Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirti įpareigojimai; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė V. R. atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu skirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę; 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)V. R. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vienerių metų dviejų mėnesių ir dvidešimt vienos dienos dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutraukė prieš terminą vykdomą probuojamojo V. R. priežiūrą, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 9 d. (2024 m. rugsėjo 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 46 MGL (2 300 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 3 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 9 d.; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (išieškoti į valstybės biudžetą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 19 853 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2024 m. rugpjūčio 9 d., apie 20 val., žodinės nuomos sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombarde „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), išsinuomojo nešiojamąjį kompiuterį „Apple Macbook Pro A1706“, kurio vertė - 300 Eur, tačiau nešiojamojo kompiuterio „Apple Macbook Pro A1706“ 2024 m. rugpjūčio 12 d. ir vėliau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardą „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, nuomos mokesčio nemokėjo, tokiu būdu pasisavino nedidelės vertės svetimą turą - nešiojamąjį kompiuterį „Apple Macbook Pro A1706“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas - 300 Eur turtinę žalą.

V. R.

šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Susisiekė elektroniniu paštu su T. A. iš lombardo, kuris yra jo sesės vyro brolis. Jo paprašė išsinuomoti „Apple“ kompiuterį rugpjūčio 9 dienai. Pradžioje reikėjo trijų kompiuterių, paskui atėjo žymiai mažiau žmonių ir užteko vieno kompiuterio. Kompiuterio reikėjo, nes neturėjo savo, o nuomai pinigų neturėjo. Jam nurodė, kad nuomos kaina 20 eurų už parą. Norėjo nuomotis trims paroms. Atėjo į lombardą, pasakė, kad nuo T. ir jam padavė kompiuterį, jokios sutarties nepasirašė. Buvo apie 17 žmonių vakarėlyje ant stogo. Draugas atsisiuntė plokštelių, kurių jie klausėsi. Išsinuomotą kompiuterį vakaro metu apipylė, padėjo į šalį, o ryte atsikėlęs pažiūrėjo ar veikia, tačiau kompiuteris neįsijungė. Atvažiavo meistras, kurį susirado per skelbimus, ir pasakė, kad kompiuterio nepavyks pataisyt. Meistras pasiūlė už kompiuterį 20 eurų. Jis sutiko ir pardavė kompiuterį. Vilkino laiką, T. rašė, kad tuoj atveš kompiuterį ir ieškojo pinigų, kad nupirktų tokį patį kompiuterį. Tada T. pasakė, kad kreipsis į policiją. Blogai vertina ką padarė, reikėjo iš karto pasakyti ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Labai gailisi dėl savo veiksmų.

Atsakydamas į papildomus proceso dalyvių klausimus nurodė, kad jo finansinė padėtis prasta, priklausomybių neturi, alkoholiu nepiktnaudžiauja, nevartoja narkotinių medžiagų. Nebuvo iš anksto suplanavęs, kad negražins kompiuterio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu apklaustas įtariamuoju V. R. parodė, kad <...> 2024 m. rugpjūčio 9 d. elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“, kreipėsi į pažįstamą T. A., kuris dirba lombarde „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), su prašymu - 3 dienoms išnuomoti 3 nešiojamus kompiuterius. Tuo metu kompiuteriai jam buvo reikalingi vykstančiam renginiui. 2024 m. rugpjūčio 9 d. elektroniniu paštu jis gavo T. A. atsakymą, kad lombarde buvo laisvas tik 1 nešiojamas kompiuteris „Apple“. Netrukus T. A. patikslino, kad tai nešiojamas kompiuteris „Apple Macbook Pro“. T. A. atsiuntė kompiuterio nuotrauką ir kompiuterio parametrus. T. A. minėjo, kad nešiojamo kompiuterio „Apple Macbook Pro“ nuoma dienai kainuos 20 eurų. Su T. A. pasiūlymu sutiko. T. A. nurodė, kad nešiojamą kompiuterį „Apple Macbook Pro“ jis gali atsiimti lombarde „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadangi kompiuteris jau buvo paruoštas. 2024 m. rugpjūčio 9 d., apie 20 val., atvyko į lombardą. Užėjus į lombardą tuo metu lombarde dirbo darbuotojas, kurio vardo ir pavardės nežino. Darbuotojui pasakė, kad T. A. jam turėjo palikti nešiojamą kompiuterį. Lombarde dirbęs darbuotojas jam padavė nešiojamą kompiuterį „Apple Macbook Pro“. Atvykus į lombardą ir pasiėmus nešiojamą kompiuterį jis jokių dokumentų nepasirašinėjo. Nešiojamas kompiuteris „Apple Macbook Pro“ buvo įdėtas į dėžę. Su T. A. elektroniniu paštu susitarė, kad išnuomotą nešiojamą kompiuterį gražins po 3 dienų. Šio kompiuterio jis į lombardą negrąžino, kadangi 2024 m. rugpjūčio 10 d., įvykusio renginio metu jis nešiojamą kompiuterį sugadino apipildamas skysčiu. Iškart po šio įvykio, tai yra kitoje savaitės pradžioje nutarė nešiojamą kompiuterį „Apple Macbook Pro“ nunešti į taisyklą. Ten jam buvo nurodyta, kad kompiuterio taisyti neapsimoka. Pasibaigus žodiniam susitarimui dėl nešiojamo kompiuterio nuomos jis elektroniniu paštu T. A. paprašė dar šiek tiek nešiojamą kompiuterį „Apple Macbook Pro“ pas save palaikyti. Apie nešiojamo kompiuterio sugadinimą T. A. nieko nesakė. T. A. su jo pasiūlymu sutiko. Už išnuomotą nešiojamą kompiuterį 60 eurų taip ir nesumokėjo, o nešiojamo kompiuterio taip pat negražino, kadangi kompiuterį sugadino. Kelis kartus T. A. žadėjo, kad nešiojamą kompiuterį atveš. Tai darė tiesiog bandydamas tempti laiką, kadangi tuo metu pinigų sumokėti už nešiojamo kompiuterio nuomą neturėjo, tuo labiau pinigų už sugadintą kompiuterį. Apie šį įvykį ir sugadintą nešiojamą kompiuterį niekam nepranešė. Nešiojamas kompiuteris buvo nebepataisomas, todėl vėliau nešiojamą kompiuterį už 20 eurų pardavė nepažįstam asmeniui. Iki šios dienos jis už nešiojamo kompiuterio nuomą ir patį nešiojamą kompiuterį nėra sumokėjęs. Dėl šio įvykio labai nuoširdžiai gailisi. Po šios apklausos ketina susiekti su T. A. ir lombardui atlyginti padarytą žalą (b. l. 93-95).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu V. R. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., nuo pietų iki 21 val., ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo esančioje terasoje vyko draugų susitikimas, kuriame jis naudojosi lombardo „(duomenys neskelbtini)“ jam išnuomotu nešiojamu kompiuteriu „Apple Macbook Pro“. Draugų susitikime su kitais jame dalyvavusiais žmonėmis klausėsi muzikos. Sutikimo metu išsinuomotas nešiojamas kompiuteris „Apple Macbook Pro“ buvo reikalingas muzikos suderinimui, tai yra muzikos klausymui iš kompiuterio. Nešiojamas kompiuteris buvo padėtas ant terasoje esančio stalo, taip pat ant šio stalo, šalia nešiojamo kompiuterio buvo padėta daug įvairių gėrimų, kurių vieną jis netyčia užkliudydamas savo ranka išpylė ir skystis išsiliejo ant šalia buvusio nešiojamo kompiuterio klaviatūros. Tokiu būdu jis nešiojamą kompiuterį sugadino. Nurodyti asmenų, kurie matė, kad jis nešiojamą kompiuterį netyčia apipylė gėrimu ir taip jį sugadino negali. Išsinuomoto nešiojamo kompiuterio į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), negrąžino, kadangi kompiuterį sugadino (b. l. 97-99).

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. 2025 m. vasario 14 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d., apie 20 val., žodinės sutarties pagrindu iš lombardo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), išsinuomojo nešiojamą kompiuterį „Apple Macbook Pro A1706“. Tuo metu nešiojamo kompiuterio nuomai jis pinigų neturėjo. Neturėdamas pinigų jis nešiojamą kompiuterį „Apple Macbook Pro“ išsinuomojo galvodamas, kad šį nešiojamą kompiuterį praėjus nuomos terminui grąžins, o pinigus už jo nuomą iš kur nors gaus, kadangi 60 eurų nėra dideli pinigai. Išankstinio tikslo negrąžinti išsinuomoto nešiojamo kompiuterio neturėjo. Išsinuomotas nešiojamas kompiuteris jam buvo reikalingas 2024 m. rugpjūčio 10 d. vykusio draugų susitikimo metu. Dėl neapdairumo ir žioplumo netyčia nešiojamą kompiuterį apipildamas kompiuterio klaviatūrą gėrimu, sugadino. Niekas nematė kaip jis nešiojamą kompiuterį apipylė gėrimu, apie tai jis taip pat niekam nepasakojo ir sugadinto kompiuterio niekam nerodė. Praėjus nuomos terminui pinigų už išsinuomotą nešiojamą kompiuterį jis nesumokėjo, kadangi tuo metu visai neturėjo pinigų. Po to, šį nešiojamą kompiuterį nunešė taisyti, tačiau darbuotojui pasakius, kad nešiojamo kompiuterio taisyti neapsimoka, jį už 20 eurų pardavė tam pačiam taisykloje buvusiam asmeniui. Dėl prastos finansinės padėties už sugadintą nešiojamą kompiuterį lombardui nėra sumokėjęs (b. I. 101-103).

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. 2025 m. vasario 27 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad draugų susitikimui planavo išsinuomoti tris nešiojamus kompiuterius, tačiau vėliau nutarė, kad jam užteks ir vieno kompiuterio, todėl iš kur galėtų išsinuomoti kitus du nešiojamus kompiuterius jis nesidomėjo. Tuo metu jis išsinuomojo tik vieną nešiojamą kompiuterį „Apple Macbook Pro“, kurį išsinuomojo iš lombardo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 10 d., vykusio draugų susitikimo metu, muzikai klausyti taip pat buvo naudojamas patefonas, kurį atsinešė draugas. Susitikimo metu muzika buvo leidžiama per patefoną, o vėliau per jo atsineštą nešiojamą kompiuterį „Apple Macbook Pro“. Daugiau jokios muzikinės aparatūros ar kitų prietaisų neturėjo. Jis pats į šį draugų susitikimą buvo atsinešęs tik nešiojamą kompiuterį. Nei vienas iš tuo metu buvusių draugų nematė, kad jis nešiojamą kompiuterį apipylė gėrimu, taip kompiuterį sugadindamas (b. l. 104-106).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d., pagal žodinę sutartį V. R. trims dienoms iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo nešiojamąjį kompiuterį „MacBook Pro A1706“, 2017 m., kuris nebuvo negrąžintas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 360 Eur turtinė žala (b. l. 4-7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju T. A. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima lombardų veikla, kurių vienas lombardas „(duomenys neskelbtini)“ randasi (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 9 d. elektroniniu paštu į jį kreipėsi klientas V. R. su prašymu išnuomoti savaitgaliui tris nešiojamus kompiuterius „Apple“. V. R. teigė, kad ves renginį ir pastarajam buvo reikalingi kompiuteriai. V. R. pasiūlė išsinuomoti vieną kompiuterį, o kitus susirasti kitur. 2024 m. rugpjūčio 9 d., apie 20 val., į lombardą „(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atvyko V. R., kuriam lombardo darbuotojas R. S., atidavė kompiuterį „Macbook Pro (A1706)“, 2017 metų. V. R. pažįstamas klientas, todėl nebuvo surašytas paėmimo - perdavimo aktas, viskas vyko žodiniu susitarimu. Kompiuterio vertė 300 eurų. 2024 m. rugpjūčio 12 d. V. R. turėjo grąžinti kompiuterį ir sumokėti nuomos mokestį - 60 eurų. V. R. į lombardą neatvyko ir kompiuterio negrąžino. Elektroniniu paštu jam į el. paštą V. R. parašė, kad po darbų neturi jėgų ir atveš kompiuterį 2024 m. rugpjūčio 13 d., tačiau 2024 m. rugpjūčio 13 d. V. R. taip pat neatvyko vis žadėdamas grąžinti kompiuterį kitą dieną. Iki 2024 m. rugsėjo 19 d. V. R. kompiuterio negrąžino (b. l. 17-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. S. parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi savo lombardus ir viename iš jų, esančiame (duomenys neskelbtini), jis dirba. 2024 m. rugpjūčio 9 d., dienos metu, su juo susisiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas T. A., kuris nurodė, kad ateis pažįstamas, kuriam reikės paskolinti nešiojamą kompiuterį „Macbook Pro (A1706)“, 2017 metų. Tada tos pačios dienos bėgyje, į darbo pabaigą, atvyko vyras, kuris pasakė, kad atėjo nešiojamo kompiuterio. Vyrui padavė nešiojamą kompiuterį „Macbook Pro (A1706)“, ant lapuko dar užsirašė vyro vardą ir minėtas vyras išėjo. Tada baigė savo darbo pamainą ir išėjo namo (b. l. 21-23).

2024 m. spalio 31 d., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriuo liudytojas R. S. atpažino kaltinamąjį V. R., kuriam 2024 m. rugpjūčio 9 d. perdavė nešiojamąjį kompiuterį „Apple Macbook“ (b. l. 39-43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. M. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso lombardai „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 9 d., apie 20 val., pagal žodinį sutarimą V. R. 3 dienoms iš UAB lombardo „(duomenys neskelbtini)“, išsinuomojo nešiojamą kompiuterį „Macbook Pro A1706“, 2017 m. Pasibaigus nuomos sutarties terminui V. R. nešiojamo kompiuterio į lombardą negrąžino. Apie tai, kad nešiojamas kompiuteris nebuvo grąžintas jis sužinojo iš T. A.. Pagal žodinę nuomos sutartį V. R. nešiojamą kompiuterį turėjo grąžinti 2024 m. rugpjūčio 12 d., tačiau V. R. į lombardą neatvyko ir 60 Eur nuomos mokesčio iki šios dienos nesumokėjo. Vėliau T. A. pranešė, kad V. R. nešiojamą kompiuterį sugadino, todėl išsinuomoto nešiojamo kompiuterio grąžinti lombardui negali. Vėliau telefonu jis pats susisekė su V. R.. Telefonu V. R. jam nurodė, kad pinigus už nešiojamą kompiuterį grąžins, tačiau iki šios dienos pinigai už nešiojamą kompiuterį įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra grąžinti. Dėl nešiojamo kompiuterio „Macbook Pro A1706“ pasisavinimo buvo padaryta - 360 Eur turtinė žala. Nešiojamo kompiuterio „Macbook Pro A1706“, įsigijimą įrodo prie ikiteisminio tyrimo pateiktas įkeitimo dokumentų registravimo žurnalas, kuriame nurodytas užstatytų daiktų registravimo eilės numeris - (duomenys neskelbtini). Nešiojamas kompiuteris „Macbook Pro A1706“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi per nustatytą terminą užstatytas nešiojamas kompiuteris nebuvo atsiimtas, todėl šis nešiojamas kompiuteris tapo įmonės nuosavybe. Nešiojamas kompiuteris įvykio metu už 300 Eur buvo pardavinėjimas lombarde „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta atitinkama 300 eurų turtinė žala (b. l. 25-27).

2025 m. sausio 11 d., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo liudytojas T. A. pateikė reikšmingus susirašinėjimus su kaltinamuoju V. R. (b. l. 46-59).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – momentinės ekrano nuotraukų kopijos – susirašinėjimas tarp V. R. ir T. A. (b. l. 60-63).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 183 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinės nuomos sutarties pagrindu išsinuomojo nešiojamąjį kompiuterį „Apple Macbook Pro A1706“, kurio vertė 300 Eur, tačiau nešiojamojo kompiuterio „Apple Macbook Pro A1706“ 2024 m. rugpjūčio 12 d. ir vėliau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardą „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, nuomos mokesčio nemokėjo, tokiu būdu pasisavino nedidelės vertės svetimą turą - nešiojamąjį kompiuterį „Apple Macbook Pro A1706“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 300 Eur turtinę žalą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pasisavino turtą, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, darytina išvada, kad V. R. pasisavino nedidelės vertės svetimą turtą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 4 dalį.

BK 183 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. R. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, t. y. baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 12 straipsnis, BK 183 straipsnio 4 dalis).

V. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis darbingo amžiaus, išsiskyręs, vaikų neturi (b. l. 69), Sodros duomenimis nedirba (b. l. 81), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko bei įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis V. R. teistas keturis kartus (b. l. 71-77), per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 80), Antstolių informacinės sistemos duomenimis V. R. atžvilgiu yra vykdomųjų bylų (b. l. 85-88). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje, V. R. paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda ar laisvės apribojimas nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Teismo vertinimu, 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras prašė subendrinti šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirti įpareigojimai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė V. R. atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu skirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)V. R. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vienerių metų dviejų mėnesių ir dvidešimt vienos dienos dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutraukė prieš terminą vykdomą probuojamojo V. R. priežiūrą, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 9 d. V. R. 2024 m. rugsėjo 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Atsižvelgiant į tai, kad iki šio nuosprendžio priėmimo dienos V. R. yra atlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, tai reiškia, kad nebeliko neatliktos bausmės, kuri turėtų būti bendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme, todėl nėra pagrindo vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti V. R. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, šiuo metu kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Nors kaltinamasis V. R. anksčiau yra teistas, taip pat jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (ją atlikęs), tačiau teismas vertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad nėra duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar baudžiamuosius procesus, bei tai, kad padaryta turtinė žala kaltinamojo savanoriškai yra atlyginta, mano, kad kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų, todėl yra tikslinga suteikti V. R. šansą pasitaisyti ir pakeisti gyvenimo būdą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 1 metams be intensyvios priežiūros. Teismas, atidėdamas V. R. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

Šioje byloje civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 360 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 32-36).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis V. R. pateikė AB SEB banko pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad L. R. 2025 m. balandžio 8 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 360 Eur. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jo mama L. R. pervedė prašomą sumą. Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio atlyginimo nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, V. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio atlyginimo nutraukti.

V. R. išaiškinti, kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (0 5) 212 3551);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.