojo pirkimo sutarčių sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijai).
Perkančiosios organizacijos vadovo 2010 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-245 buvo patvirtintos nuostatos dėl komisijos sudarymo (Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-11-16 raštas Nr. 4S-4228 „Dėl viešojo pirkimo vertinimo”). Perkančioje organizacijoje veikė Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija, kurios nare buvo ir asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – Ž. M..
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. M., kaip komisijos narė, išsiuntė tiekėjams paklausimus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, privalėjo imtis realių priemonių, kad tiekėjų sąrašas būtų argumentuotas, o neapsiriboti vien tik viešoje erdvėje esamais duomenimis. Nors Ž. M. apeliaciniame skunde teigia, kad UAB “O” yra visuomenei plačiai žinoma bendrovė, kuri teikia vartotojams platų paslaugų spektrą, šis argumentas negali būti pagrindas daryti kategorišką išvadą, jog Lietuvos rinkoje nėra ir kitų subjektų, galinčių tiekti išsamią (tinkamą) informaciją apie produktą.
Iš liudytoju teismo posėdyje apklausto Susisiekimo ministerijos Informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. I. duotų parodymų matyti, kad mobiliojo ryšio telefonais iPhone 4, prekiauja ne tik konkursą laimėjęs dalyvis UAB “O”, bet ir kiti tiekėjai (b.l. 148).
Konstatuotina, kad Ž. M., balsuodama už kvietimų be jokių argumentų išsiuntimą Paraiškoje tiekėjams „O", UAB „T" ir UAB „B", nesilaikė Taisyklių 28.5 punkte nustatyto reikalavimo ir pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatą. Kaip matyti iš Komisijos 2011-08-18 posėdžio protokolo Nr. 27-6-211, apeliantė, būdama Komisijos nare, 2011-08-18 Komisijos posėdyje, svarstant Paraišką, o tuo pačiu ir prie Paraiškos pridėtą techninę specifikaciją, nenagrinėjo ir nesiaiškino joje nustatytų techninių reikalavimų mobiliojo ryšio telefono aparatams ir jų atitikimo Įstatymo reikalavimams, apsiribojo tik Pirkimo objekto savybių konstatavimu ir nutarė ją pateikti tiekėjams.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tiekėjų pasiūlymai atitiko Pirkimų sąlygų reikalavimus, kadangi Perkančioji organizacija neužtikrino konkurencijos, diskriminavo tiekėjus.
Ž. M. argumentas, kad Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija ar atskiri jos nariai negalėjo įtakoti viešojo pirkimo, nepagrįstas.
Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (mažos vertės pirkimams – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti.
Iš byloje esančio Susisiekimo ministerijos vadovo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 3-245 matyti, kad Perkančioje organizacijoje buvo sudaryta viešųjų pirkimų komisija, kurios nare paskirta Ž. M.. Šio įsakymo pagrindu, viešojo pirkimo komisijos nariams suteikti įgaliojimai vykdyti Perkančiosios organizacijos vardu organizuojamą viešąjį pirkimą pagal raštiškas užduotis ir viešųjų pirkimų dokumentus, veikti pagal suteiktus įgaliojimus, savo veikloje vadovautis galiojančiais teisės aktais ir kt.
LR Susisiekimo ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-245 patvirtintose supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse nurodyta, jog Komisija, taigi ir jos nariai, taip pat Ž. M., žinodama Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, turėjo ir atitinkamai atsakingai veikti, t.y. svarstydama gautą Paraišką, kurioje nurodomas kviestinų tiekėjų sąrašas, atsižvelgdama į Taisyklių 28.5 punkto nuostatą, kad siūlomų kviesti tiekėjų sąrašas turi būti argumentuotas, turėjo pareikalauti iš viešojo pirkimo iniciatoriaus jį pagrįsti. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijų nariai nėra saistomi išankstinių viešųjų pirkimų sąlygų.
Komisija, taip pat ir kiekvienas jos narys, yra atsakinga už tinkamą viešojo pirkinio procedūrų atlikimą pagal Taisyklėse ir Įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Priešingu atveju, Susisiekimo ministerijos sudaryta Viešųjų pirkimų komisija neužtikrintų įstatymų nuostatų, taip pat pagrindinių valstybės tarnybos veiklos principų – skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, laikymosi.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, pagrįstais teisės aktų, reglamentuojančių Komisijos veiklą, analize, kuriais atmesti Ž. M. teiginiai, jog Komisija ar jos atskiri nariai šiuo atveju negalėjo daryti įtakos viešiesiems pirkimams, o priešingai, apeliantė turėjo įgaliojimus bei galimybę nebalsuoti už neteisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde pateikiama atskirų teisės aktų nuostatų, susijusių su Komisijos veikla, interpretacija nepaneigia minėtos išvados. Priešingu atveju, Komisija, vykdydama net ir akivaizdžiai Įstatymui prieštaraujančius viešuosius pirkimus, negalėtų prisiimti jokios atsakomybės, be to, tai prieštarautų Įstatyme įtvirtintiems viešųjų pirkimų pamatiniams principams.
Įvertinus visas aplinkybes, Ž. M. pagrįstai buvo nubausta pagal inkriminuotą straipsnį (ATPK 171 ³ str. 1 d.). Pabrėžtina, kad nubaustosios nesutikimas su bylą nagrinėjusių institucijų padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.
Ž. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nepagrįstai paskirta nuobauda – įspėjimas, prašo jai neskirti nuobaudos.
ATPK 171 ³ str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).
Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Viešųjų pirkimų nutarimu paskirtą nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pažeidimo mažareikšmiškumą, į tai, jog pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti, Ž. M. paskyrus ATPK 171 ³ str. 1 d. sankcijoje nustatytą švelniausią nuobaudos rūšį – įspėjimą.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-18 nutartį ir Tarnybos 2012-05-02 nutarimą Ž. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. gegužės 2 d. nutarimą nepakeistus bei Ž. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.