Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas 3 kartus:

1) 1997 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 45 str. 2 d. 1 p., 234 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo;

2) 2006 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. - 25 MGL bauda;

3) 2010 m. sausio 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 179 str. 1 d. – 30 MGL bauda, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2008 m. rugsėjo 13 d. apie 0.30 val. būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu su nukentėjusiąja R. J. metu pargriovė ją ant lovos ir apžergęs jos kūną, sakydamas „mirsi žertva“, „prištyrinsiu tave dabar“ bei laikydamas rankoje 1895 m. pavyzdžio „Manlicher“ karabinui skirtą durtuvą, kuris yra duriamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams, įrėmęs jį į R. J. kaklą, sudarė R. J. pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino ją nužudyti.

Be to, G. B. 2008 m. rugsėjo 13 d. apie 0.30 val. būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu su nukentėjusiąja R. J. metu pargriovė ją ant lovos ir apžergęs R. J. kūną, įrėmė jai į kaklą durtuvą. I. B. nustūmus G. B., šis paėmęs R. J. už plaukų, nutempė ją nuo lovos ir spardė kol ji prarado sąmonę. Po to, R. J. būnant be sąmonės, skutimosi peiliuku įpjovė jai akies voką. Tokiais veiksmais G. B. padarė daugybines poodines kraujosruvas: veide apie akis, krūtinėje ir rankų žastuose; paviršinę pjautinę žaizdą dešiniajame viršutiniame voke bei daugybinius smulkius kaklo ir pavienius nedidelius krūtinės kairio šonkaulių lanko srities bei kairės alkūnės sąnario srities nubrozdinimus bei taip tyčia nežymiai sutrikdė R. J. sveikatą.

Be to, G. B. 2008 m. rugsėjo mėn. pradžioje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, tvarkydamas apleistą namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį rado savadarbį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro MAKAROV tipo šoviniais, priskiriamą prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų, ir neteisėtai laikė namuose (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. rugsėjo 13 d., kol jį rado atvykę policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog G. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje. Teismas G. B. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų V. Č., V. U. parodymais, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvadomis (b.l. 64-65, 81-82), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada (b.l. 57-59).

Kaltinamasis G. B. kaltę pripažino iš dalies ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo mėn. pradžioje konkrečios dienos nepamena tvarkė namo, (duomenys neskelbtini), apleistą dalį ir antrame aukšte ant grindų po užpiltu šlaku rado baltos spalvos polietileninį maišelį, kuriame kaip suprato buvo šaunamasis ginklas.Šovinių prie ginklo nebuvo. Jis nežinojo kieno ir koks tai ginklas ir norėjo jį nunešti į policiją. Tačiau vakare išgėrė alkoholinių gėrimų. Ryte atsikėlė girtas ir nenorėjo toks rodytis policijoje. Jis išgėrinėjo visą savaitę, todėl ginklo taip ir nenunešė į policiją. 2008 m. rugsėjo 12 d. jis išgėrinėjo kartu su O. N., V. U. ir V. Č.. Namuose kitame kambaryje buvo R. J. ir jo dukra I. B.. R. J. gėrė viena. Vėliau ji atėjo pas juos į kambarį ir pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais. G. B. ją nuramino ir ji išėjo. Jam po 24 val. einant į tualetą R. J. vėl jį užpuolė. Jie sudavė vienas kitam po kelis kartus per veidą. Ant šaldytuvo prie tualeto stovėjo durtuvas, todėl jis jį numetė, kad nukentėjusioji jo nepaimtų, nes anksčiau G. B. yra puolusi su kirviu. Jis R. J. sudavė kelis smūgius, o vėliau pargriovė ant lovos ir užsilipo ant nukentėjusiosios, kad ji nusiramintų. G. B. nesutinka, kad grasino R. J. ją nužudyti. G. B. teigimu, gal konflikto ir buvo pasakyti žodžiai „nužudysiu“, tačiau konflikto metu jie rėkė abu ir apie nužudymą nebuvo jokių minčių. Pati nukentėjusioji jam sakė, kad jį nunuodys. G. B. parodė, kad grumtynės baigėsi nukentėjusiajai apsiraminus. Jis taip pat nurodė, kad R. J. pasiguodė, kad negalės pasirodyti darbe su mėlyne po akimi. Todėl jai sutikus, G. B. dezinfekavęs sumušimo vietą, prapjovė prie akies voką skutimosi peiliuku ir nuleido kraują.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. G. B. name, esančiame (duomenys neskelbtini), išgėrinėjo kartu su O. N., V. U. ir V. Č.. R. J. su I. B. gėrė sidrą kitame kambaryje. Olegui atnešus brendžio nukentėjusioji pareikalavo, kad G. B. su draugias liautųsi gerti. Olegas R. J. įžeidė, todėl ji jį pastūmė ir pastarasis nukrito. Žmonėms išėjus, R. J. miegojo miegamajame kartu su I. B.. Tuomet G. B. atėjo į miegamąjį ir pakvietė R. J. į jo kabinetą. Tarp jų įvyko konfliktas ir jie susimušė, t.y. buvo suduota apie 10 smūgių. R. J. buvo nukritusi ant žemės, o I. B. tėvui liepė liautis. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad nepamena ar sakydamas žodį „nužudysiu“ kaltinamasis rankose laikė peilį ir nurodė, kad tokio grasinimo ji nesuprato kaip tiesioginio. Šie parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu pagarsinus jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad iš tikrųjų G. B. vartojo žodžius „mirsi žertva“, „pristyrinsiu tave dabar“ ir ji buvo iš teisų išsigandusi, o parodymus teisme bandė pakeisti norėdama kaltinamajam padėti, nes ji iš dalies pati kalta, yra konfliktiška, kaltinamasis yra jos vaikų tėvas. R. J. teismo posėdyje taip pat parodė, kad prieš kelias dienas iki 2008 m. rugsėjo 12 d. kaltinamasis jai pasakė, kad antrame namo aukšte rado šaunamąjį ginklą. Jis buvo teistas už ginklo laikymą, todėl žinojo, kad privalo jį nunešti į policiją.

Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad G. B. 2008 m. rugsėjo 13 d. apie 0.30 val. būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu su nukentėjusiąja R. J. metu pargriovė ją ant lovos ir apžergęs jos kūną, įrėmė durtuvą, į R. J. kaklą. I. B. nustūmus G. B., šis paėmęs R. J. už plaukų, nutempė ją nuo lovos ir spardė kol ji prarado sąmonę. Teisminio nagrinėjimo metu I. B. nurodė, kad atsisako duoti parodymus prieš tėvą teisme ir prašė duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus laikyti negaliojančiais, todėl teismas jos parodymais įrodinėjant G. B. kaltę nesiremia.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad turėjo konjako butelį ir užsuko su V. U. pas G. B.. Jie išgėrė butelį su G. B. ir O. N.. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jokio konflikto nematė. Kaltinamasis nesigyrė, jog turi šaunamąjį ginklą. Išgėrus butelį V. Č. ir V. U. išėjo namo.

Analogiškus parodymus davė ir V. U..

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau duotus kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, jog G. B. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje. G. B. neneigia, jog konflikto metu galėjo būti, jog jis pasakė žodžius „nužudysiu“, tačiau teigia, jog tikrai to nenorėjo ir nesiekė, tačiau nagrinėjamu atveju vertinama ne tai, ar kaltinamasis norėjo nužudyti, o ar jis norėjo įbauginti nukentėjusiąją. Todėl šiuo atveju svarbu kaip grasinimą suprato nukentėjusioji. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu teismo prašydama vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nurodė, kad grasinimą suprato kaip realų. Atsižvelgdamas į tai teismas mano, jog konflikto metu nukentėjusioji grasinimą nužudyti suprato, kaip realų grasinimą, nes jai buvo prie kaklo pridėtas durtuvas, žodžiu reiškiamas grasinimas, ji buvo mušama, atsisėdus ant jos atimta galimybė pasipriešinti. Nors kaltinamais neigia, jog laikė durtuvą pridėjęs prie kaklo nukentėjusiajai. Jo parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai bei specialisto išvada (b.l. 57-59), jog nukentėjusiajai kakle padaryti nubrozdinimai daiktu, turinčiu aštrią briauną. Todėl G. B. kaltė padarius LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais ir specialisto išvada (b.l. 57-59) įrodyta, kad konflikto metu G. B. padarė daugybines poodines kraujosruvas: veide apie akis, krūtinėje ir rankų žastuose; paviršinę pjautinę žaizdą dešiniajame viršutiniame voke bei daugybinius smulkius kaklo ir pavienius nedidelius krūtinės kairio šonkaulių lanko srities bei kairės alkūnės sąnario srities nubrozdinimus bei taip tyčia nežymiai sutrikdė R. J. sveikatą. Todėl G. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 253 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusios parodymais, Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvada (b.l. 81-82) byloje įrodyta, jog kaltinamasis be leidimo įgijo ir neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą. Kaltinamasis jau yra baustas už analogišką nusikalstamą veiką ir žinojo, jog radęs šaunamąjį ginklą privalėjo nedelsiant pranešti policijai, tačiau kaip jis nurodė, dėl alkoholinių gėrimų vartojimo daugiau kaip savaitę, to nepadarė, todėl laikytina, jog jo kaltė padarius minėtą nusikaltimą yra įrodyta.

G. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę G. B., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad padarė du nesunkius ir apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d. ir 4 d.); kaltės formą – tyčią; kaltininko asmenybę, kad iš dalies prisipažino, anksčiau teistas (b.l. 106-123), baustas administracine tvarka (b.l. 124), dirba, psichiatrijos ligoninės įskaitoje nėra įrašytas, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 132-139).

Remdamas aukščiau nurodytu, teismas G. B. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skiria 40 parų areštą, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., bausmės subendrinamos taikant bausmių dalinį sudėjimą, todėl galutinė bausmė G. B. skirtina 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis neatlikęs paskirtos bausmės padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.

Bylos duomenys liudija, kad G. B. padarė nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas 2010 m. sausio 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 179 str. 1 d. – 30 MGL bauda, todėl visiškai sudėjus bausmes, jam skirtina galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 30 MGL bauda.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina aplinkybes susijusias tiek su padaryta veika, t.y. kad pirmosios dvi nusikalstamos veikos buvo padarytos šeimyninio konflikto metu, jog pačios nukentėjusiosios nuotaikos labai svyruoja, kaltinamajam sunku surasti tinkamą santykių modelį, į tai, kad kaltinamasis dirba, kad padarė du nesunkius ir apysunkį nusikaltimą, iš dalies prisipažino. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad G. B. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidedamas dviems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti durtuvas ir šaunamasis ginklas, kurie yra saugomi Vilniaus apskrities VPK Širvintų RPK (b.l. 83, 86). Iš specialisto išvados (b.l. 81-82) matyti, kad šaunamasis ginklas yra savadarbis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, savadarbiai šaunamieji ginklai priskiriami prie ginklų, kurie draudžiami civilinėje apyvartoje, todėl remiantis LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu šaunamasis ginklas skiriamas sunaikinti. Daiktinis įrodymas durtuvas yra menkavertis, todėl sunaikintinas LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Kadangi civilinis ieškinys nepareikštas, žalos atlyginimo klausimai nesprendžiami. Kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jam 40 parų areštą.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., bausmes subendrinti taikant bausmių dalinį sudėjimą ir galutinę bausmę G. B. paskirti 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., G. B. paskirtą bausmę subendrinti su Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirtas bausmes sudedant ir paskirti, galutinę subendrintą bausmę G. B. skirti nustatyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 30 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Daiktinius įrodymus: šaunamąjį ginklą ir durtuvą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.